vaiko pinigai

Lietuvoje rekordiškai augant kainoms, Vyriausybė mėgina pinigais padėti tiems, kas gyventi turi iš fiksuotų išmokų. Pirmadienį ji priėmė nutarimą, kuriuo jos bus didinamos. Tiesa, ne visos išmokos didės tokiu pačiu dydžiu, kokia dabar fiksuojama infliacija. Pagal įstatymą bazinės socialinės išmokos (BSI) dydį, šalpos pensijų bazės (ŠPB) dydį, tikslinių kompensacijų bazės (TKB) dydį, valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį tvirtina Vyriausybė.

Daugelis politikų ir aukštų valdininkų mėgsta viešai pasigirti, kaip jie palaiko nuo karo baisybių bėgančius ir Lietuvoje prieglobsčio ieškančius ukrainiečius. Tačiau realiai nedaroma nieko, kad piniginė parama iš valstybės biudžeto juos pasiektų ne po kelių mėnesių, o kuo greičiau, dabar. Statistikos departamento duomenimis, nuo vasario 24 d., kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, iš šios šalies į Lietuvą jau atvyko daugiau kaip 39 tūkst. gyventojų. Daugiau kaip 16 tūkst.

Šiemet Lietuvoje įsigaliojo su vaiko pinigų mokėjimu susijusi naujovė. Nuo 2021-ųjų daliai šeimų Lietuvoje vaiko pinigai yra išmokami ne pinigine forma, o padengiant įvairias prekes ar paslaugas.

Vyriausybė nepritarė dalies Seimo narių pasiūlymui, kad vaiko pinigai augtų iki 84 eurų. Tai siūlyta pasiekti vaiko pinigus didinant nuo 1,75 iki dviejų bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžių.  Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadai nepritarti parlamentarų pasiūlymui, nes tai iš valstybės biudžeto papildomai pareikalautų apie 87,5 mln. eurų kasmet.

Vyriausybė trečiadienį svarstys kai kurių Seimo narių siūlymą didinti vaiko pinigus nuo 1,75 iki dviejų bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo tam nepritarti.  Vyriausybei teikiant išvadą dėl šios iniciatyvos, ministerija argumentuoja, jog tai iš valstybės biudžeto papildomai pareikalautų apie 87,5 mln. eurų kasmet.

Kitąmet vaiko pinigai augs 3,5 euro, nes didės bazinė socialinė išmoka, globos išmokos skirsis pagal vaikų amžių. Antradienį Seimas priėmė atitinkamas Išmokų vaikams pataisas. Už jas balsavo 120 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš ir nesusilaikė. Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė atkreipė dėmesį, kad globos išmokų dydis nebuvo keistas daugiau kaip 20 metų. „Tai turėtų paskatinti (...), kad visi vaikai turėtų šeimas, augtų šeimose“, – sakė jis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nepritaria dalies Seimo narių siūlymui didinti vaiko pinigus nuo 1,75 iki 2 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio.  Vyriausybei išvadą teikianti ministerija sako, jog tam iš valstybės biudžeto papildomai reikėtų  apie 87,5 mln. eurų kasmet.

Seime – dar vienas dosnus siūlymas. Šįkart – daugiau pinigų iš biudžeto skirti ką tik vaiko susilaukusiems tėvams. Socialdemokratas Gintautas Paluckas siūlo dvigubinti vienkartinę išmoką už naujagimį – mokėti nebe 440, o 800 eurų. Tiesa, vos prieš pora savaičių parlamentas tokią iniciatyvą atmetė, tačiau Paluckas pataisą registruoja ir vėl. Ekonomistai tokias milijonines biudžetui išlaidas vertina dvejopai, o ministerijos apie dvigubai didesnę išmoką galvoti ketina nebent po metų.

Už kiekvieną vaiką tėvams kas mėnesį mėnesį mokama nustatyto dydžio išmoka, susieta su bazinės socialinės išmokos dydžiu. Šis didinamas kur kas lėčiau nei auga kainos, algos ar pensijos. Jų didinimui pinigų valdžia randa, tačiau sako, kad didesnei paramai vaikams jų nėra.

