vėjo jėgainė

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupės“ pernai Mažeikiuose pastatytame 63 megavatų (MW) galios vėjo parke pagaminta elektra bus tiekiama Vokietijos statybinių medžiagų gamintojos „Schwenk Zement“ valdomai vienintelei Lietuvoje cemento gamybos bendrovei „Akmenės cementas“. Grupės energijos tiekėja „Ignitis“ bei „Akmenės cementas“ pasirašė tai numatančią ketverių metų ilgalaikę elektros prekybos sutartį (PPA), tiekimas bus pradėtas nuo 2026 metų, pirmadienį pranešė „Ignitis grupė“....

Pakartotinį antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkursą planuojama skelbti lapkričio 18 dieną, o jo laimėtoją tikimasi paskelbti kitų metų birželį, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). „Informacijos apie konkursą paskelbimo (…) data numatyta lapkričio 18 diena“, – pirmadienį susitikime su rinkos dalyviais sakė VERT Atsinaujinančios energetikos ir elektros mažmeninės rinkos skyriaus patarėja Laura Kasparavičiūtė.

Saulėtą ir vėjuotą sekmadienį dėl didelės atsinaujinančių išteklių jėgainių gamybos, elektros kainos 12 valandų buvo neigiamos, skelbia „Litgrid“. Tuo metu rugpjūčio 19–25 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 2 proc. nuo 106 Eur / MWh iki 103 Eur / MWh.

Jūrinio vėjo energetikos parkų vystymą Baltijos jūroje teigiamai vertina ir palaiko gerokai daugiau nei pusė lietuvių (66 proc.), rodo KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atliktas tyrimas. Anot tyrimo, jame dalyvavę gyventojai mano, kad vėjo elektrinės pajūrio regione yra vienas iš energetinės nepriklausomybės garantų. Su šiuo teiginiu sutiko 76 proc. respondentų, o dar 77 proc. nurodė, kad pačiai pasigaminti reikiamą energijos kiekį Lietuvai yra strategiškai svarbu.

Pasibaigus viešajai konsultacijai dėl supaprastintos strateginio objekto – Baltijos jūroje planuojamo įrengti vėjo parko – aukciono organizavimo tvarkos, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) rugpjūčio 26 d. pristatys teisės aktų pakeitimams gautas pastabas. Dvi savaites trukusios viešosios konsultacijos baigėsi rugpjūčio 12 d. Buvo laukiama siūlymų dviems VERT parengtiems projektams, kurie teikti po liepos viduryje Seimo priimtų įstatymo pakeitimų.

Viena didžiausių šalyje statybos ir nekilnojamojo turto plėtros grupių HISK (buvę „Panevėžio keliai“) už 12 mln. eurų (su PVM) Kauno rajone, Girininkų kaime įrengs 42 megavatų (MW) vėjo jėgainių parką.  Bendrovė rugpjūčio pradžioje pasirašė sutartį su projekto užsakovu – privataus kapitalo Lietuvos energetikos grupės „E energija“ įmone „Joreta“ – dėl 6 vėjo jėgainių parko pamatų ir infrastruktūros rangos, trečiadienį pranešė HISK.

„Citadele“ bankas paskolino 4,4 mln. eurų bendrovės „Vėjo taškas“ Radviliškio rajone įgyvendinamai 4,2 MW galios vėjo parko statybai. „Siekdami stiprinti šalies energetinę nepriklausomybę, turime investuoti į alternatyvios energijos šaltinių plėtrą bei sudaryti daugiau galimybių atsinaujinančios energijos pasigaminti Baltijos šalyse.

Balandį neįvykus Lietuvos skelbtam antrajam vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, kai kurie Seimo nariai siūlo, jog būsimame pakartotiniame aukcione galėtų būti ir vienas dalyvis, o elektros pardavimo kainą būtų galima perskaičiuoti kasmet keičiant valstybės skatinimo apimtį.    Tokias Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas Seime praėjusią savaitę registravo konservatorius Kazys Starkevičius bei socialdemokratas Gintautas Paluckas.

