Inga Smalskienė
Išsivysčiusiose užsienio šalyse jau nemažai metų veikianti farmacinės rūpybos sistema nuo 2015-ųjų turėtų būti diegiama ir Lietuvoje.
Farmacinė rūpyba bus nauja aukštesnės kokybės vaistininko paslauga, kurios esmė – glaudus vaistininko, gydytojo ir paciento bendradarbiavimas sprendžiant su medikamentų vartojimu susijusias sveikatos problemas.
Ypač naudinga pagyvenusiems žmonėms
Lietuviams įprasta atėjus į bankus atsispausdinti taloną ir laukti savo eilės. Tokia tvarka neįsivaizduojama vaistinėse. Jeigu reikėtų laukti 15–20 minučių ar ilgiau, kol vaistininkas aptarnaus vieną žmogų, kitiems trūktų kantrybė ir jie išeitų.
Tačiau ateityje, matyt, teks susitaikyti su tuo, kad vaistinėje užtruksime gerokai ilgiau nei dabar. Mat vaistininkai vienam klientui aptarnauti privalės skirti daug daugiau laiko. Jie turės ne tik paaiškinti, kaip vartoti vaistus, bet ir suteikti išsamią konsultaciją apie jų veikimą, šalutinį poveikį, kontraindikacijas (kada negalima jų vartoti), pasidomėti, kokius dar medikamentus klientas vartoja, atsakyti į klausimus, informuoti apie galimybę dalyvauti prevencinėse ir sveikatinimo programose. Tokia naujovė numatyta Farmacijos įstatymo pataisų projekte, kuriuo siūloma įstatyme įtvirtinti farmacinės rūpybos sąvoką. Praėjusių metų pabaigoje Seimas šiam projektui pritarė.
Farmacinė rūpyba bus nauja aukštesnės kokybės vaistininko paslauga, kurios esmė – glaudus vaistininko, gydytojo ir paciento bendradarbiavimas sprendžiant su medikamentų vartojimu susijusias sveikatos problemas. Beje, nuo šių metų receptuose yra nurodytas ir vaistą išrašiusio gydytojo telefono numeris. Vaistininkas gali susisiekti su juo ir pasitarti.
Teigiama, kad tokia paslauga bus ypač naudinga pagyvenusiems, lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, vartojantiems daug įvairių vaistų. Tai leis anksčiau pastebėti ligas ir su netinkamu vaistų vartojimu susijusias problemas.
„Sveikintina, kad žmogui vaistinėje bus išsamiai paaiškinta, kaip vartoti vaistus, jeigu jis vartoja kelis – kurį gerti pirmiau, kurį paskui, kokios galimos reakcijos, kaip jų išvengti ir t. t. Nėra nė vieno vaisto, nesukeliančio šalutinio poveikio. Žmogus turi būti įspėtas apie dažniausiai pasitaikančias nepageidaujamas organizmo reakcijas. Galbūt reikia nutraukti vieno ar kito vaisto vartojimą. Būtina paklausti, kokius nereceptinius vaistus asmuo vartoja. Kartais gydytojo išrašytų ir paties nuožiūra įsigytų vaistų sąveika gali labai pakenkti. Dabar vaistininkai tokios anamnezės nerenka, gyventojai negauna išsamių konsultacijų“, – „Panevėžio balsui“ teigė profesorius Eduardas Tarasevičius, provizorius vienijančios Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas. Farmacijos sąjunga siūlo, kad vaistininkas pacientui suteiktų informaciją ne tik žodžiu, bet ir raštu – duotų lapą, kuriame būtų atspausdinti visi paaiškinimai.
Pasak E. Tarasevičiaus, to ypač reikia vyresnio amžiaus žmonėms, nes jiems sunku iš karto įsiminti daug informacijos, suvokti vaistų vartojimo schemas.
Nesutaria dėl skiepijimo
Farmacijos sąjunga abiem rankomis būtų už farmacinę rūpybą vaistinėse, tačiau dabar kritikuoja Seimo palaimintą projektą. Jai nepatinka, kad Farmacijos įstatymo pataisos numato ir galimybę vaistinėms skiepyti žmones.
