vanduo

Dėl koronaviruso pandemijos savo būstuose šiemet praleidžiame ypač daug laiko. Lietuvoje prasidėjus jau antram šiais metais visuotiniam karantinui, draudikai pateikia savo įžvalgas, kaip nieko nekainuojančiais paprasčiausiais būdais apsisaugoti nuo vagysčių ir nelaimių buityje. Draudimo bendrovės BTA Turto draudimo specialistė Vasarė Širmelytė sako, kad ypatingą dėmesį savo namams reikėtų skirti vakare.

Mėnesio pabaigoje daugelis turėsime susimokėti už komunalines ir kitas būsto paslaugas. Tikėtina, kad prasidėjęs karantinas pakoreguos dalies gyventojų finansinę situaciją. Tačiau gyventojus aptarnaujančios įmonės tikina, kad komunaliniai ir kiti mokesčiai nėra dideli ir gyventojams neturėtų kilti sunkumų juos sumokėti. Vis tik žmonėms, susidūrusiems su finansiniais sunkumais, įmonės žada padėti.

Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bendrovė „Vilniaus vandenys“ prasidedant antrajam karantinui keičia įprastą klientų aptarnavimo tvarką. Bendrovė visais klausimais jau konsultuoja tik nuotoliniu būdu bei stabdo suplanuotas skaitiklių patikras ir keitimo darbus gyventojų namuose. Dėl vartotojų patiriamų finansinių sunkumų bendrovė yra pasiruošusi kiekvieną atvejį apsvarstyti individualiai ir, jei prireiks, už suteiktas paslaugas mokėjimus laikinai atidėti.

Socialiniame tinkle „Reddit“ paplito juoką kelianti situacija. Katino nesėkmė tapo tikra sensacija. „Augintinis padarė siaubingą klaidą“, – su tokiu komentaru šeimininkas pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame – kuriozinė situacija. Bandymas pažaisti ir pasiimti jam priklausantį žaislą baigėsi kova dėl išlipimo iš vonios, kurioje – vanduo. Kuriozinė situacija pralinksmino tūkstančius internautų.

Lietuvą kamuoja ne tik hidrologinė sausra, daug kur žemė visiškai perdžiūvusi. Tik esą oficialių sausros rodiklių nesiekia. Tačiau žmonės pastebi, kad augalai ima keistai elgtis – anksti meta lapus ar net vaisius. O specialistai sako, kad tuo stebėtis nereikia, šie neįprasti reiškiniai – tai augalų gynybinė reakcija į sausrą. O štai labiau sunerimti verta dėl to, kad sausra itin palanki daugeliui invazinių rūšių. Traktorius dirba laukus, o iš po padargų žemė tik dulka. Dirva itin perdžiūvusi.

Įsivaizduokite, kad grįžote namo ir matote, kad jie apsemti. O vėliau dar paaiškėja, kad galėjote anksčiau apsaugoti turtą, nes avarinė tarnyba apie nelaimę žinojo, tačiau nieko nepranešė, nes saugojo jūsų asmens duomenis.

Netrukus dalyje Vilniaus pastatų karštas vanduo gali nusidažyti skaisčiai žalia spalva – tai reiškia, kad pastate įrengtas šilumokaitis nesandarus ir jį reikia nedelsiant keisti, siekiant užtikrinti kokybišką karšto vandens tiekimą.

Pietų Prancūzijos gyventojai sunkiai atsigauna po Alpių regioną nusiaubusių liūčių, kurios sukėlė mirtinus potvynius. Idiliškuose miesteliuose stichija su žeme sulygino dešimtis gyvenamųjų namų ir pražudė mažiausiai 12 žmonių. Dar 20 laikomi dingusiais be žinios. Pražūtingo potvynio išplauti šlaitai, sugriauti namai, keliai, tiltai, ieškomi dingusieji.

Mistinė istorija iš Kolumbijos pasirodė interneto platybėse. Pasakojama, kad žvejys jūroje atrado moterį, kuri plūduriavo ant vandens. Pasirodo, kad Angelica Gaitan dingusi jau du metus, o jos šeima neįsivaizdavo, kur gali būti moteris. Ją netikėtai aptiko žvejys ir iškvietė pagalbą. Kai ją atrado, ši buvo užsimerkusi ir negalėjo pratarti nei žodžio. Moteris plūduriavo maždaug du kilomentrus nuo paplūdimio.

Kėdainių miesto Žibuoklių gatvės gyventojai negali naudotis šachtiniais šuliniais, kurių vandenį iki šiol žmonės naudojo tiek buitinėms reikmėms, tiek maisto gaminimui. Šeštadienį žmonės pastebėjo, kad jų šulinių vanduo turi keistą kuro kvapą. Kol situaciją aiškinasi atsakingi specialistai – gyventojams geriamąjį vandenį parūpino savivaldybė.   Šeštadienio rytą, kelios minutės po 8 val.

Socialiniame tinkle paplito vaizdo įrašas, kuriame vyriškis užfiksavo neeilinius vaizdus viešbučio kieme.  Vyras išsitraukė kamerą, kai išvydo, kad kieme vaikšto laukinis gyvūnas. Leopardas nesibaimindamas apžiūrinėjo aplinką, o galiausiai ir atsigėrė vandens iš baseino.  Turbūt įprasta leopardus išvysti, kai keliaudamas sumanai apsilankyti safaryje ar išvykti į laukinę gamtą. Tačiau visai kas kita yra pamatyti vaikščiojantį gyvūną viešbučio kieme.

Baltarusijos teisėsaugos pareigūnai trečiadienį panaudojo vandens patrankas vaikydami žmones, Minsko centre protestuojančius prieš prezidento Aliaksandro Lukašenkos inauguraciją. Naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas pranešė, kad jėgos struktūrų pareigūnai pradėjo stumti protestuotojus nuo Antrojo pasaulinio karo muziejaus, kai kuriuos jų sulaikė, žmonėms vaikyti panaudotos vandens patrankos. Pranešama, kad nukentėjo mažiausiai du žmonės, viena iš jų – pagyvenusi moteris.

Negirdėtas skandalas Suvalkijoje. Kalvarijos komunalininkai kaltina miestelio gimnaziją vogus iš jų vandenį. Esą dabar padaryta žala viršija net 10 000 eurų. Gimnazija ginasi nevogusi vandens, o Kalvarijos meras skėsčioja rankomis ir sako nesuprantantis, kodėl abiem savivaldybės pavaldume esančioms įstaigoms prireikė apvaginėti vienai kitą.

Net ketvirtį milijono kainuojantis kateris jau skrodžia Šveicarijos ežerus. Kelios akimirkos ir elektrinis kateris 55 km/val. greičiu ima skrieti virš vandens. Vadinamasis hidrofoilinis kateris – pirmasis pasaulyje toks elektrinis. Beveik be garso jis skrodžia Keturių Kantonų ežere. Tai, kad kateris beveik nekelia triukšmo – ne vienintelis privalumas. Katerio kūrėjai sako, kad plaukiant šiuo kateriu tikimybė susirgti jūrlige minimali. „Privalumas labai akivaizdus.

Internautai ne juokais liko nustebę, kai internete paplito vaizdo įrašas, kuriame – katinas be problemų geria iš vandens aušintuvo. Vaizdo įraše matyti, kaip katinas su letenėle paspaudęs mygtuką, kuris leidžia vandeniui bėgti, o keturkojis be problemų vandenį lakia. Galiausiai atsigėręs – rankenėlę atleidžia ir apsilaižo.  Internautus sužavėjo šio katino sumanumas ir sako, kad gyvūnai gali itin daug išmokti iš žmonių, o taip pat ir nustebinti savo sugebėjimais.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad gauti rezultatai tik apie 80 stebimų maudyklų iš 120 numatytų stebėti maudyklų, keletoje maudyklų vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimų.

Alytaus rajono Krokialaukio miestelyje gyvena, ko gero, patys turtingiausi žmonės, nes buitinę techniką keičia kas penkerius metus, vandenį maistui perka tik parduotuvėje, o už tą, kuris bėga iš čiaupo, moka net triskart brangiau nei vilniečiai. Nes Krokialaukio vanduo – ypatingas, pieno spalvos, gausiai praturtintas geležimi, o kartais dar ima skleisti ir keistus kvapus.

