vaistininkas

Kai vasara baigiasi ir orai ima vėsti, vis dažniau susiduriame su peršalimo ligomis. Tačiau, norint išlikti sveikiems, būtina ne tik stiprinti imuninę sistemą, pasitelkiant vitaminus ir įvairius mineralus, bet ir rūpintis savimi kitais būdais. Naujienų portalui tv3.lt vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas atskleidžia, kaip užtikrinti bendrą imuninės sistemos veiklą ir kokie veiksniai gali prisidėti prie ligų atsiradimo.

Bet kurios kūno vietos skausmas yra nemalonus pojūtis, kurį kiekvienas žmogus stengiasi nuo greičiau numalšinti. Pas kiekvieną vaistinėlėje galima rasti vaistų nuo skausmo.

Dažnam iš mūsų vitamino D trūkumas asocijuojasi su prasta emocine būsena. Tačiau yra ir daugiau simptomų, kurie rodo, jog organizmui šio preparato labai trūksta. Apie tai naujienų portalui tv3.lt papasakojo „Gintarinės“ vaistinės vaistininkas-vedėjas Petras Žukauskas. Apie vitaminą D pašnekovas atsiliepė, kaip apie vieną iš svarbiausių aspektų normaliam organizmo funkcionavimui.

Visais laikais žmonės ieškojo stebuklingų priemonių, galinčių padėti atitolinti senatvę, ilgiau išlikti jaunatviškais, energingais ir sveikais. Sveikatos specialistai sako, kad stebuklingų priemonių nėra, o tai, kokiu greičiu sensta organizmas, daug priklauso ir nuo mūsų. Tad artėjant šv. Kalėdoms ir Naujiesiems – šventėms, kurių metu neretai mėgaujamės ne itin sveiku maistu ar persivalgome, jie primena, kad tai, ką ir kiek valgome, taip pat veikia senėjimo procesą.

Nereta šių dienų problema – nereguliarus pulso dažnis. Padidėjęs ar pamažėjęs pulsas gali iššaukti įvairių nemalonių simptomų ir signalizuoti apie sveikatos problemas. Apie šią problemą papasakojo  „Gintarinės“ vaistinės tinklo vaistininkas-vedėjas Petras Žukauskas. Pokalbio metu pašnekovas atskleidė, kaip nustatyti savo pulso dažnį, koks pulsas yra optimalus ir ką daryti, norint sunormalizuoti širdies veiklą.

Ruduo yra puikus metas sugrįžti prie kasdieninio darbo ritmo, tačiau dažnai, išsiruošus į darbus, pamirštame pasirūpinti savo sveikata. Būtent tokiu metu lengva atidėti aktyvios fizinės veiklos pradžią, nors iš tiesų šis sezonas gali padėti išvengti per dažno sėdėjimo biure ar namuose.

Kirmėles – maži, bet potencialiai pavojingi parazitai. Radus jų vaikų organizme, tėvai nežino kaip šiuos parazitus išnaikinti arba kaip nuo jų apsisaugoti ateityje. Camelia vaistinės vaistininkas Rimvydas Blynas sako, kad tai yra gana dažnas reiškinys ir pasakoja kaip šių nepatogumų išvengti.

Kaip mažiau sirgti, kaip išvengti sezoninių ligų ir kas yra tas paslaptingas imunitetas? Apie tai naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ pasakoja šeimos gydytojas Irmantas Aleksa ir „Camelia“ vaistinės vaistininkas Rimvydas Blynas. Tinklalaidėje vaistininkas atskleidė net ir patarimus, kurie padės susiduriantiems su nemiga.

Kone kiekvieno lietuvio vaistinėlėje galima rasti nosies purškalą, kuris dažniausiai yra naudojamas netikėtai užklupus stipriai slogai. Tačiau kai kuriems žmonėms tokie purškalai yra gerokai svarbesni ir juos jie laiko ne vaistinėlėje, o kuo arčiau savęs. Ir dėl to kalta yra ne liga, o išsivysčiusi priklausomybė.

Įsibėgėjant vasariškiems orams, dažnas daugiau laiko praleidžia gamtoje – organizuoja piknikus, kepa grilio patiekalus ar daugiau keliauja ir išbando vietinę virtuvę. Visgi vaistininkas Rimvydas Blynas sako, kad mėgaujantis šiais vasaros malonumais, nereikėtų pamesti sveiko proto – klaidos gali baigtis virškinimo sutrikimais ar net apsinuodijimu.