„Iš pradžių to punkto nebuvo, jis atsirado vėliau. Šalyje yra užtektinai gydymo įstaigų, net 517, kur gyventojai gali pasiskiepyti. Sveikatos apsaugos ministerija irgi nemato problemos, tai kodėl vaistinėms turi būti leidžiama vakcinuoti gyventojus? Juolab kad tokia praktika yra tik trijose Europos Sąjungos šalyse“, – kalbėjo jis.
E. Tarasevičius spėja, kad čia slypi didžiųjų tinklų vaistinių interesai. Joms tai būtų dar viena verslo niša. Profesoriaus nuomone, vaistinėms prioritetas turėtų būti gyventojų konsultavimas, o vakcinacijos, cholesterolio, gliukozės kiekio kraujyje tyrimai yra papildomos paslaugos. Pasak jo, dabar įstatymų leidėjai viską suplaka į viena vietą ir nežinia, kas iš to išeis.
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė viešai pareiškė, jog ministerija yra prieš skiepijimą vaistinėse, nes vaistinės neturi sveikatos gydymo licencijos.
Pasak jos, kokias paslaugas apibrėžtų farmacinės rūpybos sąvoka, dar bus diskutuojama priėmus įstatymą. Dėl skiepijimo vaistinėse bendros nuomonės nėra ir tarp Seimo frakcijų.
Trūksta konfidencialumo
E. Tarasevičiaus teigimu, farmacinės rūpybos paslaugos turi būti teikiamos kiekvienam žmogui kiekvienoje vaistinėje, o už tai būtų atsakingi vaistinių savininkai, kurie dažnai nėra farmacininkai.
„Prekyba vaistais, kad ir kaip gaila, nėra vien sveikatinimo sritis. Vaistinės daro verslą. Tai normalu, bet pelno siekimas neturėtų užgožti pareigos sveikatinti visuomenę“, – kalbėjo Farmacijos sąjungos vadovas. Pasak jo, vaistai pas mus parduodami tarsi dešros, pienas ar sausainiai, o vaistinės – nelyginant prekybos centrai, kuriuose prekės prie kasų nuskenuojamos, pirkėjai susimoka ir viso gero.
Pašnekovo žiniomis, didžiųjų vaistinių tinklų vaistininkams yra nurodyta įsiūlyti pacientui dar kokį kitą vaistą, maisto papildą ar prekę. Už tai vaistininkai yra finansiškai skatinami.
E. Tarasevičiui nepriimtina, jog vaistinėse nėra kėdžių, – net pagyvenę žmonės, norintys gauti daugiau informacijos, aptarnaujami stačiomis, neužtikrinamas klientų konfidencialumas.
„Žmonės stovi vieni kitiems už nugarų, kaip prie kasų prekybos centruose. Didžiuliuose monitoriuose puikiai matyti, kokius vaistus žmogus perka. Lietuvoje tikrai reikia daug nuveikti, kad vaistinėje žmonės gautų tokias paslaugas ir tokios kokybės, kokias turėtų pagal įstatymus“, – kalbėjo jis.
Sostinėje veikiančią vaistinę, kurioje galima įsigyti vaistų neišlipus iš automobilio, E. Tarasevičius vadina tiesiog fenomenu. Jo teigimu, to nėra nė vienoje ES šalyje. „Vaistai, kaip sakė garsi žolininkė Eugenija Šimkūnaitė, pas mus sulyginta su batais ir ratais. Aš pridurčiau, kad ir su mėsainiais. Kaip žinoma, buvo ketinimų leisti parduotuvėms prekiauti vaistais. Mūsų sąjunga smarkiai tam priešinosi. Laimė, atsirado ir daugiau tam nepritariančiųjų“, – piktinosi profesorius.
E. Tarasevičius sako, kad JAV vaistininkai privalo pacientui užduoti mažiausiai penkis klausimus: ar jis šiuos vaistus vartos pirmą kartą, ką žino apie jų veikimą, nepageidaujamas reakcijas, kaip jų išvengti, kiek laiko galima vartoti vaistą, ar vairuoja automobilį. Šios tvarkos nesilaikantys vaistininkai rizikuoja licencija.
