Nors poilsiautojai prie Vilniuje esančio Pupojų ežero dabar linksminasi ir mėgaujasi šiluma, čia visai neseniai, penktadienio naktį, įvyko nelaimė – šiame ežere nuskendo vyras.
Dar iki atvykstant gelbėtojams vyrą iš vandens telkinio traukė nelaimėlį pastebėję gyventojai, tačiau to padaryti iki galo jiems nepavyko, nes vyras buvo labai stambus. Iki kranto ištraukti skenduolį žmonėms padėjo atvykę gelbėtojai ir ėmė jį gaivinti. Deja, vyro gyvybės išgelbėti taip ir nepavyko. O tokių tragedijų per praėjusį savaitgalį Lietuvoje iš viso įvyko net septynios – vanduo pasiglemžė dviejų moterų ir penkių vyrų gyvybes.
Zarasų rajone moteris nuskendo šulinyje – gelbėtojai jos kūną ištraukė iš trijų metrų gylio. Panevėžio rajone tvenkinyje nuskendo vyras, jo kūną ugniagesiai rado keturių metrų gylyje. Vyro skenduolio kūnas rastas ir Nemune ties Alytumi. Trakų rajone esančiame Antakmenių ežere nuskendo moteris – atvykę narai ištraukė maždaug 20 metrų atstumu nuo kranto buvusios skenduolės kūną.
Pirminiais duomenimis, moteris bandė gelbėti kitą skęstantįjį. Kauno rajone ties Drąseikių kaimu Neryje nuskendo jaunuolis, o Pasvalio rajone, Baluškių kaime, esančios sodybos tvenkinyje rastas vyro kūnas.
Pasak Vilniaus ugniagesių gelbėtojų šeštosios komandos viršininko Giedriaus Ruočkaus tokių nelaimių priežastis – neatsakingas gyventojų elgesys.
„Vis tik tai žmonės neatsakingai elgiasi. Nes keletą atvejų fiksuojame, kad tai įvyko nakties metu. Tai irgi galėjo turėti įtakos įvykusiai nelaimei“, – sako ugniagesių viršininkas Giedrius Ruočkus.
Dažniausiai nelaimės įvyksta dirbtiniuose vandens telkiniuose. Taip pat ežeruose ir upėse, kur nėra oficialių paplūdimių.
„Žmonės visada ieško ramesnės, atokesnės vietos, kur galėtų pabūti vieni, pasimaudyti, paplaukioti. Tai yra bloga savybė ir blogas įprotis. Mes rekomenduojame rinktis vietas, kuriose renkasi daugiau žmonių, kur yra įrengtos specialios maudymvietės“, – pasakoja G. Ruočkus.
Vienoje iš nelaimės vietų kalbinti poilsiautojai aiškina, kad svarbiausia dėmesį kreipti ne tik į save, bet ir kitus:
„Vienas kitą reikia, kad prižiūrėtume. Jeigu, ne duok Dieve, kažkam tai atsitiko kažkas tai negero, kad kitas pagelbėtų, nes kiekvienas turi stebėti irgi.“
„O suaugę ką – nevartoti ir neiti į vandenį. Taip geriausia būtų. Atsakingumo daugiau.“
„Mažiukams tai pasiūlyčiau liemenes ir mačiau, kad yra daug su pripučiamais žiedais. Čia irgi pavojinga labai. Jeigu tėvai neprižiūri, apsivers ir viso gero.“
Gelbėtojų atstovas tautiečiams primena, kad skęstant svarbiausia nepanikuoti, gultis ant nugaros, bandyti plūduriuoti ir, jeigu tai įmanoma, lėtai, sureguliavus kvėpavimą judėti kranto link. Pastebėję skęstantįjį liudininkai privalo kviesti pagalbą ir, jei tik yra galimybė, į vandenį link skęstančiojo mesti plūduriuojantį daiktą, kad šis galėtų įsikibti. Tačiau patiems stačiai nerti ir gelbėti skęstančiojo, ypač jei nesate geras plaukikas, nerekomenduojama, nes ir pats galite žūti.
„Nerekomenduojame pačiam judėti link skęstančiojo, kadangi galite papulti į dvigubą pavojų ir gali įvykti dvigubas skendimas, nes skęstantysis visada sugriebia bet kokį daiktą, kuris prie jo tik priartėja“, – teigia G. Ruočkus.
Šiemet šalyje vandens telkiniuose nuskendo 65 žmonės, pernai tuo pačiu metu ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 60 skenduolių – penkiais mažiau nei šiemet. Per šių metų birželį Lietuvoje nuskendo 20 žmonių, o pernai tuo pačiu metu ugniagesiai ištraukė 31 skenduolį – iš jų 5 vaikus. Skaičiuojama, kad kasmet vandenyje nelaimingų atsitikimų metu vidutiniškai netenkame 125 žmonių.
