Statistika byloja, kad 2014 m. vienas šalies gyventojas suvartojo vidutiniškai 12,7 litro šalies mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonėse įsigyto absoliutaus (100 proc.) alkoholio, tai 0,2 litro mažiau nei 2013 m. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, praėjusiais metais dėl alkoholio vartojimo mirė 758 žmonės, tai 147 mažiau negu 2013 m. Dažniausios alkoholio vartojimo sukeltos mirties priežastys buvo alkoholinė kepenų liga (44,7 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (31,9 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (12,9 proc.). 2014 m. vyrų mirtingumas dėl alkoholio vartojimo buvo beveik 4 kartus didesnis negu moterų. Deja, viena iš progų pagalvoti ir pamatyti alkoholio vartojimo žalą mūsų šalyje yra šventinės nedarbo dienos ir taip vadinami „ilgieji“ savaitgaliai. Viena iš tokių švenčių bus naktį iš antradienio į trečiadienį minimos Joninės.
„Tenka konstatuoti, kad Lietuvoje, bet kurios šventės „pažymėjimas“ neįsivaizduojamas be alkoholinių gėrimų, o dėl to visų pirma labai kenkia geriančiojo sveikata. Bet koks alkoholio vartojimas, ypač ilgalaikis, yra pavojingas sveikatai, todėl gausaus alkoholio vartojimo reikia vengti net ir švenčių metu. Kuo ilgiau ir kuo daugiau žmogus vartoja alkoholio, tuo ryškesni visų jo organizmo sistemų pokyčiai“, – pastebėjo gydytoja Raimonda Gabrinaitytė.
Medikės teigimu, vartojant alkoholį, pirmiausia pakinta žmogaus psichinė būklė, vėliau sutrinka ir kitos organizmo funkcijos: išsiplečia kraujagyslės, sutrinka vandens ir elektrolitų balansas. „Alkoholis, vartojamas net nedideliais kiekiais, nuodija kepenis, kenkia širdžiai, kasai, centrinei nervų sistemai. Ypač pavojingas alkoholio vartojimas šiltu oru. Tokiu būdu netenkama daug skysčių, gali atsirasti kraujotakos sutrikimų, gali varginti galvos skausmai, kyla insulto ar infarkto grėsmė“, - pabrėžė R. Gabrinaitytė.
Apie alkoholio žalą gydytojams antrina ir vaistininkai. Vaistininkė Jūratė Švarcaitė atkreipė dėmesį, kad, išgėrus alkoholio, šilumos smūgio tikimybė padidėja net 15 kartų. Be to, alkoholis skatina inkstus šalinti skysčius – kūnas netenka dar daugiau vandens ir mineralinių medžiagų. Tai gali lemti širdies ritmo sutrikimus, atsirasti širdies nepakankamumo požymių. Tad susigundantiems per karščius vartoti alkoholį, rekomenduojama gerti daug nealkoholinių skysčių. Tam ypatingai tinka mineralinis vanduo.
Be išvardintų grėsmių sveikatai, alkoholio vartojimas taip pat yra viena pagrindinių nuskendimų atviruose vandens telkiniuose priežasčių. „Ilgųjų savaitgalių šventes daugelis praleidžia prie vandens telkinių atsipalaiduodami ir vartodami alkoholinius gėrimus. Dažnai gaivinamasi alumi ar alkoholiniais kokteiliais, todėl svarbu nepamiršti, kad per karščius alkoholį organizmas pasisavina greičiau, nes tuomet greitėja medžiagų apykaita. Žmogus greičiau apgirsta, o, apsvaigus nuo alkoholio, darosi sunkiau įvertinti savo galimybes ir jėgas, tad, besimaudant kyla pavojus patirti galvos, stuburo traumas, nuskęsti – įspėjo šeimos gydytoja.
„Tam, kad vasaros šventės praeitų be sveikatai žalingų padarinių, patartina apskritai vengti alkoholio, jei jis vartojamas, svarbu nepamiršti pavalgyti ir kartu gerti daug vandens ar kitų nealkoholinių gėrimų - taip sulėtinamas alkoholio įsisavinimas bei sumažinama kūno dehidratacijos rizika“, - patarė vaistininkė J. Švarcaitė.
Jos teigimu, po šventinių dienų, ilgųjų savaitgalių, vaistinėse ženkliai pagausėja pacientų, kurie teiraujasi kaip „gydyti“ pagirias ar apsinuodijimą. „Žinoma yra įvairių „liaudies“ patarimų ir ‚receptų. Svarbiausia rekomendacijos , jeigu šventės metu padauginote ir ryte skauda galvą, gerti daug vandens. Svarbiausia jokiu būdu „nesigydyti tuo, nuo ko susirgai“. Taip pat svarbu yra žinoti, kad negalima vartoti alkoholio su energiniais gėrimais ir kai kuriais vaistais dėl itin sunkių šalutinių poveikių organizmui. Iškilus klausimams, esant sunkesniems negalavimams visada ateikite į vaistinę, kur vaistininkas visada duos profesionalų patarimą. “, - pažymėjo vaistininkė.
