Šiemet sukako 40 metų nuo pirmojo lietuvio kosmonauto skrydžio į kosmosą. Deja, ši data Lietuvoje niekaip nepažymėta.
Lietuvis Aleksejus Jelisejevas - Kuraitis gimė 1934 m., Kalugos srityje, Rusijoje, mirė 1976 m. Lietuvis SSSR kosmonautas dirbo S. Koroliovo biure, buvo žinomas mokslininkas, N. Baumano aukštosios technikos mokyklos rektorius.
„Astronaut.ru“ nuotr.
Pirmasis pasaulinis karas A. Jelisejevo - Kuraičio senelius – Juzę ir Adomą Kuraičius nubloškė į Rusijos Riazanės guberniją. Ten jiems gimė sūnus, būsimojo kosmonauto tėvas Stanislovas Kuraitis. 1934 m. Sovietų Sąjungoje pasipylė represijų banga, į lagerį kaip „liaudies priešą” uždarė ir Stanislovą Kuraitį. Stanislovo žmona Valentina Jelisejeva buvo priversta išsiskirti, o sūnui suteikė savo mergautinę pavardę. Taip šešiolikmetis Kuraitis 1950 metais virto Jelisejevu.
A. Jelisejevas - Kuraitis pirmą kartą į kosmosą pakilo 1969 m. sausio 15 d. erdvėlaiviu SOJUZ 5. Šio skrydžio metu išėjo į atvirąjį kosmosą ir perėjo į kitą erdvėlaivį - SOJUZ 4. SOJUZ 5 likusiam pirmajam žydui kosmose (pagal motiną) Borisui Volynovui nusileisti sekėsi sunkiai, į atmosferą aparatas įėjo galu į priekį, todėl negalėjo pilnai išskleisti parašiuto. Po gan kieto trinktelėjimo į žemę B. Volynovas išsimušė dantis.
Dar tais pačiais metais Kuraitis dalyvavo SOJUZ 8 skrydyje, kuris susijungė su vienu, vėliau su antru erdvėlaiviu. Aleksejus po dviejų metų tapo pirmuoju pasaulyje kosmonautu, triskart pakilusiu į orbitą, kuomet skrido erdvėlaiviu SOJUZ 10, susijungusiu su orbitine stotimi SALIUT. Iš viso Aleksejus Jelisejevas - Kuraitis atliko 3 skrydžius į kosmosą, jų bendra trukmė - 8 paros, 22 valandos ir 22 minutės, iš jų 37 minutės buvo prakleistos atvirajame kosmose.
Vengrų Šimonis
Šiuo metu kosmose skriejantis Karolis Šimonis nėra lietuvis. Tuo tarpu mokslo naujienų mėgėjai turbūt pastebėjo, kad šiandien eilinio kosmose skriejančio turisto pavardė labai jau primena lietuvišką – Simonyj.
Simonyj Karoly, g. 1948 m. rugsėjo 10 d. yra vengrų kilmės amerikietis, JAV pilietis, buvęs „Microsoft“ bendrovės programinės įrangos specialistas, šiuo metu valdantis savo kompaniją „Intentional Software“, milijardierius. Vengriškai ši pavardė tariama su pirmuoju priebalsiu Š kaip ir Šarkozy atveju.
Vengras K. Šimonis nėra nei žymiojo dailininko Kazio Šimonio, nei Ievos Simonaitytės romane aprašytų Aukštujų Šimonių giminė ar bendrapavardis. Simonyj yra sąlyginai dažna pavardė Vengrijoje, kaip ir Lietuvoje. Vardo šaknis Simon- kildinama iš biblijinių laikų ir yra plačiai paplitusi pasaulyje tarp žydų bei krikščionių. Vietovardžių Šimonys esama ir Lietuvoje ir šiaurės Lenkijoje.
Kosminės mados
1969 metų sausį mados pabrėžti kosmonauto ar astronauto tautybę dar nebuvo. Greičiau atvirkščiai, priklausymas tam tikrai tautai buvo tarsi kliūtis dalyvauti kosminėse SSSR programose, todėl tautybė buvo nutylima.
Nuo 1978 metų staiga pasipylė „pirmųjų“ nacionalinių kosmonautų banga: pirmasis vokietis (rytų Vokietijos) Zygmundas Jenas, sekantis – pirmasis bulgaras G. Ivanov (1979), pirmasis kubietis C.A.T. Mendez (1980), pirmasis vietnamietis P. Tuan (1980), pirmasis mongolas J. Gurragcha (1981) ir t.t.
Erdvėlaiviu SALIUT 6 1978 metais skrido iš karto skrido trys ne rusų tautybės kosmonautai – čekas, vokietis ir vengras.
Ši mada tarnavo sovietų technologinio pranašumo kosmose propagandai įtvirtinti, tačiau paplito ir kitose pasaulio šalyse.
„Vikipedija“ skelbia, kad vienintelis lietuvis kosmonautas buvo Rimantas Antanas Stankevičius, lakūnas bandytojas, žuvęs 1990 m. rudenį Italijoje. R. A. Stankevičius jau nuo1977 metų buvo įtraukiamas į pasirengimo kosminiams skrydžiams grupes, tačiau į kosmoso taip ir nepakilo. R. A. Stankevičiaus vardu Marijampolėje pavadinta mokykla.