Nors rūkymo pasekmėmis dažnai tampa vėžys, bronchitas, kitos lėtinės ligos ir net mirtis, nuo šios priklausomybės kasdien kenčia 1 iš 3 lietuvių. Vaistininkas Marius Laukštarupis pabrėžia, jog visos pagalbinės priemonės šio įpročio metimui būna bevaisės, jei pats žmogus netiki savo jėgomis. O Šeškinės poliklinikos pulmonologė Teresa Volosevič svarsto, ar rūkalių išsigelbėjimu laikomos elektroninės cigaretės nėra tiek pat žalingos, kaip ir įprastas tabakas.

Žiniasklaidoje vis skambant istorijoms apie neaiškiomis medžiagomis ar rūkalais apsinuodijusius paauglius, vaistininkas Rimvydas Blynas pataria, kokių veiksmų imtis pastebėjus simptomus ir kaip patiems rūkantiems tėvams rodyti tinkamą pavyzdį, atsikratant šio žalingo įpročio. Visame pasaulyje, kaip skelbia Pasaulinė sveikatos organizacija, kasmet dėl tabako žalos miršta apie 8 mln. žmonių, iš jų daugiau nei milijonas – pasyvūs rūkaliai.

Ne kartą teko girdėti, kad lietuviams nenuskilo – per visus metus šiltų ir saulėtų dienų turime nedaug, tad nenuostabu, kad daugybei tautiečių trūksta vitamino D. Šis riebaluose tirpus vitaminas būtinas tinkamai organizmo veiklai, tačiau kaip atpažinti jo trūkumą?  Kuo mums svarbus vitaminas D, už ką jis atsakingas organizme, kokie požymiai išduoda jo trūkumą bei kada griebtis maisto papildų, aiškinomės su vaistinės „Camelia“ vaistininku Rimvydu Blynu.

Priėmus dabar svarstomas farmacijos įstatymo pataisas, vaistininkų kai kuriose fizinėse vaistinėse gali nebelikti. Vietoje jų dirbtų tam tikrus reikalavimus atitinkantys farmakotechnikai, kurių veiklą nuotoliniu būdu prižiūrėtų vaistininkai. Pataisų iniciatoriai sako, kad tai – būdas išlaikyti vaistines regionuose. Kritikai – kad farmacijos įmonės tik siekia taupyti darbuotojų sąskaita, mat vaistininkai, kurie yra aukštesnės kompetencijos specialistai nei farmakotechnikai, kainuoja brangiau.

Nepaisant vaistininkų prieštaravimų, parlamentarai linkę leisti farmakotechnikui vienam dirbti vaistinėje. Antradienį po svarstymo pritarta atitinkamai Farmacijos įstatymo pataisai, už ją balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo 25, susilaikė 32 parlamentarai. Dar reikės balsuoti vieną kartą dėl projekto priėmimo.  „Tikrai labai rizikuojame, kad nebeliks paslaugos, liks tik vaistininko nuotrauka“, – sakė projektą kritikavęs demokratas Tomas Tomilinas.

Jeigu dažnai pamirštate, ką buvote suplanavę ar kur ėjote, jums sunku susikaupti, susikoncentruoti ir prisiminti prieš kelias dienas įvykusius reikšmingus įvykius – tai organizmo siunčiamas signalas apie suprastėjusią atmintį. „Camelia“ vaistininkas Mintautas Kamandulis aiškina, dėl kokių priežasčių kamuoja šis negalavimas ir įspėja, kad jis gali būti tam tikrų ligų pranašas.

Seimo Sveikatos reikalų komitete pateiktas Farmacijos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma leisti  dirbti vaistininko padėjėjui (farmakotechnikui), kuris iki 2006 m. yra įgijęs vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją, nuotoliniu būdu prižiūrimam vaistininko, kuris galėtų prižiūrėti ne daugiau kaip tris vaistininko padėjėjus (farmakotechnikus). Jei Seimas nepriims bent šių pataisų, bedarbių gretas gali papildyti keli šimtai kvalifikuotų speciali...

