v. putinas

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sekmadienį pareiškė, jog praėjusią savaitę vykusiu incidentu Kerčės sąsiauryje galėjo būti pasinaudota kaip pretekstu, kad būtų atšauktas JAV prezidento Donaldo Trumpo ir rusų prezidento Vladimiro Putino susitikimas.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pareiškė, kad konfliktas Rytų Ukrainoje nesibaigs, kol Ukrainą valdys dabartinė valdžia. „Dabartinė Ukrainos valdžia nėra suinteresuota išspręsti konflikto, ypač taikiomis priemonėmis," – žurnalistams sakė V. Putinas, pasibaigus Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimui Argentinoje. „Kol jie yra valdžioje, karas tęsis," – pridūrė Rusijos vadovas.

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime dalyvaujantis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį sukritikavo „piktavališką“ sankcijų įvedimą ir prekybinį protekcionizmą, akivaizdžiai taikydamas šią kritiką JAV prezidentui Donaldui Trumpui. „Negalima nematyti, kad nesąžininga konkurencija vis labiau išstumia sąžiningą, valstybių lygybe pagrįstą dialogą“, – sakė V. Putinas didžiųjų ekonomikų lyderių susitikime Buenos Airėse.

Ukrainos atstovai skelbia, kad jų laivų judėjimas iš Juodosios į Azovo jūras yra faktiškai blokuojamas, kaip ir Mariupolio ar Berdiansko uostai. P. Porošenka dėl situacijos regione prašo NATO laivyno pagalbos.  Apie blokuojamus laivus savo „Facebook“ paskyroje parašė Donecko apskrities administracijos atstovas Aleksandras Kucas. „Ukraina patiria didelius nuostolius dėl Rusijos blokuojamų Berdiansko ir Mariupolio uostų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos sienos apsaugos pajėgos praėjusią savaitę „atliko savo karinę pareigą“, sulaikydamos tris Ukrainos laivus Kerčės sąsiauryje. „Jie atliko savo karinę pareigą. Jie vykdė savo teisėtas funkcijas, gynė Rusijos sienas“, – kalbėjo V. Putinas investuotojų forume Maskvoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį įspėjo, kad dėl Rusijos įvykdyto Ukrainos karinių laivų apšaudymo ir užėmimo Kerčės sąsiauryje gali atšaukti ateinantį savaitgalį numatytą susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį perspėjo Ukrainą nesiimti jokių „neapdairių veiksmų“, Kijevui šalyje paskelbus karo padėtį, reaguojant į incidentą, per kurį Maskva užėmė tris ukrainiečių karinių jūrų pajėgų laivus. Ukrainos parlamentas pirmadienį vakare nubalsavo už prezidento Petro Porošenkos pasiūlymą 30 dienų įvesti karo padėtį pasienio regionuose.

Rusijai ir Ukrainai strategiškai svarbiame Kerčės sąsiauryje – aukščiausio lygio įtampa. Rusijos laivynas jame taranavo, apšaudė ir užėmė du Ukrainos katerius ir vilkiką. Maskva kaltina Kijevą, kad laivai, plaukdami į Mariupolį, pažeidė Rusijos teritorinius vandenis ir nereagavo į įspėjimus atsitraukti. Ukraina tai neigia ir žada šalyje skelbti karo padėtį. Ukrainiečių vilkiką Kerčės sąsiauryje ragina vienas iš Rusijos pasienio laivų pareigūnų.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino rinkiminis reitingas pirmą kartą per penkerius metus nesiekia 60 proc., pranešė nepriklausomas viešosios nuomonės tyrimų institutas. Remiantis ketvirtadienį paskelbtais Levados centro atliktos apklausos rezultatais, 56 proc. tikėtinų rinkėjų būsimuose prezidento rinkimuose, kurie turėtų įvykti 2024 metais, balsuotų už V. Putiną. Prieš metus balsuoti už V. Putiną buvo pasirengę 10 proc. daugiau rinkėjų.

Rusijos Vidaus reikalų sistemą sukrėtė netinkamo elgesio su pavaldiniais skandalas. Trys girtavę Baškirijos policijos vadai išsikvietė pas save 23-ejų ką tik mokslus baigusią tyrėją ir ją išprievartavo. Tarp trijų įtariamųjų atsidūrė ir tiesioginis merginos vadovas. Taip pat yra žinoma, kad nukentėjusiosios tėvas – aukštas pareigas regiono OMON padalinyje užimantis pareigūnas. Kol kas vyksta tyrimas, visos įvykio aplinkybės nėra aiškios.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tik „trumpai“ pasikalbės su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kai jiedu ateinantį savaitgalį susitiks Paryžiuje per Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 100-ųjų metinių minėjimo renginius, trečiadienį nurodė Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas. Jis pridūrė, kad anksčiau buvo planuotas nuodugnus lyderių pokalbis, bet darbotvarkė buvo pakeista Prancūzijos prašymu.

NATO pradėjo didžiausias pastarųjų metų karines pratybas, kuriose dalyvauja 50 tūkst. karių iš 29 NATO valstybių, tačiau Rusiją labiau neramina kitų dviejų – ne aljanso narių Švedijos ir Suomijos – dalyvavimas pratybose. Aljansas pratybose išbandys 5-ojo straipsnio, kuris numato kolektyvinį atsaką į ginkluotą vienos iš narių puolimą, veikimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį įspėjo, kad nesutarimai tarp ortodoksų Bažnyčių gali sukelti „rimčiausių pasekmių“, kai Konstantinopolio patriarchatas, nepaisant Rusijos protesto, suteikė Ukrainai teisę įsteigti nepriklausomą Bažnyčią. V. Putinas pirmą kartą viešai pakomentavo beprecedentį religinį ginčą, dėl kurio Rusijos Ortodoksų Bažnyčia nutraukė ryšius su Konstantinopolio ekumeniniu patriarchatu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo naudotis visais mechanizmais, leidžiančiais ginti tautiečių teises užsienyje. „Ryžtingai ginsime jūsų teises ir interesus, tam pasitelkdami visus dvišalius ir tarptautinius mechanizmus“, – pareiškė V. Putinas, sakydamas kalbą Pasauliniame Rusijos tėvynainių kongrese. Pasak jo, valstybė ir toliau rems Tėvynainių paramos ir teisių gynimo fondą, teikiantį paramą užsienyje gyvenantiems rusams.

Apie būtinybę būti pasiruošusiems prabilo ir V. Putinas

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį atmetė Rusijos rezoliucijos projektą Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai, kuriuo siūloma išsaugoti Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF) Vašingtonui paskelbus planus iš jos pasitraukti, sakė diplomatiniai šaltiniai. „Tarptautinė bendrija turi pareigą reaguoti į šią apokaliptinę situaciją“, – sakė vienas rusų diplomatas dėl neseniai paskelbto Vašingtono pareiškimo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį įspėjo apie naujas ginklavimosi varžybas, kurios kiltų JAV pasitraukus iš ginklų kontrolės sutarties. Jis taip pat pažymėjo, kad Rusija „atitinkamai“ reaguotų į bet kokių naujų JAV raketų dislokavimą Europoje.

Rusijos pasiuntinys Minske Michailas Babičius pareiškė, kad Maskva bet kokį karinį Baltarusijos puolimą vertins kaip Rusijos puolimą. Vis dažniau prabylama ir apie tai, kad Kremlius gali pabandyti tiesiog prisijungti kaimyninę valstybę. „Bet koks karinis Baltarusijos puolimas bus vertinamas kaip Rusijos puolimas su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis“, – pareiškė jis valstybinės televizijos „Belarus 1“ eteryje.