Penkių metų mergaitė patyrė vieną didžiausių košmarų savo gyvenime. Ne tik ji, bet ir jos tėvai. Ramus poilsis prie jūros, smėlis ir šiluma. Atrodo, nieko blogo negalėtų nutikti, tačiau viena klaida sukėlė milžinišką stresą. Ant pripučiamo vienaragio plaukiojusi penkiametė buvo nunešta itin toli nuo kranto ir nebežinojo, ką daryti. Vos tik pastebėję tėvai, kad jų dukra toli nuo kranto, o jos plaukti būtų pavojinga, jie iškvietė pagalbą.

Ketinantys maudytis Dzūkijos ežeruose turėtų būti atidūs – kai kurie jų užteršti lervomis. Jų atsiranda per paukščių išmatas. Štai Lazdijų rajone Dusios ežere poilsiautojai pradėjo skųstis, kad vos tik išlipus iš vandens pradeda nieštėti ir smarkiai išberia. Specialistai pataria į užterštą vandenį geriau visai nelysti. Marijampolietė Aida su beveik ketverių dukrele neseniai važiavo praleisti karštą dieną į Lazdijų rajoną, prie Metelių ežero. Moteris sako, kad vos tik įlipus į vandenį išbėrė.

Neįtikėtinos bangos, kokių Lietuvoje tikrai nepamatysite.. Kalifornijos Monterėjaus pakrantę naktį nušvietė ryškiai žydros švytinčios bangos. Kodėl bangos kartais ima švytėti? Įspūdingas gamtos reiškinys užfiksuotas nuostabiame Monterėjaus paplūdimyje, Kalifornijos valstijoje. Bangos žydrai švyti ne dėl specialiųjų efektų ar į vandenį pripiltų chemikalų – švyti mikroskopiniai dumbliai.

Kasdieniai gėrimai turi daug įtakos mūsų dantų sveikatai. Daugelis žino, kad saldūs arba rūgštūs gėrimai kenkia dantims. Tačiau retas susimąsto, kad net ir vanduo gali turėti skirtingą poveikį. „Juo didesnis burnos ertmės šarmingumas, tuo labiau apsaugoti dantys. Kai burnos pH rodiklis krinta iki 5–5,5, prasideda emalio demineralizacija. Kai pH rodiklis yra 5,5–6, burnos ertmės rūgštingumas didėja, prasideda dentino demineralizacija.

Rugpjūčio pradžioje vandens kokybė neatitiko normų kai kuriuose Biržų ir Anykščių vandens telkiniuose, pirmadienį pranešė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Tarša žarninėmis lazdelėmis užfiksuota Biržuose esančio Širvėnos ežero Centrinio paplūdimio maudykloje, o Jaunimo paplūdimio maudykloje – keturis kartus normą viršijantis melsvadumblių kiekis. Žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų tarša užfiksuota ir Anykščiuose, Šventosios upėje ties Šeimyniškėlių gatve.

Rugpjūčio pradžioje keletoje maudyklų vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normos reikalavimų  Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad gauti rezultatai tik apie 82 stebimų maudyklų iš 120 numatytų stebėti maudyklų, keletoje maudyklų vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimų.

Šiandien po pietų keliose skirtingose Vilniaus vietose įvyko vandens tinklų avarijos. Kaip naujienų portalui tv3.lt paaiškino „Vilniaus vandenų“ Komunikacijos skyriaus vadovė Renata Saulytė-Smalskė, viena avarija įvyko Pylimo gatvėje, kita – šalia Vytenio ir T. Ševčenkos gatvių.  „Turėjome dvi skirtingas avarijas. Pylimo gatvėje avarija įvyko viename iš mūsų šulinių tarp vamzdžių sujungimų įvyko gedimas ir iš šulinio pasipylė vanduo, laikinai buvo užlieta gatvė.

Į Karklės pajūrio miestelį įsisuko vagis. Ir vagia jis ne dviračius ar atsipalaidavusių poilsiautojų daiktus, o geriamąjį vandenį. Miestelis per parą suvartoja 68 kubinius metrus vandens, iš kurių net trečdalį nusiurbia vagis. Kadangi Karklė nėra su Klaipėda sujungta vandentiekiu, vietiniai rytais atsibunda iš viso be vandens. Vandenį tiekianti bendrovė jau ėmėsi tyrimo, o vietiniai spėlioja, kam gali prireikti tokio kiekio vandens.