Kitąmet vaiko pinigai augs 3,5 euro, nes didės bazinė socialinė išmoka, planuojama gerokai daugiau mokėti už įvaikintus vaikus. Tai numatoma antradienį Seimui pateiktame Išmokų vaikams pataisų projekte. Toliau jį svarstys parlamento komitetai. Už pataisas po pateikimo procedūros balsavo 100 Seimo narių, prieš nebuvo nė vieno, 23 susilaikė. „Vaiko pinigai augs tiek, kiek jie yra indeksuojami“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Kitąmet didės ne tik pensijos ir valdininkų algos, bet ir vaiko pinigai. Vaikams vyriausybė planuoja pridėti po pusketvirto euro per mėnesį, o daugiavaikių ir socialiai remtinų šeimų atžaloms – po pusšešto. Opozicija jau priekaištauja, kad tai net rekordiškai kylančių kainų nekompensuos, tad toks sprendimas esą rodo, jog valdantiesiems labiau rūpi neįgalieji ir pensininkai, o vaikus auginančios šeimos esą paliekamos likimo valiai. Tėvai rėžia tiesiai, toks išmokų didinimas – pasityčiojimas.

Panašu, kad „Sodra“ skatina vaikus vienai šeimai gimdyti tik kas dvejus metus. Tokį patarimą tikina išgirdusi vilnietė Agnė. Jos antrasis vaikas gimė nepraėjus 2 metams po pirmagimės, tad motinystės išmoka jai buvo sumažinta 1500 eurų. Vis tik „Sodra“ padėjo rasti ir sprendimą, kaip šeimai prarasti mažiau pinigų. Agnė (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) pasakojo, kad pirmą kartą į motinystės atostogas išėjo 2019 metais.

Pasikeitus valdžiai imta kalbėti, kad naujoji Vyriausybė nustos mokėti vaiko pinigus pasiturinčioms šeimoms. Tačiau pinigai ne tik liko, bet ir paaugo. Vienam vaikui per mėnesį dabar skiriama 70 eurų, o su priedu – 111 eurų. Šias išmokas iš viso gauna virš pusė milijono vaikų visoje Lietuvoje, tačiau neretai jomis piktnaudžiaujama. TV3 televizijos laidos „Karštai su tv3.lt“ kalbinta daugiavaikių šeimų asociacijos „Mes“ direktorė Jurgita Pocienė negailėjo valdžiai padėkų.

Šių metų vasario mėnesį tėvai gaus pirmąją padidintą universalią išmoką vaikui, vadinamuosius vaiko pinigus, kurie didėja nuo 60,06 iki 70 eurų. Atžalas auginantys gyventojai pripažįsta, kad mėnesiui tokios sumos vaikui išlaikyti tikrai nepakanka, tad tenka rinktis, kaip šią papildomą paramą panaudoti efektyviausiai.  Visų pirma, reiktų atsispirti nuo bendrų šeimos pajamų. Jei lėšų vaiko išlaikymui kas mėnesį stinga, tuomet išmoka yra puiki parama įsigyti to, ko gali prireikti vaikams.

Pagal buvusių valdančiųjų įvestą vaiko pinigų tvarką, šią paramą gauna visos šeimos, nepriklausomai nuo jų finansinės padėties. Tam priešinosi liberalai sakydami, kad pinigus reikėtų mokėti tik prasčiau gyvenančioms šeimoms. Laidoje „Dienos pjūvis“ Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė neneigė, kad pradinėse diskusijoje dėl vaiko pinigų palaikė panašią poziciją.

Nuo metų pradžios įsigaliojo nemažai teisės aktų pakeitimų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra susiję su įvairiomis išmokomis vaikui gimus, jį prižiūrint ar tiesiog augant. Kaip jau skelbta, nuo sausio universali išmoka arba vadinamieji vaiko pinigai padidės nuo 60 iki 70 eurų už kiekvieną vaiką.