Lietuvoje vis dar trūksta dalies vaistų, ypač vaikams skirtų sirupų, miltelių, kitų preparatų peršalimo simptomams gydyti ar dalies antibiotikų. Farmacininkai kaltina valdžią, kad ši per griežtai kontroliuoja vaistų rinką dėl to esą dalis gamintojų į Lietuvą preparatų neveža, o valdžia atkerta, kad sandėliuose vaistų yra ir verslininkų elgesį vadina šantažu prieš farmacijos įstatymo pakeitimus, kurių greitai imsis Seimas.

Atvėsus orams, imunitetas silpsta, tad susidaro palankios sąlygos užklupti ligoms. Šaltuoju sezonu dažniau žmonės skundžiasi ir tuo, kad ant akies voko iškyla miežis, kuris ne tik neatrodo estetiškai, bet ir sukelia nemalonius simptomus. Vilnietė Justina (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakoja, kad su šia problema susiduria ne kartą per metus ir yra girdėjusi, kad tai – vienas iš nusilpusio imuniteto indikatorių.

Priklausomybė vaistams – rimta bėda. Dažnas, iš tiesų, gali net nesusimąstyti, kad įkliuvo į labai rimtas pinkles, kadangi veiksmas – skausmo malšinimas tablete – yra tapęs ne kuo kitu, o tikru kasdieniniu įpročiu. Kodėl yra priprantama prie vaistų bei kuriems įgyti priklausomybę yra didžiausia rizika pasakoja „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas. Pasak vaistininko, dažniausiai žmonės priklausomybę vaistams įgyja, kai vartoja psichiką veikiančius medikamentus, narkotinius analgetikus.

Įsibėgėjus tikram pavasariui, daugeliui norisi mėgautis ne tik šiluma, bet ir gera savijauta. Tai pastebi internetinės vaistinės specialistai, į kuriuos vis dažniau kreipiasi norintys detoksikuotis, padailinti kūno formas ar atsikratyti kitų su užsiteršusiu organizmu susijusių negalavimų. Tačiau vaistininkai pabrėžia – organizmo valymas yra kompleksiškas ir nuoseklus procesas. Vien tam skirti preparatai, alinančios dietos ar badavimas nesuteiks norimo rezultato.

Neskubantis ateiti šiltas pavasaris ir apslūgusi omikrono banga pas gydytojus atgina vis daug sergančiųjų gripu ir kitomis peršalimo ligomis. Specialistai nuogąstauja, kad daugelyje vietų kaukėms likus tik kaip rekomendacijai sergančiųjų gripu gali dar padaugėti. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) dar prieš kelias savaites pranešė, kad sergamumas gripu šalyje išaugo daugiau nei 3 kartus.

Persirgę COVID-19, dažnai skundžiasi bendru silpnumu ir jėgų trūkumu: jie greičiau pavargsta, lėčiau į viską reaguoja, turi sustoti ir pagalvoti, ką prieš kelias minutes norėjo padaryti. „Camelia“ vaistinės pranešime žiniasklaidai vaistininkas Rimvydas Blynas sako, kad žmonės yra linkę ignoruoti šiuos liekamuosius ligos reiškinius, nes nori kuo greičiau atsigriebti už prarastą laiką.

Pandemija pakeitė daugelio žmonių kasdienio gyvenimo ritmą. Darbas iš namų, nuolatinis sėdėjimas, fizinio krūvio sumažėjimas, mitybos ritmo ir principų pokytis turėjo įtakos hemorojaus atsiradimui arba paūmėjimui. Hemorojus – tai veninių rezginių, esančių aplink išangę, suvešėjimas ir padidėjimas. Liga dažniau atsiranda žmonėms, dirbantiems nuolatinį sėdimą ar stovimą darbą, nesportuojantiems ir besiskundžiantiems vidurių užkietėjimu, rašoma pranešime spaudai.

Besikeičiantys metų laikai dažnai kelia iššūkių atopinės odos savininkams. Nors atrodo, kad sudėtingiausias metų laikas – žiema, iš tiesų, būklės paūmėjimai gali ištikti ir kitu metų laiku. Vaistininkai primena, kad atopinę odą turintiems žmonėms po maudynių duše ar vonioje svarbiausios pirmos 3 minutės, būtent tada ypatingas metas tinkamai pasirūpinti savo oda. Sausumas, paraudimas, niežulys ar net įtrūkimai – tai dažniausi simptomai, kuriais pasižymi atopiška oda, sausa oda.