Aštuonių Baltijos jūros regiono valstybių ministrai sutarė pamažu atsisakyti iškastinio kuro ir toliau plėtoti jūrinio vėjo energiją, labiau saugoti svarbios energetikos infrastruktūros atsparumą kibernetinėms ir fizinėms grėsmėms. Deklaraciją dėl jūrinio vėjo plėtros Baltijos jūros trečiadienį Vilniuje pasirašė Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Danijos, Švedijos, Suomijos, Estijos ir Latvijos už energetiką atsakingi ministrai ir deleguoti pareigūnai, pranešė Energetikos ministerija.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ įvertinusi naujus saulės ir vėjo jėgainių bei kaupimo įrenginių vystytojų prašymus prisijungti prie perdavimo tinkle, preliminariai rezervavo 3,4 GW galią ir pasiūlė sudaryti ketinimų protokolus. Skelbiama, kad įvertinus per pastarąjį prašymų teikimo ciklą – nuo gruodžio 7 d. iki kovo 6 d. – tinkamai pateiktus ir išnagrinėtus prašymus, perdavimo tinkle atsinaujinančios energetikos projektams rezervuota 3360 MW leistina generuoti galia.

Širvintų merę Živilę Pinskuvienę papiktino svarstomas vėjo jėgainių parko projektas Širvintose. Merė apie tai viešai pranešė socialiniame tinkle ir sulaukė labai daug komentarų, dėmesio. Naujausia žinia dėl vėjo jėgainių ji pasidalijo ketvirtadienio vakarą savo socialiniame tinkle. „Šiuo metu 21 val. Dar vyksta svarstymas. Man asmeniškai jau daug kas aišku. Gyventojų klausimų daug – PAV rengėjų atsakymų NĖRA. Tokia situacija yra NEPRIIMTINA.

Vėjo elektros gamyba praėjusią savaitę sumažėjo perpus, o šiluminių elektrinių gamyba augo. Dėl sugrįžusių vėsių orų elektros kainos didėjo visame regione, ypač Suomijoje, kur jos šoktelėjo beveik 10 kartų, praneša „Litgrid“. Skelbiama, kad vasario 5–11 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 49 proc. nuo 64,56 Eur/MWh iki 96,2 Eur/MWh.

Pirmąjį Lietuvos 700 MW galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursą laimėjusi „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ kartu su partnere – pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“ – gavo leidimą parko statybai naudoti Baltijos jūros teritorijos dalį.

Lietuva pastaraisiais metais padarė didžiausią pažangą Baltijos jūros regione pagal saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų plėtrą – ji augo beveik dukart, pranešė energetikos grupė „Ignitis“, remdamasis Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių (ETSO) platformos duomenimis. Anot „Ignitis“ tvarumo sprendimų vadovo Eugenijaus Šegurovo, tai lėmė aplinkybė, kad šalyje nėra išvystytos iškastinio kuro energetikos. „Šiuo metu jau beveik 70 proc.

Danijos vėjo jėgainių turbinų gamintoja „Vestas“ pagamins ir patieks 14 turbinų atsinaujinančios energijos įmonės „Enefit Green“ statomam 90 megavatų (MW) galios vėjo parkui Kelmės rajone. Vienos  turbinos galia – 6,2 MW.

Danijos atsinaujinančiosios energijos įmonė „Orsted“ trečiadienį pranešė, kad prie rytinės Jungtinės Karalystės pakrantės statys didžiausią pasaulyje jūrinio vėjo parką. Įmonė teigė priėmusi galutinį investicinį sprendimą statyti projektą „Hornsea 3“. 2,9 gigavato galios jūrinio vėjo parkas galės aprūpinti energija daugiau kaip 3,3 mln. namų ūkių Jungtinėje Karalystėje. Tikimasi, kad jis bus baigtas apie 2027 metų pabaigą, o statybos etapo metu bus sukurta iki 5 tūkst. darbo vietų.

Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad Vyriausybės nutarimas dėl komercinių saulės parkų plėtros prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, Seimas jo nuostatas perkėlė į įstatymą, kartu nustatydamas naujas saulės ir vėjo energetikos reguliavimo taisykles.  Už Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas antradienį balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo 12, o 30 susilaikė.

Valstybės kontroliuojamos energetikos grupėsantrinė įmonė „Ignitis renewables“ su Danijos investicijų įmonės „Copenhagen Infrastructure Partners“ (CIP) valdomu fondu „Growth Markets Fund II“ laimėjo 1,4 gigavato (GW) galios jūrinio vėjo parko konkursą Estijoje, trečiadienį pranešė grupė.  „Ignitis grupė“ kartu su partnere pateikė didžiausią – 1,723 mln. eurų – pasiūlymą už teisę Rygos įlankoje vystyti „Liivi 2“ jūrinių vėjo elektrinių parką.

Vėjo parkų Baltijos jūroje konkursus Lietuvoje organizuojanti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) siūlo pailginti laiką, per kurį vystytojai turėtų gauti leidimus statybai ir elektros gamybai, kartu  numatant force majeure aplinkybes. Tai aktualu antrojo jūrinio vėjo parko konkurso, kuris bus skelbiamas 2024-ųjų sausio 15-ąją,  dalyviams.

Lietuvoje vis daugiau energijos sukuriama vėjo jėgainių pagalba – vien 2022 metais vėjo jėgainių galia padidėjo trečdaliu. Vis dėlto, pastaruosius du metus tenka girdėti ir apie galimus pavojus – per šį laikotarpį buvo net trys avarijos. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) prezidento Lino Sabaliausko teigimu, avarijos nutinka retai, be to, dažniau jas nulemia žmogiškos klaidos.   Pastaraisiais metais vėjo jėgainės auga lyg ant mielių.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ kartu su partnere – pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“ – paskelbta pirmojo 700 megavatų (MW) galios Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkurso laimėtoja. Apie konkurso organizatorės Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) oficialų patvirtinimą ketvirtadienį grupė pranešė per „Nasdaq“ Vilniaus biržą.

Tauragės rajono ugniagesiams teko gesinti neįprastą gaisrą. Jį sukėlė netikėtas incidentas remontuojamoje vėjo jėgainėje. Tauragės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai ant kojų pakelti trečiadienio (spalio 11 d.) vakarą. Apie 20.49 val. skubios pagalbos tarnybų ryšio telefono numeriu 112 paskambino apsaugos darbuotojai, saugantys vėjo jėgainę Kreivėnų kaime (apie 14 kilometrų nuo Tauragės). Jie pranešė, kad per vaizdo kameras mato prie jėgainės kilusį gaisrą.

Tauragės rajone trečiadienį įvyko incidentas nulūžus vėjo jėgainės stiebui ir užkritus ant transporto priemonės kilo gaisras Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, nelaimė įvyko trečiadienio vakarą, apie 20.50 val.  Nulūžęs vėjo jėgainės stiebas krisdamas numušė automobilinio bokštinio krano kabiną, ši užsidegė. Kaip skelbia ugniagesiai, gaisro metu nudegė krano kabina, sudegė šeši ratai.

Mažos įmonės ir piliečių energetikos bendrijos prašo 17,02 mln. eurų paramos iki 3 megavatų (MW) įrengtosios galios vėjo elektrinių įrengimui. Antradienį pasibaigus kvietimui, iš viso pateikta paraiškų įsirengti 30 MW galios elektrines, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Per du mėnesius aštuonios labai mažos ir mažos įmonės bei dvi piliečių energetinės bendrijos pasinaudojo galimybe gauti paramą. Ūkininkai paraiškų nepateikė.

Antrojo 700 megavatų (MW) galios jūros vėjo parko konkursas su galimybe pretenduoti į valstybės paramą turėtų būti paskelbtas iki šių metų pabaigos, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Iki metų pabaigos. (...) Vyksta derinimas (valstybės skatinimo schemos – BNS) su Europos Komisija, ir tas procesas yra toks, kad negali tiksliai pasakyti, kada.

Trečiadienį Norvegija Šiaurės jūroje atidarė didžiausią pasaulyje plūduriuojantį vėjo jėgainių parką – naują technologiją, kuri laikoma perspektyvia pereinant nuo iškastinio kuro prie žaliosios energijos. „Hywind Tampen“ parką sudaro 11 turbinų, kurių kiekviena – iki 8,6 megavatų galios. Jis patenkins apie 35 proc. greta esančių penkių naftos ir dujų gavybos platformų elektros poreikių. „Mums visiems europiečiams reikia daugiau elektros energijos. Karas Ukrainoje paaštrino padėtį.

Pirmojo Lietuvoje 700 megavatų (MW) galios vėjo parką Baltijos jūroje vystymo konkursą laimėjusi valstybės valdoma „Ignitis grupė“ jį planuoja pradėti statyti 2026–2026 metais, sako grupės valdybos narys ir finansų vadovas Jonas Rimavičius. Jo teigimu, parko statybas planuojama užbaigti iki 2030 metų, tuo metu Energetikos ministerijos lūkestį jį pastatyti iki 2028 metų jis vadina ambicingu.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ antrinės įmonės „Ignitis renewables“ pastatytas 14 vėjo turbinų 63 megavatų (MW) galios vėjo parkas Mažeikių rajone pradėjo komercinę veiklą.  Ji pradėta po to, kai vėjo turbinų teikėja Vokietijos įmonė „Nordex Energy SE & Co.

Kėdainių rajono Pernaravos seniūnijos gyventojai išgyvena šoką sužinoję, kad jų kaimynystėje ketinama statyti galingų vėjo elektrinių parką. Tiesa, kaip ir visose situacijose, taip ir čia – yra šiuo projektu besidžiaugiančių, yra ir jo kategoriškai nenorinčių. Gyventojai labiausiai bijo, kad vėjo elektrinių nepastatytų prie pat jų namų ar Šušvės kraštovaizdžio draustinyje.

Visame pasaulyje vėjo energetikos sektoriuje dirba šimtai tūkstančių žmonių, tačiau daugeliui vėjo energetika vis dar lieka paslaptimi. Todėl kasmet birželio 15 d. švenčiama Pasaulinė vėjo diena, skirta atrasti vėjo energijos teikiamus privalumus ir galimybes pakeisti pasaulį. Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“, gaminanti energiją iš vėjo, pateikia 5 faktus apie vėjo elektros gamybą iš vėjo.

Finansų ministerija siūlo minimalų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifą taikyti vėjo jėgainėms bei žemdirbiams, kurie dabar jo nemoka. Nuo šio mokesčio siūloma atleisti prižiūrimus kultūros paveldo objektus. „Vėjo jėgainėms, kurios taip pat yra nekilnojamas turtas, siūloma taikyti minimalų tarifą, nes tai visgi Vyriausybės prioritetas, žaliosios generacijos plėtra“, – pirmadienį pristatydama pakoreguotą mokesčių pertvarkos projektą  spaudos konferencijoje sakė ministrė Gintarė Skaistė.

Akmenės rajone nugriuvo vėjo jėgainė. Kodėl sulūžo milžiniškas įrenginys – kol kas nežinia, priežastis bando aiškinintis bendrovė „Vėjo Parkai“, kuriai ir priklauso iš viso 14 tokių jėgainių Akmenės rajone. Įmonė turi daugiau nei 70 tokių pat vėjo jėgainių visoje Lietuvoje. Vietiniai gyventojai išsigandę, sako ir šiaip nepageidavo elektrinių vėjo malūnų kaimynystės, o dabar dar iš toliau lenks ten jau stovinčias. Įmonė sustabdė viso jėgainių parko veikimą.