Ekonomikos profesorius Romas Lazutka siūlo reformuoti vaiko priežiūros išmokas ir steigti universalią išmoką šeimoms už vaikų priežiūrą. Ji, profesoriaus siūlymu, kiekvienam tėvui ar motinai būtų mokama vienoda iš valstybės biudžeto, iki vaikui sueis treji metai. Taip pat išmoka nepriklausytų nuo tėvų užimtumo ar uždarbio. Tokias rekomendacijas Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius R. Lazutka antradienį teikia valdžios atstovams.

Seimas įtvirtino, kad nuo kitų metų universali vaiko pinigų išmoka augs nuo 60 iki 70 eurų. Seimas trečiadienį pritarė pataisoms kuriomis nuo 2021 m. sausio 1 d. užtikrinamas 70 eurų dydžio universalios išmokos vaikui, skiriamos kiekvienam vaikui, mokėjimą.

Net menkiausios užuominos apie vaiko pinigus audrina visuomenę. Garbinami juos didinti žadantys politikai, o minintys galimus sistemos pokyčius – linčiuojami. Būtent tokioje nepavydėtinoje situacijoje kadencijos pradžioje atidūrė valdantieji, užsiminę apie norą keisti universalių išmokų vaikams mokėjimą. Ir nors politikai ramina, kad 2021-iesiems vaiko pinigai suplanuoti ir pinigų biudžete jiems yra, atsakyti, kokia šių išmokų ateitis, – sudėtinga.

Vyriausybė trečiadienį pritarė sprendimui koreguoti universalios vaiko išmokos koeficientą, kad vaiko pinigai kitąmet didėtų dešimčia eurų – iki 70 eurų už vaiką. „Čia taip pat yra mūsų įsipareigojimai, kuriuos prisiėmėme priimdami sprendimą didinti vaiko pinigus.

Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad artimiausiais metais vaiko pinigai bus, kaip buvę. Tačiau čia pat ji priduria, kad po to galimi įvairūs sprendimai, pavyzdžiui, vaiko pinigų derinimas su nepamokestinamuoju pajamų dydžiu.  Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė antradienį Seimui pateikė naujosios Vyriausybės programą.  Valstietis Tomas Tomilinas naujojo ministrų kabineto teiravosi, kas laukia vaiko pinigų.

Naujosios Vyriausybės programoje kaip vienas prioritetinių darbų nugulė esminiai švietimo sistemos pokyčiai, apimantys darželius, mokyklas ir universitetus. Valdantieji žada nacionalinį susitarimą dėl švietimo, daliai šeimų vaiko pinigus susieti su darželio lankymu, naikinti jungtines klases ir užtikrinti, kad visi Lietuvos vaikai gautų vienos kokybės švietimą. Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė antradienį Seimui pateikė Vyriausybės programą.

Paskelbtoje naujosios Vyriausybės programoje – ypatingas dėmesys priešmokykliniam ugdymui. Valdžia darželius užpildyti sieks jų lankymą surišdama su vaiko pinigų mokėjimu. Vyriausybės programoje rašoma, kad Vyriausybė sieks panaikinti finansines paskatas nevesti vaiko į darželį, vaiko pinigus susies su darželio lankomumu socialinės rizikos šeimoms.

Seimas po svarstymo nusprendė grąžinti iniciatoriams tobulinti projektą dėl vaiko pinigų didinimo kitąmet dešimčia eurų iki 70 eurų. Prašoma papildomai įvertinti valstybės finansines galimybes ir suderinti siūlymą su biudžetu. Išmokų vaikams įstatymas numato, kad nuo kitų metų sausio vaiko pinigai augtų nuo 60 iki 70 eurų, neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams – nuo 100 iki 111 eurų.

Galiu suprasti konservatorių ir liberalų kerštą valstiečiams Seime, bet neįmanoma paaiškinti, kodėl norima keršyti vaikams, jaunoms šeimoms. Nors Europos Komisija ir EBPO pripažįsta, jog vaiko pinigų atsiradimas ir jų pastovus didinimas yra viena efektyviausių priemonių didinančių šeimų gerovę, nauja valdžia elgiasi daugiau nei keistai.

Bet kokie planuojami pokyčiai dėl vaiko pinigų ar net užuominos apie juos audrina daugelį vaikus auginančių šalies darbuotojų. Daliai šeimų ši universali išmoka reikšmingai prisideda prie pajamų, tačiau politikai vis užsimena, kad galbūt vaiko pinigus reikėtų mokėti ne visiems. Ekonomistai tarpusavyje nesutaria – vieni teigia, kad skirti išmokas visiems paprasčiau, nei bandyti apskaičiuoti, kam jų nereikia, kiti – kad šios išmokos dydis jau pasiekė lubas.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pirmadienį nutarė stabdyti pataisų, kuriomis nuo kitų metų siūloma 10 eurų didinti vaiko pinigus, įteisinti antrokų nemokamą maitinimą bei vienu euru kelti biudžetininkų bazinės algos dydį, svarstymą.   Komitetas žada prie siūlomų pakeitimų grįžti, kai juos peržiūrės ir įvertins naujoji Vyriausybė. Tokį pasiūlymą palaikė dauguma komiteto narių.

Kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė neabejoja, kad ilgainiui Lietuvai teks pasirinkti, kaip elgtis dėl vaiko pinigų. Mokėti mažas sumas visoms šeimoms, ar dideles sumas tiks toms, šeimoms, kurioms reikia pagalbos. Variantas, kad visos šeimos gautų didelis vaiko pinigų išmokas, anot Seimo narės, nėra įmanomas. I. Šimonytė mano, kad vaiko pinigai yra geras finansinis instrumentas toms šeimoms, kurioms reikia finansinės pagalbos, – pavyzdžiui vienišiems tėvams.

Visuomenei kilus pasipiktinimui dėl liberalų lyderių svarstymų, kad nereikėtų visoms šeimoms skirti vaiko pinigus, viena politikė atsitraukė. Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikino, kad apie vaiko pinigų skyrimo tvarkos keitimą nekalbėjo ir pažymėjo, kad peržiūrėdama valstiečių palikimą, naujoji valdžia atsižvelgs ir į ekonomistų pasiūlymus. V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad apie staigų vaiko pinigų skyrimo tvarkos peržiūrimą ir keitimą nekalbėjo.

Liberalų siūlymai keisti vaiko pinigų skyrimo sistemą ir skirstyti šeimas į „turtingąsias“ ir „vargingąsias“ sukėlė pasipiktinimo bangą. Vaikus auginančios mamos tikina, kad jei jau taip, tai geriau gautų pinigų vokelyje, nes negauna neva nemokamų paslaugų vaikams arba jos yra abejotinos kokybės. O ekonomistai liberalų siūlymus įvardijo kaip komunistines idėjas, kurios sukurtų išlaikytinių visuomenę.

Po Seimo rinkimų naują valdančiąją daugumą formuoti ketina Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai kartu su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės sąjunga. Šios dvi neslepia planų peržiūrėti dabartinę išmokų vaikams tvarką. Ekonomistas Žygimantas Mauricas kritikuoja tokius užmojus. Kaip žinoma, šiuo metu už kiekvieną vaiką kas mėnesį mokama po 60 eurų. Nuo kitų metų šias išmokas planuojama didinti iki 70 eurų.

Nauja valdžia – tarsi šlavėjai su nauja šluota. Tačiau, ar ši šluota nenušluos pensijų, vaiko pinigų ir kitų išmokų? Pasak konservatorių lyderės Ingridos Šimonytės, reikia pamiršti, kaip ji pati sako, progines dovanėles pensininkams, mokytojams ir medikams, nes tokios dovanos turi savo kainą. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Na, biudžetas kaip tik ir patvirtintas su daug pinigų iš dangaus. Tik tai reikia mums suprasti, kad kažkada tuos pinigus reikės grąžinti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija projektuoja, kad šiemet Lietuvoje pajamų nelygybės lygis sieks seniai neregėtas žemumas. Jei išsipildys ministerijos prognozė, šis rodiklis sieks 5,8 karto ir bus toks pat, kaip 2011-aisiais. Tai reiškia, kad daugiausiai uždirbantys pajamų gaus 5,8 karto daugiau nei vargingiausi. Tam, kaip teigia ministras Linas Kukuraitis, labiausiai padėjo darbinių pajamų augimas. Palyginimui, prognozuojama, kad 2019 m. pajamų nelygybė sieks 6,2 karto.