Vyras paklaikęs pašoko iš siaubo, kai iš niūraus ežero gelmių išniręs baisus padaras perbraukė jam per ranką – šis vaizdo įrašas žaibiškai išplito „Reddit“. Žuvis prie ežero ranka maitinęs vyras gavo šoką, kurio nepamirš visą gyvenimą – siaubingas padaras praslinko niekaip neapsaugotais jo pirštais, o viskas liko įamžinta vaizdo įraše.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, įvertinęs gautus liepos mėnesio antrosios pusės maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, informuoja, kad visose maudyklose, kurių savivaldybės pateikė rezultatus, vandens kokybė atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus.  Liepos mėnesį trumpalaikė tarša buvo nustatyta mažesniame skaičiuje maudyklų palyginti su birželio mėnesiu.

Interneto platybėse plinta vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota ištroškusi voverė. Gyvūno elgesys nustebino ne vieną, nes iš prigimties baikštus gyvūnas pats prisiartino prie žmonių, kurie pagirdė šį iš vandens buteliuko. Alinantys vasaros karščiai gyvūnams kaip ir žmonėms gali sukelti didžiulį diskomfortą. Didelė dalis gyvūnų dažnai negali patys susirasti vandens būtino jų egzistavimui.

Kas bendro tarp sportuojančių ir leipstančių nuo karščio žmonių? „Gyvybiškai svarbių mineralų netekimas“, – sako Lietuvos nacionalinės vyrų krepšinio ir 3×3 rinktinės kineziterapeutas, LSMU Sporto medicinos klinikos profesorius Laimonas  Šiupšinskas. Drauge su vyrų rinktine dvi savaites Palangoje stovyklavęs medikas tai aiškina paprastai. „Karščiai – iššūkis organizmui, kaip ir intensyvi treniruotė.

Įspūdingas koncertas ant vandens šalia 18-ojo amžiaus rūmų. Pasirodymą su ežere plūduriuojančio pianino muzika ir dainomis surengė dvi prancūzų artistės. Idiliškas dueto „Piano du Lac“ pasirodymas ant vandens. Išgirsti čia galima užburiančių Šopeno, Ravelio ir Debiusi melodijų, o atitrūkti nuo miesto šurmulio puikiai padeda aplinka, kurioje vyksta koncertas: ramiai nuteikiantis ežeras, išpuoselėti XVIII-ojo amžiaus rūmai ir kaimiškas gamtovaizdis su čia ramiai besiganančiais gyvuliais.

Šiandien minint Pasaulinę hepatito dieną sveikatos specialistai kviečia atkreipti dėmesį į virusinės kilmės kepenų uždegimą – hepatitą A, kuriuo kasmet pasaulyje suserga apie 1,5 mln. žmonių. Šio tipo hepatitas dar vadinamas keliautojų liga, nes juo dažniausiai užsikrečia žmonės, paviešėję šalyse, kur sergamumas šia liga yra didelis.

Šiaurės Karolinoje keliavęs vyras patyrė tikrą košmarą – o visą jį pavyko dar ir užfiksuoti su pritvirtinta kamera. Iškeliavęs į kelionę baidare nieko blogo nenumatė, tačiau vyrui teko kovoti dėl išlikimo, nes jo kelyje pasirodė agresyvus aligatorius. Peter Joyce yra patyręs ir baidarėmis keliauja jau daug metų. Tačiau susidūrus su pavojingu gyvūnu nežinojo ko imtis, nes to dar niekada nebuvo išgyvenęs.

Vyro parodytas būdas, kaip išties reikia nusunkti makaronus po jų virimo tapo sensacija. Dauguma sakė, kad niekada nebuvo apie tai susimąstę.  „TikTok“ socialiniame tinkle vaikinas pasidalijo, kaip jis pats sako „tinkamu“ būdu, kaip reikia atskirti vandenį ir makaronus. Vaizdo įrašas jau sulaukė itin daug komentarų ir per pusė milijono peržiūrų.  Visas triukas – koštuvo padėtyje. Pasirodo, jis jį apsuka ir naudoja atvirkščiai, nei dauguma.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, įvertinęs gautus liepos mėnesio maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, informuoja, kad kai kuriose maudyklose vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimų.  Gauti 118 maudyklų iš 120 į stebėsenos sąrašą įtrauktų maudyklų vandens tyrimų rezultatai.