Antradienį Akmenės rajone nukritus statomai vėjo jėgainei, sustabdytas visų parko jėgainių veikimas, rašoma UAB Enefit Green vadovo Donato Celešiaus pranešime. Jo komentaru savo „Facebook“ puslapyje trečiadienį pasidalijo Akmenės rajono savivaldybė. Antradienį popiet buvo pranešta, kad Akmenės rajono savivaldybėje nukrito viena iš statomų vėjo jėgainių. Remiantis pirmine informacija, per avariją niekas nenukentėjo.

Antradienį Akmenės r., Kruopių sen., Laumėnų II kaime įvyko retas incidentas – nuvirto vėjo jėgainė. Pirminiais duomenimis, žmonės nenukentėjo. Kaip patikino Kruopių seniūnė Rasa Statkuvienė, vėjo jėgainė buvo atokiau nuo gyvenamųjų namų ir įvirto į mišką. Vėjo jėgainės statybos projekte nurodoma, kad ji pradėta statyi pernai, o darbų pabaiga numatyta šiais metais.

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“, kurią valdo „Ignitis grupė“, praneša, kad „Moray West“ jūrinio vėjo parko projektui, esančiam Škotijos Moray įlankoje, užtikrintas 2 mlrd. svarų sterlingų vertės finansavimas. Projektą valdo „Ocean Winds“, pagal bendradarbiavimo susitarimą ENGIE ir „EDP Renewables“ valdoma įmonė, skirta jūrinio vėjo projektų plėtrai, ir „Ignitis renewables“, valdanti 5 proc. akcijų paketą.

Saulės ir vėjo energijos dalis visame pasaulyje suvartojamos energijos 2022 metais pasiekė rekordinius 12 proc., trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje apskaičiavo klimato ekspertų grupė, nors anglys išliko pagrindinis šaltinis energijos pasaulyje.

Estijos saulės ir vėjo elektrinių vystytojos „Evecon“ įmonei „Žalia žemė“ Širvintų rajone planuojant statyti daugiau nei 900 megavatų galios apie 117 vėjo elektrinių parką, dalis aplinkinių gyventojų baiminasi dėl poveikio sveikatai ir kultūros paveldo objektams, rašo portalas „15min“.  Portalas skelbia, kad parkas, kurio vienos elektrinės aukštis siektų iki 180 metų, o su pakelta mente – iki 280 metrų, turėtų iškilti Širvintų rajono Širvintų, Alionių ir Zibalų seniūnijose.

Būsimų vėjo parkų Baltijos jūroje jungties su sausuma infrastruktūros studiją ir kvalifikacijos reikalavimus jos projektuotojams ir rangovams už 588 tūkst. eurų iki šių metų pabaigos parengs Nyderlandų bendrovė „BLIX Consultancy“.  Sutartis su Lietuvos energetikos agentūros (LEA) skelbto konkurso nugalėtoja pasirašyta vasario pabaigoje, skelbiama centriniame viešųjų pirkimų portale. Infrastruktūros studija nustatys tinkamiausią parkų prijungimo prie sausumos tinklų alternatyvą.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) padėjo antrą konsultaciją su rinka dėl pirmojo jūros vėjo parko vystytojo konkurso ir leidimų jam išdavimo tvarkos. Viešą projekto svarstymą numatoma surengti kovo 21 dieną, o pasiūlymų laukiama iki kovo 23 dienos, pranešė VERT.

Lietuvos vėjo parkų vystytoja „Inikti wind“, netoli Šakių statanti 18 MW galios keturių vėjo elektrinių parką, įrangą jam perka iš JAV gigantės „GE Renewable Energy“. „GE Onshore Wind International“ komercijos direktorius Gilanas Sabatieras sako, kad bendrovė prisideda prie energetikos šaltinių plėtros Lietuvoje, kuri yra viena iš patraukliausių Europoje pagal vėjo energetikos potencialą.