Seimas dega žalią šviesą didesniems vaiko pinigams, kurie nuo kitų metų galėtų augti nuo 60 iki 70 eurų. Negalią turintiems ar gausiose bei nepasiturinčiose šeimose augantiems vaikams išmokos atitinkamai didėtų nuo 100 iki 110 eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis Seimui antradienį pateikė įstatymo projektą, kuriuo nuo 2021 m. sausio 1 d. siūloma didinti universalios išmokos vaikui dydžio koeficientą. Dėl to išmokos vaikams augtų nuo 60,06 iki 70 eurų.

Antradienį Seimas pradeda svarstyti kitų metų valstybės biudžetą ir su juo susijusius kitus teisės aktus, nuo kurių priklausys būsimos pensijos ir kitos išmokos, mokėtini mokesčiai. Galutinį žodį dėl įstatymų tars jau nauja valdančioji koalicija, tačiau ar jai pavyks suderinti akivaizdžiai skirtingas rinkimines nuostatas dėl mokesčių ir išmokų? Daugeliui gyventojų aktualiausi yra sprendimai, susiję su pensijų indeksavimu (kitais metais jos turėtų didėti 7,17 proc.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų sąrašo vedlė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė turi pastabų Vyriausybės pateiktiems kitų metų biudžetų projektams, bet, kitaip nei buvęs jos viršininkas Andrius Kubilius, apie būtinybę ateityje veržtis diržus nekalba.

Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė teisės aktų projektams, kuriais patvirtino kitų metų valstybės, taip pat „Sodros“ biudžetą, nemažai kitų projektų, kuriais didinamos pensijos, vaiko pinigai, kitos išmokos. „Galiu tik pasikartoti, ką minėjau ketverius metus. Biudžetas iš tiesų yra socialiai orientuotas, vėlgi atsižvelgiant į situaciją, su kuria susidūrė šalis po pandemijos.

Vyriausybė siūlo, kad minimali mėnesio alga „ant popieriaus“ kitąmet augtų nuo 607 iki 642 eurų, o vaiko pinigai – nuo 60 iki 70 eurų. Tokie skaičiai numatyti finansų ministro Vilniaus Šapokos Vyriausybei trečiadienį pateiktame 2021 metų valstybės biudžeto projekte. Vaiko pinigai neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams turėtų didėti nuo 100 iki 110 eurų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė valstybės ir savivaldybių bei „Sodros“ biudžetų projektams, kurie bus teikiami Seimui ir lems, kaip gyvensime 2021 metais.

Trečiadienį Vyriausybė turėtų svarstyti kitų metų valstybės biudžeto ir su juo susijusius kitus įstatymų projektus. Nuo jų priklausys, kokio dydžio bus vienkartinė ar mėnesinė išmoka už vaikus, pašalpa mirus, minimali mėnesinė alga (MMA), šalpos pensija ir kitos išmokos. Bene aktualiausia daugeliui yra mėnesinė išmoka vaikams, kuri šiuo metu siekia 60 eurų. Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą projektą, kitais metais ši išmoka turėtų didėti iki 70 eurų.

Vos prasidėjus pirmai pandemijos bangai ir įvedus griežtą karantiną, daugelyje šalių buvo spėliojama, ar dažnesnis porų buvimas kartu paskatins gimstamumą. Panašu, kad šie spėjimai pasitvirtino ne visur. Užsienio žiniasklaida praneša, kad gimstamumas itin sumažėjo vienoje iš labiausiai išsivysčiusių Pietryčių Azijos šalių Singapūre. Šis miestas-valstybė turi apie 5,7 mln. gyventojų, tačiau jo valdžia gerokai susirūpino, kad dėl koronaviruso jų skaičius gali gerokai sumažėti.

Užsienyje dirbantis vyras pasipiktino – šalies piliečiais esantys ir Lietuvoje gyvenantys vaikai negaus vienkartinės išmokos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai kategoriški – jei vaikai gauna pinigus iš užsienio, o ne iš Lietuvos, tai ir į vienkartinę išmoką nepretenduoja. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi tauragiškis Jurgis. Vyras vyksta darbuotis į Suomiją, o Lietuvoje lieka jo žmona ir trys vaikai – 18 metų sūnus ir du darželinukai.

