užsieniečiai

Darbdaviai bei analitikai Lietuvoje nuolatos kalba, kad rasti darbuotojų yra vis sunkiau, o vienintelė išeitis – imigrantai iš trečiųjų šalių. Tačiau šiuos daug lengviau įdarbinti, kai įrodai, kad Lietuvoje neradai tinkamo darbuotojo. Tuomet ir imama skelbimuose nurodyti tokius reikalavimus, kuriuos vargu, kas atitiktų. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė skaitytojo Andriaus pastebėjimai, kad kai kurių darbdavių reikalavimai darbuotojams kelia didžiulę nuostabą.

Kai kuriems tautiečiams savaitgalis užsitęsė iki pat šiandien ir būtent dabar jie būriais traukia namo, į didmiesčius ar mažesnius miestelius. Pajūrio kurortai, nors ir neturėję kaitros, šiomis dienomis buvo pilni. O Štai Nidoje gauti nakvynę menki šansai ir pasibaigus Žolinėms - kurortas bus pilnas ir artimiausią savaitgalį. Beje, pasirodo, Nidą jau atranda net australai.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad praeitais metais padaugėjo tiek keliaujančiųjų su nakvyne užsieniečių skaičius Lietuvoje, tiek vienadienių kelionių. Tačiau išleido Lietuvoje mažiau.  2016 m., palyginti su 2015 m., užsieniečių kelionių su nakvyne skaičius padidėjo 10,8 proc. (nuo 2,1 mln. 2015 m. iki 2,3 mln. 2016 m.), o vienadienių kelionių skaičius padidėjo 1,6 proc. (nuo 2,98 mln. 2015 m. iki 3,03 mln. 2016 m.), praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Nustatant užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje sąlygas keli Seimo nariai konservatoriai ragina vidaus reikalų ministrą labiau rūpintis vietos darbuotojais, nes jų atlyginimus neva gali dempinguoti per lengvai įdarbinami užsieniečiai.

Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius pasirašė įsakymą, kuriuo nustatoma vadinamųjų startuolių vizų (angl. „Startup Visa“) gavimo tvarka. Nuo 2017 metų, įsigaliojus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisoms, startuolių vizas galės gauti užsieniečiai, ketinantys užsiimti naujų technologijų ar kitų Lietuvos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu.

  Vilniuje antradienio naktį apiplėšti nuomojamame bute gyvenantys užsieniečiai.   Kaip pranešė policija, 0 val. 30 min. V.Maciulevičiaus gatvėje, į užsieniečių nuomojamą butą, nuomininkui atidarius duris, įsiveržė keturi asmenys. Grasindami peiliu ir šaunamaisiais ginklais jie iš bute esančių asmenų (dviejų Pakistano, Indijos ir Nigerijos piliečių), pagrobė grynuosius pinigus, dokumentus ir mobiliojo ryšio telefonus. Materialinis nuostolis nustatomas.

Trečiadienį vakare susidūrus dviem lengviesiems automobiliams į Vilniaus centrą buvo iškviestos visos specialiosios tarnybos. Buvo pranešta, kad vienas automobilių po avarijos užsidegė, todėl atvažiavo ir gelbėtojai. Automobiliai neįsiplieskė, gelbėtojai atjungė akumuliatorius.

Lietuvos apgyvendinimo įstaigose šiemet sausį-birželį apsistojo 1,201 mln. svečių - 11 proc. daugiau nei pirmąjį 2015-ųjų pusmetį. Užsienio turistų skaičius išaugo 11 proc. iki 652,7 tūkst., šalies gyventojų - taip pat 11 proc. iki 548,2 tūkstančio. Vien antrąjį šių metų ketvirtį jose apsistojo 731,6 tūkst. turistų, arba 10,2 proc. daugiau nei per atitinkamą 2015 metų laikotarpį, išankstinius duomenimis pranešė Statistikos departamentas.

Lietuviškai kalba ar net dainuoja studentai iš viso pasaulio. Klaipėdoje vasaros akademijoje mūsų gimtosios kalbos mokosi ir verslininkai, ir pabėgėliai iš Ukrainos. Išgirdus šį chorą retas įtartų, kad lietuviškas dainas traukia būrys užsieniečių: Klaipėdos universiteto lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademijos kursantai susirinko į paskutinę pamoką. Visą mėnesį 40 svečių iš 14-os pasaulio šalių mokėsi lietuviškai kalbėti ir rašyti.