Koronaviruso protrūkis – ne kliūtis rekordams. Štai keliautojas Aurimas pasiryžo tapti pirmuoju lietuviu baidare įveikusiu Dunojų. Kol kas 500 kilometrų nuplaukusiam vaikinui dar liko įveikti keturis kartus tiek. Tiesiai iš baidarės Aurimas pasakoja apie pavojingus upės krioklius ir nesibaigiančias užtvankas.

Po metų artėjant Anykščių miesto šventei vėl prisimintas turbūt nevykėliškiausias savivaldybės pirkinys – lūžtanti upės šienavimo mašina. Paaiškėjo, kad turkiška amfibija pjauti Šventosios upės meldų taip ir nebeišplauks, nes praėjusios kadencijos valdžios už europinius 75 tūkst. eurus pirkta mašina visai netinkama šienauti upės tėkmėje. O jos anykštėnai negali nei parduoti, nei nuomoti.  Tokią pat katę maiše nusipirkusi ir Panevėžio savivaldybė.

Jaučiate letargą po karantino? Šie geriausi sveikatos ekspertų patarimai padės atgauti energiją ir vėl grįžti į gyvenimą. Ar per karantiną jautėtės labai pavargę, lyg po letargo? Dirbant iš namų ar esant prastovose, dėl papildomo streso su vaikais namuose daugelis žmonių jaučiasi labai pavargę. Neseniai atlikta apklausa parodė, kad 60% žmonių Didžiojoje Britanijoje sako, kad nuo karantino pradžios pradėjo blogiau miegoti. Taigi, dar negauname ir pakankamai miego.

Pagaliau, praėjus net trims metams, pradėta aiškintis, iš kur lietuvių geriamajame vandenyje atsirado nuodų – arseno. Šio sunkiojo metalo aptikta skirtinguose šalies rajonuose esančiose vandenvietėse. Po kelerius metus užtrukusių procedūrų mokslininkai ėmėsi išsamiai tirti, kaip arsenas atsirado vandenyje, mat iki šiol buvo tik spėlionės. Tyrimai nepigūs. Pirmiausia darbai pradėti Raseinių rajone. Tai kainuos beveik 200 000 eurų.

Kaune ypatingas įvykis irklavimo sportui – ant Lampėdžių ežero kranto duris atvėrė moderniausia šalyje irklavimo bazė. Joje kokybiškas sąlygas treniruotis turės ir jaunoji karta, ir medaliais džiuginantys profesionalai. O pastarieji sako, kad tokia, apie tris milijonus eurų kainavusi bazė dabar yra viena geriausių Europoje.

Neeilinė išminavimo operacija Kaune dėl kurios dienai uždaryta visa gatvė. Upelyje tvarkdariai aptiko šimtą po ketvirtį tonos sveriančių galimai ypač pavojingų aviacinių bombų. Išminuotojams jas teko vilkti stačiu šlaitu ir dešimtimis krauti į sunkvežimius. Bombų arsenalą aptiko Bakanausko gatvės šlaitus tvarkę kauniečiai. Šią vietovę jau keletą metų prižiūri entuziastai.

Lietuvos geologijos tarnyba pradėjo tyrimus Raseinių rajone arseno kilmei požeminiame vandenyje nustatyti. Raseinių rajone, Šienlaukio ir Ražaitėlių vandenvietėse, bus atliekami tiriamieji gręžiniai, antradienį pranešė Aplinkos ministerija. Geologijos tarnybos direktoriaus Giedriaus Giparo teigimu, darbai jau pradėti Šienlaukio vandenvietėje, čia daromas apie 200 metrų gylio gręžinys. Iš iškelto kerno paimti pirmieji mėginiai. Jie bus gabenami į Lietuvos ir užsienio laboratorijas.

Moteris socialiniame tinkle nufilmavusi, kaip iš tikrųjų reikia šaldyti ledo kubelius tapo sensacija ir teigia, kad visą gyvenimą darė tai neteisingai. „TikTok“ paskyroje mergina pasidalijo paprastu ir greitu būdu, kaip tinkamai reikia šaldyti ledo kubelius. Įrašas tapo tikra žvaigžde – surinku daugiau nei 4 milijonus peržiūrų.

