• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Įsivaizduokite, kad grįžote namo ir matote, kad jie apsemti. O vėliau dar paaiškėja, kad galėjote anksčiau apsaugoti turtą, nes avarinė tarnyba apie nelaimę žinojo, tačiau nieko nepranešė, nes saugojo jūsų asmens duomenis.

Įsivaizduokite, kad grįžote namo ir matote, kad jie apsemti. O vėliau dar paaiškėja, kad galėjote anksčiau apsaugoti turtą, nes avarinė tarnyba apie nelaimę žinojo, tačiau nieko nepranešė, nes saugojo jūsų asmens duomenis.

REKLAMA

Tokioje absurdiškoje situacijoje atsidūrė vilnietė Agnė (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Savo istorija ji pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“.

Pasak moters, išvydusi šlapias sienas ir baldus ji iš karto skubėjo pas kaimynus, tačiau jų nerado namuose. Tada susisiekė su namą administruojančia įmone „Mano būstas“. Bendrovės atstovai patikino, kad avarija tame name buvo užfiksuota, tačiau apie gedimą negalėjo pranešti dėl asmens duomenų apsaugos.

Esą moteris tikruose dokumentuose nebuvo uždėjusi varnelės, išreiškusi sutikimo, kad įmonė naudotų jos asmens duomenis.

REKLAMA
REKLAMA

Gyventoja piktinosi ir retoriškai klausė: „Negi tikrai reikia sutikimo, kad įmonė praneštų apie nelaimę ir sugadintą turtą?“

REKLAMA

Tikino, kad nepranešė ne dėl asmens duomenų apsaugos

Įmonės „Mano būstas“ ryšių su visuomene grupės vadovas Paulius Ugianskis tikino, kad Įvykus avarijai įmonės avarinė tarnyba nedelsdama vyksta į objektą ir operatyviai tvarko gedimą.

„O apie avariją, pagal įmonėje galiojančią tvarką, informuojami visi žemiau esantys butai. Minėtu atveju, kuriuo žmonės dalinosi Facebooke nutiko taip, kad buvo apsemtas ne žemiau avarijos židinio esantis butas, o šalia. Todėl gyventojai ir buvo neinformuoti.

REKLAMA
REKLAMA

Įvertinsime šį netipinį atvejį ir pagal tai dar labiau tobulinsime savo vidinius klientų informavimo procesus“, – situaciją komentavo įmonės atstovas.

Anot jo, po avarijos techninis inžinierius susitaręs su gyventojais vyksta į butą ir įvertina, kokie pažeidimai padaryti būsto konstrukcijoms.

„Turėdami oficialias išvadas gyventojai dėl turto sugadinimo ir žalos atlyginimo gali kreiptis į avarijos kaltininką“, – aiškino P. Ugianskis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taisyklės nurodytos sutartyje

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atkreipia dėmesį, kad asmens duomenų tvarkymas savaime nėra pažeidimas, svarbu, kad būtų laikomasi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) nustatytų taisyklių.

Anot inspekcijos, kokius asmens duomenis tvarkyti, gali nustatyti teisės aktai, o jei jie nenustato, tuomet juos pasirenka pati organizacija (duomenų valdytojas). Tokiu atveju ji privalo užtikrinti, kad tvarkomi asmens duomenys būtų proporcingi siekiamam tikslui, kuris privalo būti teisėtas, sąžiningas ir pan.

REKLAMA

„Šiuo atveju matyti, kad daugiabutis namas yra administruojamas bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, kurio uždavinys užtikrinti daugiabučio priežiūrą.

Daugiabučio namo administratorius paslaugas, taip pat ir avarinių situacijų likvidavimo, dažniausiai teikia pagal sutartį, sudarytą su daugiabučio namo gyventojais ar daugiabučio namo bendrija. Todėl, jei sutartyje numatyta, ar teisės aktuose įtvirtinta, kad administratorius turėtų informuoti butų savininkus apie nelaimę, jis tai ir turėtų padaryti“, – teigiama inspekcijos komentare.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų