Labiausiai tikėtinos artimiausio dešimtmečio grėsmės – labai didelė nelygybė pagal gaunamas pajamas, chroniški fiskaliniai disbalansai ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio didėjimas. Taip teigiama Pasaulinio ekonominio forumo (PEF) pranešime.
Pagal penkių balų skalę (1 – minimali įvykio tikimybė, 5 – maksimali) visos trys grėsmės surinko virš 3,9 balo. Pagal poveikio pasauliui skalę (taip pat penkiabalę) 3,9 balo viršijo taip pat trys galimi įvykiai – didelė sisteminė finansų krizė, vandens trūkumas ir tie patys chroniški fiskaliniai disbalansai. Beje, nė vienas iš paminėtų įvykių neviršijo tiek pagal vieną, tiek pagal kitą skalę 4,2 balo. Lyginant su praėjusiais metais, situacija nelabai tepasikeitė.
PEF apklausti ekspertai atskirai išnagrinėjo du scenarijus. Pirmasis – tai „Skaitmeninis gaisras“. Pažvelkite į pasaulio žemėlapį, kur pavaizduoti labiausiai paplitę socialiniai tinklai kiekvienoje šalyje. Kai kurioms valstybėms (tarp jų ir Rusijai) nurodytas socialinių tinklų trejetukas.
Kaip matome, pasaulis yra padalintas tarp nedidelio skaičiaus socialinių tinklų. Kuo mažiau socialinių tinklų, tuo greičiau jais plinta informacija. Kur čia pavojus? 1938 metais radijo vaidinimas pagal H. G. Velso (H. G. Wells) romaną „Pasaulių karas“ sukėlė paniką Jungtinėse Valstijose: žmonės šį vaidinimą palaikė reportažu iš įvykių vietos ir ėmė bėgti iš ateivių išsilaipinimo rajono. XXI amžiuje informacija plinta dažniausiai per internetą, o „Vikipedija“ rodo, kad internetas pajėgia pats taisyti neteisingą informaciją. Tačiau tai užtrunka, ir gali atsitikti taip, kad pavojų kelianti informacija pasklis ir pridarys žalos greičiau, nei ji bus paneigta. Patvirtindamas tai, kad toks scenarijus yra galimas, PEF pateikia tris pavyzdžius: Oro linijų bendrovė „United Airlines“, perveždama keleivius, sulaužė bagaže buvusią muzikanto gitarą ir atsisakė atlyginti žalą. Šis parašė dainą „United Breaks Guitars“ ir įkėlė ją į „YouTube“ kartu su vaizdo klipu. Filmukas pažiūrėtas per 12 milijonų kartų, o „United Airlines“ akcijų kursas nukrito 10 procentų, atsiėjęs kompanijos akcininkams 180 mln. dolerių.
2012 metų lapkritį BBC paskelbė, kad vienas žinomas politikas įsipainiojęs į pedofilijos skandalą. Nors BBC nepaminėjo jo pavardės, žmonės greitai išsiaiškino, kas jis per vienas. Informacija greitai pasklido – priskaičiuojama apie 10 tūkstančių „tweets“ ir „retweets“. Politikas padavė BBC į teismą, reikalaudamas atlyginti moralinę žalą – maždaug 300 tūkstančių dolerių.
Filmas „Musulmonų nekaltumas“ („Innocence Of Muslims“), kurį įkėlė į „YouTube“ privatus asmuo iš JAV, sukėlė protestus Artimuosiuose Rytuose, kurių metu žuvo apie 50 žmonių.
Dar vienas pavojus, į kurį šiuo metu kreipiamas pernelyg mažas dėmesys, - tai bakterijos, atsparios antibiotikams. Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje staiga išplitusio AIDS pavyzdys rodo, kad negalima pervertinti žmonijos gebėjimo apsisaugoti nuo ligų. Pavyzdžiui, jau dabar dėl visuotino ir nekontroliuojamo antibiotikų naudojimo daugelis kenksmingų mikroorganizmų išsiugdė atsparumą jiems. Senieji vaistai jų jau nebeveikia ir, atrodytų, seniai žinomos ir antibiotikais išgydomos ligos neretai baigiasi ligonio mirtimi, nepaisant to, kad jis vartojo vaistus. Ekonominiai nuostoliai, kuriuos neša antibiotikams atsparios bakterijos, vertinami 0,6-1,4 procento BVP. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje nuostoliai sudaro apie 2,4 mlrd. dolerių per metus plius 600 mln. prarastų žmogaus darbo dienų. Štai, tarkime, Rusijoje, kaip teigiama PEF pranešime, problema su antibiotikams atspariomis bakterijomis paliečia 83,6 procento šeimų.