Kremliaus statytiniai prieštarauja pačiam V. Putinui

Buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas teigia nemanąs, kad Rusija keltų tiesioginę karinę grėsmę Baltijos šalims. Ketvirtadienio vakarą per tiesioginius Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirminius kandidatų į prezidentus debatus V. Ušackas kritikavo savo varžovės Seimo narės Ingridos Šimonytės poziciją, kad Rusija yra grėsmė Lietuvai. „Aš nematau, kad šiuo metu Rusija keltų tiesioginę grėsmę Baltijos šalims.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka antradienį pareiškė, kad Rusijos Saugumo Tarybos sprendimas dėl Rusijos stačiatikių teisių gynimo Ukrainoje yra kišimasis į jo šalies vidaus reikalus. „Po to, kai Rusijos Federacijos Saugumo taryboje buvo priimtas sprendimas dėl Rusijos Ortodoksų Bažnyčios Ukrainoje gynimo, aš noriu dar kartą atkreipti dėmesį, kad laikau tai tiesioginiu kišimusi į Ukrainos vidaus reikalus ir hibridinės agresijos elementu.

Paaiškino, kodėl jis net labiau pavojingas už Staliną

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad viena konstruktyvių Rusijos ir Estijos santykių sąlygų yra pagarba viena kitos interesams. „Esame pasirengę konstruktyviam bendradarbiavimui su mūsų kaimyne – Estijos Respublika – remiantis pagarba vieniems kitų interesams ir jų paisymui“, – kalbėjo Rusijos vadovas per oficialią ceremoniją, priimdamas užsienio šalių pasiuntinių skiriamuosius raštus.

Kremliaus žvalgų istorijos ir toliau skamba per visą pasaulį

Saugumo vadai pakraupo išvydę, kaip yra vykdomos itin slaptos operacijos

Politologas: „Rusai suprato, kad juos visą laiką apgaudinėjo“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasirašė itin prieštaringai vertinamą įstatymą, numatantį pensinio amžiaus didinimą, dėl kurio reikšmingai nusmuko Kremliaus vadovo populiarumas ir buvo surengta masinių protestų. V. Putinas pasirašė įstatymą, anksčiau trečiadienį 149 balsais prieš penkis priimtą parlamento aukštųjų rūmų – Federacijos tarybos. Per šį balsavimą dar trys senatoriai susilaikė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad buvęs dvigubas rusų agentas Sergejus Skripalis yra „padugnė“ ir „tėvynės išdavikas“, o skandalas dėl apnuodijimo Didžiojoje Britaniojoje nervus paralyžiuojančia medžiaga esą dirbtinai kurstomas. S. Skripalis ir jo dukra Julija pasveiko po kovą Anglijos pietiniame Solsberio mieste surengto pasikėsinimo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pirmą kartą po praėjusios savaitės incidento, kai Sirijoje buvo numuštas rusų lėktuvas, kalbėjosi su šios šalies prezidentu Basharu al Assadu (Bašaru Asadu) ir informavo jį apie Maskvos planą perduoti sirų armijai naujų oro gynybos raketų sistemų S-300. Per pokalbį telefonu, kurį inicijavo B. al Assadas, V. Putinas kalbėjo apie „papildomas priemones siekiant užtikrinti rusų karių Sirijoje saugumą ir sustiprinti šios šalies oro gynybos sistemą, įs...

Rusijoje tūkstančiai žmonių šeštadienį protestuoja prieš vyriausybės planus padidinti pensinį amžių penkeriais metais. Keli tūkstančiai protestuotojų dalyvavo Komunistų partijos ir kitų kairiųjų politinių jėgų surengtame mitinge Maskvoje. Protestai taip pat įvyko daugelyje kitų Rusijos miestų. Dauguma akcijų buvo sankcionuotos valdžios.

Artimiausiomis savaitėmis JAV Kongrese prasidės griežčiausių iki šiol sankcijų Rusijai svarstymas. Dokumente, kurio oficialus pavadinimas yra „Dėl gynybos nuo Kremliaus agresijos“ yra svarstomos iki šiol neregėtos ekonominio poveikio priemonės. Ir prisidės prie to paties Kremliaus neatsargumas nuodijant šnipus. Britams visgi pavyko surasti ir paskelbti įtariamuosius Skripalių byloje.