Lietuvai šiemet ketinant skelbti du 700 megavatų (MW) galios jūros vėjo parkų vystytojų konkursus, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas pripažįsta, kad esama rizikos jų nepastatyti iki 2028-ųjų, kaip skelbia Vyriausybė.  Virgilijus Poderys mano, kad rengdamos konkursams reikalingus teisės aktus tiek Vyriausybė, tiek už aukcionų organizavimą atsakinga Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) tokią riziką įvertino.  „Kokie tikslai nustatyti, tokie nustatyti.

Lietuvai kovo pabaigoje ketinant skelbti pirmąjį 700 megavatų (MW) galios jūros vėjo  parko vystytojo konkursą, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad parkų statyboms neturės įtakos iki šiol neratifikuota Lietuvos jūros siena su Latvija.  „Šitiems parkams tai neturės jokios įtakos – nei pirmam, nei antram konkursui“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė D. Kreivys.

Vienos didžiausių Nyderlandų draudimo kompanijų „Achmea“ fondas į Lietuvoje, Akmenės rajone statomą vėjo parką „Windfarm Akmenė One“ investavo 70 mln. eurų.  Pernai lapkritį tapusi viena didžiausių „Windfarm Akmenė One“ akcininkių, „Achmea“ vasarį paskelbė, kad jos fondas „Achmea IM Climate Infrastructure Fund“ į Lietuvoje pradėtą statyti 14-kos turbinų 74,4 MW galios vėjo parką investavo 70 mln. eurų ir turi daugiau nei 35 proc.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ ruošiasi dalyvauti pirmajame 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo elektrinių parko vystymo be valstybės paramos konkurse, sako grupės vadovas Darius Maikštėnas. Jį planuojama skelbti kovo pabaigoje.  Tuo metu, anot jo, ar grupė dalyvaus antrajame, su valstybės parama statomo parko vystytojo aukcione, lems pirmojo aukciono rezultatas bei finansinės grupės galimybės. Antrą aukcioną ketinama skelbti rugsėjį.

Viena didžiausių šalies pieno perdirbimo bendrovių „Žemaitijos pienas“ iš vokiečių gamintojo „Enercon“ už 10 mln. eurų (be PVM) įsigys dviejų vėjo jėgainių įrangą. Įmonės pasirašė tai numatančią sutartį.

Bendrovė „Ardynas“ bei Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas už daugiau nei 1 mln. eurų parengs Baltijos jūroje planuojamų statyti vėjo parkų jungtims su sausuma reikalingas teritorijas.  Centriniame viešųjų pirkimų portale (CVPP) skelbiama, jog sausio 24 dieną Energetikos ministerija ir įmonės pasirašė tai numatančią sutartį.

Estijos valstybės valdomos energetikos grupės „Eesti Energia“ atsinaujinančios energijos įmonė „Enefit Green“ Kelmės rajone už maždaug 140 mln. eurų statys 80 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parką. Bendrovės direktorius Donatas Celešius sako, kad tai – viena bendrovės suplanuotų investicijų į vėjo parkus Estijoje ir Lietuvoje.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Vyriausybės siūlymui statyti antrąjį vėjo elektrinių parką Baltijos jūroje be valstybės paramos. Teigiama, kad ši statyba paspartintų Lietuvos apsirūpinimą savos gamybos elektros energija ir padėtų amortizuoti kylančias elektros kainas.  Už antrojo parko vystymui skirtą įstatymų pataisų paketą balsavo 87 Seimo nariai, prieš buvo devyni, o 18 susilaikė. Pataisas priimti ketinama iki Kalėdų.

Rinkos dalyviams teigiant, jog antrojo vėjo parko Baltijos jūroje projektas dėl naujų jo sąlygų gali nesudominti potencialių investuotojų, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas Virgilijus Poderys sako, jog pakeitimai kaip tik leistų greičiau atlikti jo įgyvendinimui reikalingus parengiamuosius darbus.