Į vietinį tvenkinį pažvejoti atėjęs vaikas netikėtai aptiko gyvą kinišką krabą. 10-metis pakvietė tėtį, o šis vėžiagyvį perdavė Klaipėdos universiteto mokslininkams. Šie nustebo ne ką mažiau – Baltijoje žvejai tokius krabus kartas nuo karto ištraukia, tačiau tvenkinys, kuriame vėžiagyvį rado vaikas – beveik už dešimties kilometrų nuo jūros. 10-metis Vilius vis dar priblokštas. Kretingos rajono Vydmantų gyvenvietėje esančiame tvenkinyje vaikas aptiko tikrų tikriausią gyvą krabą.

Harvardo medicinos mokyklos duomenimis, žmonės išgeria per mažai skysčių ir nepasiekia rekomenduotinos paros normos. Nors teoriškai žinome, kad, priklausomai nuo svorio, turime išgerti 2–3 l vandens, retam tai pavyksta. Skysčių balansas susijęs su kraujospūdžio normalizavimu, sąnarių apsauga, kūno temperatūros reguliavimu ir daugybe kitų funkcijų, todėl vanduo turėtų tapti kasdieniu mūsų palydovu, ypač – karštomis vasaros dienomis.

Klaipėdos Smiltynės paplūdimiuose Baltijos jūros vanduo – vėl švarus ir ten jau galima maudytis, pranešė „Klaipėdos paplūdimiai“. Pakartotiniai tyrimai parodė, kad Smiltynės pirmajame ir antrajame paplūdimiuose žarninių lazdelių koncentracija nebeviršija leidžiamų normų. Penktadienį „Klaipėdos paplūdimiai“ informavo, gavus birželio 19 dieną atliktų vandens tyrimų rezultatus, Baltijos jūroje Smiltynės pirmajame ir antrajame paplūdimiuose maudytis nesaugu – tarša viršijo leistiną normą.

Pražūtingi potvyniai dviejose Kinijos provincijose jau nusinešė mažiausiai 12 gyvybių, o tūkstančiams kinų teko palikti namus. Vietos sinoptikai įspėja, kad liūtys nesitrauks ir blogiausia dar ateityje. Vandens iki juosmens. Kinijos gelbėtojai Sičuano provincijoje skuba į pagalbą apsemtuose namuose įkalintiems žmonėms. Pirmiausia jie evakuoja vaikus ir senukus. Šią pietvakarių provinciją smarkios liūtys užklupo dar savaitgalį.

Karštą savaitgalį Lietuvoje gelbėtojai vos spėjo traukti skendusiu iš vandens, deja, nuo penktadienio iki sekmadienio šalies ežeruose, upėse, tvenkiniuose ar net šulinyje nuskendo septyni žmonės. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento teigimu, tiek tragedijų rodo, kad dalis gyventojų prie vandens telkinių vis dar elgiasi neatsakingai, o noras nesisaugant išsimaudyti atokesniuose ežeruose ar tvenkiniuose yra labai blogas tautiečių įprotis.

Baltijos jūros vanduo Kuršių Nerijoje yra švarus, o Smiltynės paplūdimiuose maudytis dar draudžiama. Naujausi Kuršių Nerijos maudyklų laboratoriniai tyrimai rodo, kad vanduo atitinka Lietuvos higienos normos reikalavimus, pirmadienį pranešė Neringos savivaldybė. Baltijos jūros vandens pavyzdžiai atrinkti birželio 23-iąją Nidos, Juodkrantės, Preilos ir Pervalkos paplūdimiuose. Tirtas ir šių paplūdimių smėlis – kirminų kiaušinėlių ir jų lervų nenustatyta.

Atėjus karščio bangai namuose būti taip pat karšta, kaip ir lauke. Specialistė pasidalino keletu patarimų, kaip namus paversti vėsia atgaiva. Lucy Askew iš užuolaidų ir žaliuzių kompanijos pasidalino keletu patarimų, kaip kitą savaitę padaryti labiau pakenčiamą.