Žinoma rusų kilmės amerikietė apžvalgininkė Masha Gessen tvirtina, kad V. Putinas dabar yra išgąsdintas, o tokios būsenos jis visuomet pereina į puolimą. Ji taip pat perspėjo kaimynines šalis laukti karinių provokacijų. „Jeigu aš ką nors žinau apie Putiną (o aš manau, kad žinau), tai yra dalykas, kad jis dabar yra išsigandęs. O jeigu jis išsigandęs, reiškia, ir piktas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasiūlė, kad Maskva ir Tokijas šiemet „be jokių išankstinių sąlygų“ pasirašytų taikos susitarimą, turintį užbaigti abiejų šalių Antrojo pasaulinio karo laikų priešpriešą. Prieš kelis dešimtmečius kilusio teritorinis ginčo tarp Rusijos ir Japonijos centre – keturios strategiškai svarbioje vietoje esančios Kurilų salos. Šias salas Sovietų Sąjunga užėmė 1945 metais, baigiantis Antrajam pasauliniam karui, tačiau Japonija nori jas susigrąžinti.

JAV pilietis, mišrių kovos menų kovotojas Jeffas Monsonas, neseniai gavęs Rusijos pilietybę ir pareiškęs, kad jis turi „rusišką dvasią“, tapo Krasnogorsko miesto tarybos nariu. Net ir pačius rusus kiek nustebino toks amerikiečio populiarumas. Tiesa, valdančioji „Vieningosios Rusijos“ partija problemų tame, jog savivaldoje jis „panoro dirbti birželį“, o pilietybę ir pasą gavo birželio viduryje, nemato.

Rusijos teritorinis ginčas su Japonija dėl Kurilų salų greičiausiai nebus išspręstas greitai, pirmadienį pareiškė Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, užtemdydamas Japonijos premjero labiau optimistiškas prognozes. „Šis klausimas nagrinėjamas jau daug dešimtmečių, todėl būtų naivu galvoti, kad jį galima išspręsti greitai“, – pareiškė V. Putinas po susitikimo su Japonijos vyriausybės vadovu Shinzo Abe (Šindzu Abe) Vladivastoke vykstančio ekonomikos forumo užkulisiuose.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas interviu švedų televizijai SVT pareiškė, kad V. Putinas svajoja apie Europos Sąjungos griūtį. Nepaisant to jis pripažino, kad „gerbia Rusijos prezidentą ir siekia bendradarbiauti“. „Aš gerbiu Vladimirą Putiną ir esu vienas iš tų, kurie mano, kad mes kartu su Rusija turime kurti naują saugumo architektūrą – mums tokioje diskusijoje reikia ir Rusijos. Tačiau Vladimiro Putino svajonė – Europos Sąjungos demontažas,“ – pareiškė E. Macronas.

„Pietų Lyga“, žinomiausia JAV neoseparatistinė organizacija, kurios vienas iš ideologinių pagrindų yra „baltosios rasės viršenybė“, dažnai kalba apie artėjantį „rasių karą“, o neseniai prabilo ir rusiškai. Neonacistinių pažiūrų amerikiečius sužavėjo Kremliaus vystoma antivakarietiška politika. Prieš kelias savaites „Pietų Lyga“ savo tinklapyje pristatė naują skyrių rusų kalba.

Kremlius šeštadienį įspėjo, kad Rytų Ukrainos prorusiškų separatistų lyderio Aleksandro Zacharčenkos nužudymas yra provokacija, kuri pakenks Vakarams tarpininkaujant pasiektiems taikos susitarimams ir pakurstys įtampą rusenančiame konflikte. Apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ (DLR) vadovas buvo nužudytas penktadienį per sprogdinimą vienoje iš separatistų kontroliuojamo Donecko miesto kavinių.

Rytų Ukrainos prorusiškų separatistų pagrindinio vadeivos Aleksandro Zacharčenkos nužudymas yra provokacija, kuri pakenks Vakarams tarpininkaujant pasiektiems taikos susitarimams, šeštadienį pareiškė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai. „Neabejotinai tai yra provokacija“, – Rusijos naujienų agentūros citavo Kremliaus atstovą Dmitrijų Peskovą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per planuojamą trišalį susitikimą Teherane surengs atskiras derybas su Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu, penktadienį informavo Kremlius. Anot turkų žiniasklaidos, Irano, Rusijos ir Turkijos prezidentai rugsėjo 7-ąją dalyvaus trečiame viršūnių susitikime, siekiant aptarti pastangas užbaigti Sirijos konfliktą.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas penktadienį pareiškė, kad per vadinamojo Normandijos ketverto derybas 2015 metais negirdėjo savo boso grasinimų „sutriuškinti ukrainiečių armiją“. „Dalyvavau praktiškai visose derybose... Aš tokios frazės negirdėjau“, – pabrėžė D. Peskovas, atsakydamas į klausimą, ar girdėjo tokią prezidento pastabą.

Paviešinti JAV ir Rusijos prezidentų pokalbiai apie V. Putiną: „jis tikras demokratas ir patikimas žmogus“

Rusijos prezidento limuzinas iš „Aurus“ klasės automobilių, pirmą sykį parodytas buvo gegužės mėnesį V. Putino inauguracijos metu. Šią savaitę jis buvo pristatytas ir plačiajai visuomenei, bei sulaukė nemažai žiniasklaidos dėmesio. Rusija pastaruoju metu stengiasi sumažinti savo priklausomybę nuo Vakarų technologijų, ir V. Putino daugelį metų naudoti „Mercedes“ automobiliai neatitiko naujųjų laikų dvasios.

Rusijos prezidento kreipimasis į liaudį, priešingai nei tikėtasi valdžioje, sulaukė daug kritikos ir pasipiktinimo – besibaigiantys dujų ir naftos pinigai biudžete ir absoliuti korupcija sulaukia savo įvertinimo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė virtinę priemonių kontroversiškoms pensijų sistemos reformoms sušvelninti. Šiuo žingsniu prezidentas veikiausiai siekia sustabdyti savo populiarumo mažėjimą. Per vieną iš retų kreipimųsi per televiziją V. Putinas, be kitų dalykų, pasiūlė moterų pensinį amžių ilginti ne aštuoneriais, kaip planuota, bet penkeriais metais – iki 60 metų.

Rusija yra pasirengusi konkuruoti su visais dujų tiekėjais Europos rinkoje ir tikisi sąžiningos konkurencijos, pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. „Šiame versle yra tam tikros taisyklės - tiekimo apimtys ir ir maršruto ilgis. Tokiomis apimtis, kuriomis Rusija tiekia dujas į Europą, ir tokiu atstumu nuo telkinių iki vartotojų, Rusija yra tinkamiausia tiekėja Europos ekonomikai. Mes pasiruošę konkuruoti su visais.

Rusijos raketa su branduoliniu varikliu guli jūroje po nepavykusio bandymo praėjusių metų pabaigoje, o Maskva ruošiasi bandymams ją iškelti, skelbia informuoti šaltiniai JAV žvalgyboje televizijai CNBC. Rusijos laivų grupė pabandys iškelti raketą, kuri buvo paleista bandymų Barenco jūroje metu, į Šiaurę nuo Norvegijos ir Rusijos. Operacijoje dalyvaus trys laivai, vienas iš kurių yra specialiai pritaikytas darbui su radioaktyviomis medžiagomis.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitas Austrijoje, šios šalies užsienio reikalų ministrės Karin Kneissl vestuvėse, sulaukė didžiulio viso pasaulio žiniasklaidos dėmesio. Daugeliui kilo klausimas, kodėl Vakarų sankcijų spaudžiamos Rusijos vadovas, kuris vos prieš kelis metus suorganizavo kaimyninės Ukrainos dalies, Krymo pusiasalio okupaciją, yra kviečiamas į aukštą postą užimančios diplomatės vestuves.

JAV jau netrukus gali imtis sankcijų, kurios sutrukdys Rusijai kartu su Vokietija užbaigti „Nord Stream 2“ statybas. D. Trumpo administracija baiminai, kad naujas dujotekis padidins Europos priklausomybę nuo Rusijos gamtinių dujų.