Šv. Kalėdos – krikščioniška šventė, subtiliai praturtinta pagoniškosios kultūros bruožais. Todėl žvilgsnis į protėvių tradicijas bei pasididžiavimas mūsų tautos unikalumu padeda sugrįžti atgal – tai svarbu ir ruošiant Kūčių bei Kalėdų stalą artimiesiems, sako Telšiuose jau 25 metus vaistininku dirbantis Kęstutis Beržinis.  Nedėkite ant Kūčių stalo sušių „Jei Kalėdų stalas šventinis, jis būtinai turi būti tradicinis – ko ir kaip tėvai ar seneliai išmokė.

Įsibėgėję mokslo metai ir artėjanti metų pabaiga daugeliui kelia stresą bei įtampą. Trumpai jaučiamos šios neigiamos emocijos gali būti naudingos, tačiau ilgainiui tai silpnina imuninę sistemą, dėl to gali kankinti negalavimai ir ligos. „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas sako, kad įtemptu laiku būtina rūpintis savo fizine ir emocine sveikata bei pataria, kaip tai padaryti taupiai.

Pastaruoju metu į vaistines daug pacientų užsuka dėl gerklės skausmo. Vaistininkas Mintautas Kamandulis  sako, kad norėdami kuo greičiau pasveikti, sergantieji imasi įvairių skausmo malšinimo būdų, kurie neretai atneša daugiau žalos nei naudos. Tad vaistininkas dalinasi patarimais, kaip saugiai atsikratyti šiuo negalavimu. „Rudenį gerklės skausmas dažniausiai susijęs su atvėsusiu oru ir netinkamai pasirinkta apranga bei avalyne, kai kojos sušlampa ir sušąla.

Tam tikro maisto produkto užsimanymas nebūtinai reiškia tai, kad norima konkrečiai to produkto. Tai gali būti ir signalas, kad organizmui trūksta tam tikrų vitaminų ar mikroelementų.  „Gintarinės vaistinės“ vaistininko Tado Labanausko teigimu, visi esame pripratę jausti alkį ar troškulį. Jei nebūtų šių jausmų, tai greičiausiai mirtume vien dėl to, kad pamirštumėme laiku pavalgyti.

Kaip aktyviai gyventojai ruošiasi žiemos šventėms rodo ne tik užgultos elektroninės parduotuvės ar dovanų ir šventinių užkandžių pilni pirkėjų vežimėliai, bet ir preparatų virškinimui gerinti pardavimas. Kasmet prieš šventes virškinimo fermentų pardavimas vaistinėse išauga apie 40 proc. Vaistininkas Marius Lukštaraupis dalinasi patarimais, kaip užtikrinti, kad virškinimas atlaikytų šventinio stalo gausą ir įvairovę.

Medicininių kaukių nešiojimas dabar kiek skiriasi nuo pavasarinio, kai dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbtas pirmasis karantinas. Dabar lauke šalčiau, tad dažniau kamuoja nepatogumas ir nemalonumas, kai kaukės vidus aprasoja ir ji sušlampa. Vaistininkai šiai situacijai turi kelis patarimus. Kvėpuoti įprastu ritmu ir neskubėti. Daugiausia nemalonumų medicininės kaukės lauke sukelia tiems, kurie skuba ir netolygiai kvėpuoja.

Nuo Naujųjų metų įsigaliosiančią tvarką, kad vaistinės darbo metu turi dirbti bent vienas vaistininkas, universitetai siūlo keisti atidedant pataisų įsigaliojimą bent pusmečiui. Šiuo metu baiminamasi, kad jei viskas paliks, kai numatyta, nuo kitų metų dalis vaistinių turės užsidaryti ar trumpinti darbo laiką, nes stokojama vaistininkų, kurie dirbtų vaistinėse.

Vėjaraupiai – daugelio vaikystėje persirgtas, o nesirgusiuosius gana bauginantis virusas. Jis itin lakus – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, kasmet Lietuvoje juo perserga net 15 tūkstančių žmonių. Atrodo, kad tai nepavojinga liga, nors ir trunka apie dešimt dienų, tačiau reikia atminti ir tai, kad netinkamai gydoma, ji gali iššaukti nemažai problemų.