Farmacijos sąjungos vadovas sutinka, kad farmacinės rūpybos įgyvendinimas praktikoje pailgins aptarnavimo laiką. Arba vaistinėms reikės priimti daugiau darbuotojų, arba gyventojams apsišarvuoti kantrybe.
„Skandinavijoje žmonės vaistinėse irgi laukia ir niekas nesipiktina. Metas ir mums keisti požiūrį. Ne gydytojas, o vaistininkas yra vaistų ekspertas. Iš jo, o ne iš gydytojo žmogus turi gauti išsamią informaciją. Jeigu bankuose galime palaukti pinigų, tai kodėl vaistinėse palaukti didesnio turto – sveikatos – turėtų būti problema?“ – profesorius siūlo iš esmės keisti požiūrį į vaistų įsigijimą.
Norėtų skiepyti ir daryti tyrimus
Vaistinės iš esmės palankiai sutiko valdžios norus leisti užsiimti farmacine rūpyba.
Vaistinių asociacijos vadovė E. Kvedarienė sako, kad Lietuvos vaistinės norėtų teikti daugiau paslaugų, taip pat ir skiepyti gyventojus, profilaktiškai tikrinti dėl diabeto, atlikti gliukozės kiekio kraujyje tyrimus jau sergantiems cukralige, kad būtų žinoma, ar žmonių vartojami vaistai veiksmingi, jei ne – nusiųsti juos pas gydytojus, vykdyti kitas įvairias programas. „ES šalyse vaistinės teikia labai daug paslaugų, o Lietuvoje nenori mums to leisti, nors mūsų vaistininkų kvalifikacija pripažįstama visoje ES. Tarkime, į Angliją nuvykęs mūsų vaistininkas gali imti iš piršto kraują, skiepyti, o Lietuvoje to daryti negali“, – kalbėjo ji.
Konsultacijos padeda pritraukti klientų
Panevėžyje visą parą budinčios T. Barauskio vaistinės vaistininkė Loreta Mickevičienė sako, kad farmacinė rūpyba jų vaistinei nėra naujiena, – vaistininkai pacientus išsamiai konsultuoja jau 20 metų. „Tai padeda mums pritraukti klientų ir juos išlaikyti. Dideliems tinklams priklausančių vaistinių darbuotojai galbūt neturi galimybių skirti tiek laiko vienam žmogui, kiek skiriame mes. Gyventojams tikrai kyla pačių įvairiausių klausimų, jie nori pasitarti su vaistininku. Konsultavimas yra pati reikalingiausia paslauga“, – mano L. Mickevičienė.
Kalbėdama apie papildomas paslaugas: skiepijimą, tam tikrų tyrimų atlikimą, ji sako, kad tuo vaistinė veikiausiai neužsiims, nes šalia veikia šeimos klinika.
Kniaudiškių šeimos klinikos vadovės, bendrosios praktikos gydytojos Dalios Dalibogienės teigimu, gyventojams ypač reikėtų išsamesnių konsultacijų apie nereceptinius vaistus. Pasak jos, išrašydami receptą, gydytojai pacientui suteikia būtiniausią informaciją apie vaistą. Jeigu vaistininkas žmogui paaiškintų išsamiau – dar geriau.
Kita vertus, į vaistines dažnas atsineša ne vieną, o kelis receptus, išrašytus skirtingų sričių specialistų. Vaistininkas, pamatęs, kad tam tikrų vaistų sąveika gali sukelti nepageidaujamų organizmo reakcijų, apie tai turėtų įspėti pacientą, galbūt susisiekti su jo gydytoju ir pasitarti.
D. Dalibogienė nemano, kad vaistinėms reikėtų suteikti teisę skiepyti gyventojus. Pasak jos, daug saugiau žmones skiepyti gydymo įstaigose, nes gydytojai turi jų ligos istorijas, surenka anamnezę, įvertina sveikatos būklę.