Pabaigoje PEF išnagrinėjo kartu su žurnalu „Nature“ („Gamta“) visiškai mažai tikėtinus scenarijus. Tiesa, PEF pažymi, jog kol kas jie mums atrodo mažai tikėtini dar ir todėl, kad apie šias problemas žmonija sužinojo visai neseniai ir iki galo jų neištyrė. Štai šie penki „X“ faktoriai:
1. Šiltnamio efektas ir toliau didėja. Arrtėjama prie negrįžtamos fazės, kada jokios žmonijos pastangos nebegali grąžinti temperatūros į buvusį lygį. Iki 2040 metų ištirpsta amžinasis įšalas, o vasarą Arktika visiškai lieka be ledo.
2. Medicina vystosi: atsiranda dirbtinė tinklainė akliesiems, daugybė vaistų, stimuliuojančių smegenų aktyvumą, telepatinis ryšys tarp žmogaus smegenų ir kompiuterio. Tačiau preparatai, iš pradžių sukurti gydymui, pradedami naudoti superkareiviams kurti, juos ima naudoti nusikaltėliai, o sportininkų dopingas pradedamas naudoti kasdieniniame gyvenime.
3. Kenkėjiška geoinžinerija. Žinoma, kad praeityje, išsiveržus galingiems ugnikalniams, į viršutinius atmosferos sluoksnius pakildavo didžiuliai kiekiai mažyčių dulkelių. Jos atspindėdavo Saulės šviesą, ir Žemėje darėsi šalčiau. Dabar svarstoma galimybė dirbtinai atšaldyti Žemę ir taip kovoti su pasauliniu klimato atšilimu. O kas bus, jegu kokia nors valstybė ar turtuolis užsinorės ką nors išpurkši atmosferoje? - klausia PEF. Manote, kad tai neįtikėtina?
Tuomet žinokite, kad pernai amerikietis verslininkas Rasas Džordžas (Russ George) išleido 2 milijonus dolerių, kad išbertų į Didįjį vandenyną prie Kanados krantų 100 tonų geležies sulfato, norėdamas, kad imtų masiškai žydėti planktonas. Kada planktonas ima aktyviai daugintis, jis naudoja didžiulius kiekius anglies dioksido iš atmosferos, o vėliau jį nusineša su savimi į okeano dugną. Eksperimentas pavyko – palydovinės nuotraukos parodė, kad planktonas ėmė žydėti 10 tūkstančių kvadratinių kilometrų plote.
4. Gyvenimo trukmės padidėjimas sukels pasekmes, kurias kol kas sunku numatyti. Pavyzdžiui, dėl senelių skaičiaus didėjimo teks peržiūrėti mūsų požiūrį į miestų planavimą – juk reikės padaryti taip, kad gatvėmis ir namų laiptais būtų patogu judėti ligotiems žmonėms. Galimas daiktas, žmonės rečiau mirs nuo infarkto ir vėžio, bet dažniau gyvens senatvėje su chroniškomis ligomis. Ligų kamuojamų senukų didėjančios armijos išlaikymas guls ant jaunimo pečių, kuris mokės mokesčius. Ar jaunimui tai patiks?
5. Gyvybės atradimas kitoje planetoje. Kosminis teleskopas „Kepleris“ atranda planetų kitose žvaigždžių sistemose tokia sparta, kad kontaktas su ateiviais nebeatrodo tolimos ateities dalykas. Tiesa, neigiamų pasekmių ekspertai nelaukia. Jeigu ateiviai būtų galėję atskristi iki Žemės, jau seniai būtų atskridę. O per daugelio šviesmečių atstumą jie nepavojingi. Taip kad, kaip rašo PEF, „...išgyventi tarpžvaigždinio susidūrimo sąlygomis“ - realu. Panikos Žemėje nebus, juk 1877 metais italų astronomas ir mokslo istorikas Giovanni Virginio Schiaparelli atrado Marse kanalų (vėliau paaiškėjo, kad tai optinė iliuzija). Tuomet buvo laikoma, kad kanalai yra įrodymas, jog egzistuoja marsiečiai. Tačiau jokios panikos dėl to nekilo.