Vos pajutę pirmuosius gripo simptomus daugelis pirmiausiai skuba ne pas gydytoją, bet į vaistinę. Kasdien bendraudami su daugybe šia užkrečiama liga sergančių žmonių vaistininkai vis tiek sugeba atsilaikyti. „Eurovaistinės“ atlikta vaistininkų apklausa parodė, kad net 80 proc. jų per pastaruosius metus nesirgo gripu. Vaistininkai sako, kad paslaptis paprasta – pakanka skirti kasdienio dėmesio sveikatai.

Jau kitais metais galbūt atėję į vaistinę galėsite ne tik įsigyti vaistų, bet ir pasiskiepyti sezoniniais skiepais. Tokią naujovę siūlo ministras Aurelijus Veryga, siekiant sumažinti šeimos gydytojų krūvį ir padidinti besiskiepijančiųjų skaičių. Vaistininkai tam neprieštarauja, mat jiems – tai papildomas uždarbis. Tačiau gyventojai dvejoja, ar vaistinėse skiepytis bus ne tik patogu, bet ir saugu. Prasidėjus gripo sezonui, gydymo įstaigose ima driektis eilės.

Jau nuo kitos savaitės gydymo įstaigose teisę skiepyti gaus slaugytojai ir akušeriai, o kitąmet, jei įstatymas bus suderintas, – ir išplėstinės praktikos vaistininkai. Apie tokią naujovę pirmadienį paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Skiepyti galinčių specialistų sąrašas plečiamas siekiant didinti skiepų prieinamumą, ypač skatinti žmones skiepytis sezoninėmis vakcinomis, mažinti eiles prie šeimos gydytojų kabinetų.

„Ar veiksminga gydyti bronchitą, plaučių uždegimą, kosulį medicininėmis taurėmis, kurios buvo populiarios prieš daugelį metų? Anksčiau kosuliui gydyti taip pat buvo siūloma gerti pieną su medumi – ar tai gerai?“– klausia Janina iš Kuršėnų. Atsako vaistininkas Gintaras Verbus. Nei naudos, nei žalos Medicininių taurių veikimo principas paprastas: iš jų ištraukiamas oras (dažniausiai – su ugnies pagalba, kai oras per kelias sekundes išdeginamas), o uždėjus jas ant odos susidaro vakuuminis efektas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad bus taikomas pereinamasis pusmečio laikotarpis (iki kitų metų gegužės 1 d.), kurio metu vaistinėse apsilankę ir pažeidimų užfiksavę Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) slapti pirkėjai nebaus vaistininkų piniginėmis baudomis. Tokiais atvejais bus taikomi tik įspėjimai.

Naujoji receptinių vaistų išdavimo tik pagal receptą tvarka netruko įnešti sumaišties tiek pacientams, tiek juos aptarnaujantiems vaistininkams. Žiniasklaidoje paviešinus nuo šiol tik pagal receptą parduodamų vaistų sąrašą žmonės išsigando – nejaugi nebegaus savo nuolat vartojamų vaistų? Vaistininkai ramina – ne viskas išties taip baisu. Vienos Vilniaus vaistinių farmacininkas sutiko su portalo tv3.lt skaitytojais pasidalinti savo įžvalgomis apie naująją tvarką.

Šylant orams ir dažnėjant pavasariniam lietui dažnėja atvejų, kai žmonėms įkanda erkės. Vaistininkai perspėja, kad susidomėjimas apsauga nuo vabzdžių išaugęs ir atokiose vietovėse, ir didžiuosiuose miestuose. Specialistai tvirtina, kad apsisaugojimo nuo erkių priemonių poreikį dažniausiai paskatina naminiai gyvūnai – žmonės pastebi, kad augintiniai „parsineša“ erkių ir patys susirūpina savo sveikata. „Ilgai laukti erkių ir uodų sezono neteks ir matome, kad žmonės ruošiasi iš anksto.

 Lietuvos medikai ir vaistininkai artėjančioms Joninėms jau pasirengę. Jų teigimu, po vasaros švenčių, į gydymo įstaigas ir vaistines užsuka ne tik žmonės su sveikatos problemomis, bet, deja ir užplūsta gausus būrys, apsinuodijusių alkoholiu, patyrusių sužalojimus ar kitas traumas būnant neblaiviems. Sveikatos specialistai primena, kad alkoholio vartojimas šiltuoju metų laiku yra itin pavojingas, todėl ragina savo sveikata pasirūpinti iš anksto.