Priešpaskutinę liepos savaitę daugelį gyventojų ėmė pasiekti vienkartinės išmokos vaikams. Jas buvo nuspręsta skirti dėl koronaviruso ir su juo susijusio karantino.  Pinigus į bankų sąskaitas perveda savivaldybės, kuriose gyvena vaikai po to, kai gauna finansavimą iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kai kurie didieji miestai pinigus jau pervedė gyventojams. Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vienkartinė išmoka susieta su vaiko pinigais.

Iki šio mėnesio pabaigos turėtų būti išmokėtos vienkartinės papildomos išmokos tiems, kas gauna vaiko pinigus. Tiesa, kol kas bent jau didžiosios miestų savivaldybės negali pasakyti tikslios dienos, kada perves pinigus gyventojams. Dar birželio pradžioje Seimas priėmė įstatymą, pagal kurį siekiant sumažinti neigiamus ekonominius ir socialinius COVID-19 pandemijos padarinius, visi vaikai, gaunantys vaiko pinigus, gautų papildomą vienkartinę išmoką. Ji sieks 120 arba 200 eurų.

Antradienį Seime vyksta paskutinis balsavimas, ar priimti įstatymą, kuriuo numatoma skirti papildomas išmokas gyventojams, turintiems vaikų. Tai padarius, dar šiemet už kiekvieną iš jų papildomai būtų sumokėta mažiausiai 120 eurų. Už projektą balsavo 101 Seimo narys, 3 buvo prieš, o 4 susilaikė. Kad įstatymas įsigaliotų, jį dar turės pasirašyti prezidentas. Kaip žinoma, šiuo metu kiekvieną mėnesį už vaiką, nepriklausomai nuo šeimos finansinės padėties, mokama 60 eurų dydžio vaiko pinigų.

Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė prezidento Gitano Nausėdos pasiūlytoms įstatymo pataisoms, gal kurias už visus vaikus būtų išmokėtos papildomos vienkartinės išmokos. Už šį įstatymą balsavo 94 parlamentarai, 1 buvo prieš, o 5 susilaikė. Kad projektas būtų galutinai priimtas, už jį Seimas turės balsuoti dar kartą. Kaip žinoma, šiuo metu kiekvieną mėnesį už vaiką, nepriklausomai nuo šeimos finansinės padėties, mokama 60 eurų dydžio vaiko pinigų.

Prezidentūra ir Seimas surėmė ietis dėl Nausėdos pasiūlytų išmokų vaikams ir mokesčių mažinimo. Valdančiųjų lyderį Ramūną Karbauskį supykdė, kad prezidento komanda savo idėjas parlamentui pateikė tik posėdžio išvakarėse. O štai opozicijos nuomone tokiais tempais dalijant žmonėms milijonus kurių neturime Lietuva tiesiog prasiskolins. Marijampolietė Eglė augina keturis vaikučius. Tris mokyklinio amžiaus ir vieną darželinukę.

Seimas pradėjo svarstyti du skirtingus siūlymus, kurie sumažintų finansinę naštą šeimoms su vaikais, kad būtų lengviau išbristi iš krizės po pandemijos. Vienas jų – tai prezidento Gitano Nausėdos siūlymas skirti vienkartinę išmoką šeimoms su vaikais. Kitas – parlamentarių siūloma PVM lengvata kūdikių maisto produktams ir sauskelnėms. Ekonomistai šiuos įstatymo projektus vertina kritiškai, tačiau pabandė įžvelgti, kuris iš jų yra geresnis.

Karantino dėl koronaviruso metu visuomenėje kilo nerimas dėl neva mažėsiančių pensijų, vaiko pinigų ir kitų išmokų. Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministras pabrėžia, kad išmokų  mažinimas nėra svarstomas, o vaiko pinigai, senatvės, netekto darbingumo ir šalpos pensijos karantino metu tikrai nemažės, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos puslapyje.