 Inga Smalskienė Išsivysčiusiose užsienio šalyse jau nemažai metų veikianti farmacinės rūpybos sistema nuo 2015-ųjų turėtų būti diegiama ir Lietuvoje. Farmacinė rūpyba bus nauja aukštesnės kokybės vaistininko paslauga, kurios esmė – glaudus vaistininko, gydytojo ir paciento bendradarbiavimas sprendžiant su medikamentų vartojimu susijusias sveikatos problemas. Ypač naudinga pagyvenusiems žmonėms Lietuviams įprasta atėjus į bankus atsispausdinti taloną ir laukti savo eilės.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina pacientus nepamiršti, kad vaistinės ne tik privalo parodyti ekrane pigiausius vaistus, bet ir jų turėti, o jei neturi – žmogui pageidaujant užsakyti reikiamų medikamentų. Tai daryti vaistines įpareigoja šiuo metu galiojantys teisės aktai – VLK direktoriaus įsakymai. Atėjus į vaistinę, svarbu iškart išsiaiškinti, kokiomis kainomis parduodami gydytojo išrašyti vaistai.

Nuo šiol „Eurovaistinės“ vaistininkai nemokamai konsultuoja telefonu. Kiekvieną darbo dieną nuo 8 iki 18 val. gyventojai gali skambinti ir asmeniškai konsultuotis su ilgametę darbo patirtį turinčiais vaistininkais visais rūpimais klausimais.

LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Sriuba tėra kaulų ar mėsos nuoviras, kurio maistingumas priklauso nuo papildomų produktų, todėl jos valgyti tikrai nebūtina, pastebi dietologė Eglė Kliukaitė. „Sriuba nėra labai vertingų maistinių medžiagų šaltinis, nes verdant suyra ir didžioji daržovėse esančių vitaminų bei mineralų dalis“, – sako ji. Anot E. Kliukaitės, sriubos neprivalo valgyti ir vaikai: „Dažnai vaikai pasisotina vien sriuba, nes jų skrandžio tūris mažesnis.

„Prieš vartodami vaistus būtinai pasitarkite su gydytoju arba vaistininku“, - tai yra kiekvienos su vaistais susijusios reklamos privaloma dalis. Absoliučiai visada, kad ir mažesnėmis raidėmis, toks užrašas privalo būti. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Socialinės farmacijos katedros docentė Jurgita Daukšienė pabrėžė, kad ne Lietuvos farmacininkai sugalvojo tokius perspėjimus. Šie susiformavo būtent visame Pasaulyje.

Vyriausybės sprendimas neskirti 350 tūkst. litų vaistams utilizuoti nuvylė vaistininkus, kurie dabar iš gyventojų priimdami senus vaistus patys moka už jų naikinimą. Pagal įstatymą vaistinės privalo iš gyventojų imti atneštus vaistus, tačiau farmacininkų teigimu, žmonės vis dar nėra linkę jų atnešti, o mieliau meta į konteinerius. Nepanaudoti ar seni vaistai jau porą metų turi būti priduoti į vaistines, ši nuostata įteisinta įstatyme.

4 iš 10 gyventojų vaistininkėmis moterimis pasitiki labiau nei jų kolegomis vyrais. Tuo tarpu vaistininkais labiau pasitiki 4 proc. gyventojų. Tokius rezultatus atskleidė UAB „Gintarinė vaistinė“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Vaistinių tinklo rinkodaros skyriaus vadovė Linata Dvareckienė pasakoja, Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad moterys (44 proc.) dažniau nei vyrai (29 proc.) labiau pasitiki vaistininkėmis. Tuo tarpu vyrai (7 proc.) dažniau nei moterys (3 proc.

Ar robotas gali dirbti už tave greičiau ir pigiau? Kol kas apie tai galvoja mokslininkai, inžinieriai ar žurnalistai. Bet geriau, kad tokio klausimo sau neiškeltų tavo viršininkas. Gali paaiškėti, kad tavęs nebereikia, rašo techni.com. Tiesa yra žiauri. Technologiniai pasiekimai daro savo – daugelio profesijų žmonės pamažu tampa arba jau tapo „silpniausia grandimi“. Robotai jų darbą gali atlikti greičiau, geriau ir pigiau.