Seimas ketvirtadienį palengvino sąlygas trečiųjų šalių piliečiams gauti leidimą gyventi ir įsidarbinti Lietuvoje. Dalis parlamentarų nuogąstavo, kad pataisos atvers kelius Lietuvoje kurtis „bet kam“. Už užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus balsavo 72 Seimo nariai, keturi buvo prieš, 24 susilaikė. Numatyta, kad gyventi Lietuvoje norintys užsieniečiai savo darbuotojams mokėtų ne mažesnį nei du vidutiniai darbo užmokesčiai atlyginimą.

Seimo Užsienio reikalų komitetas palaiko Vyriausybės siūlymus lengvinti kvalifikuotų užsieniečių įsidarbinimą bei leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo procedūras, tačiau siūlo reikalauti, kad startuolius steigiantys užsieniečiai darbuotojams mokėtų ne mažesnį nei du vidutiniai darbo užmokesčiai atlyginimą. Anot Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininko Audronio Ažubalio, komitetas nusprendė atsisakyti prieš dvejus metus įvestos prievolės įdarbinti tris darbuotojus.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK)  kas pusmetį atlieka 83 didžiausių Lietuvos turizmo sektoriui priskiriamų įmonių ir organizacijų vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę – turizmo lūkesčių indeksą (TLI), kuris prognozuoja Lietuvos turizmo sektoriaus tendencijas ateinančiam pusmečiui. 2016 m. I pusmečio TLI yra aukščiausias per pastaruosius dvejus metus ir rodo Lietuvos turizmo sektoriaus gyvybingumą ir optimistinį nusiteikimą.

Vyriausybė posėdyje trečiadienį diskutuos dėl siūlymo paprasčiau suteikti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Tai siūlanti Vidaus reikalų ministerija (VRM) tikisi palengvinti verslo plėtrą bei skatinti investicijas. Siūloma nustatyti naują leidimo gyventi išdavimo pagrindą - leisti laikinai gyventi startuolių kūrėjams ir jų šeimų nariams. Gavusieji tokius leidimus privalėtų įsteigti įmonę bei pradėti veiklą, o to nepadarius, leidimas būtų panaikintas.

Šveicarijoje sekmadienį vyksta referendumas, kuriame rinkėjai atsako į klausimą, ar reikia automatiškai deportuoti užsieniečius net už nedidelius nusikaltimus, kai kraštutiniai dešinieji reikalauja griežtinti migrantams taikomas taisykles. Šis balsavimas vyksta tokiu metu, kai daugelis Europos valstybių griežtina savo požiūrį į migrantus, kurių pernai atvyko daugiau kaip milijonas.

Lietuva išlieka tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių, kur užsienio piliečiai nesudaro nė procento, skelbia Eurostatas. Naujausiais Europos statistikos agentūros duomenimis, Lietuvoje užsienio šalių piliečiai sudaro 0,8 proc. nuo visų šalies gyventojų - tokie pat rodikliai fiksuojami ir Kroatijoje bei Bulgarijoje. Lietuvą lenkia tik Lenkija ir Rumunija, kur užsienio piliečiai sudaro atitinkamai 0,3 ir 0,4 procento. Bendras užsienio piliečių vidurkis visoje ES siekia 6,7 procento.

Nuo šiol užsieniečiai, prašantys leidimo gyventi Lietuvoje, turės pateikti valstybių, kuriose lankėsi ar gyveno pastaruosius dešimt metų iki atvykimo į Lietuvą, sąrašą. Migracijos departamentas informuoja, kad ši naujovė įsigalioja nuo ketvirtadienio. Šį ir kitus pakeitimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo, keitimo, panaikinimo šią savaitę patvirtino vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.

Kopas sergėti šiemet priimtos trys merginos ir vaikinas. Nors jie dirba dar tik keletą dienų, kiekvienas jau gali papasakoti po istoriją apie prasižengusius. Sargai įdarbinti „skaudžiausiuose“ taškuose: ten, kur sparčiausiai nyksta unikalios kopos, skirtos akims, bet ne kojoms. Baisu pagalvoti, kas būtų, jei pavyzdžiui, visi 4 tūkstančiai lankytojų – o būtent tiek jų per gegužę apsilankė Naglių pažintiniame take, eitų ten, kur draudžiama.

Užsieniečiams pernai išduota 5,4 tūkst. leidimų dirbti Lietuvoje - 6,9 proc. daugiau nei 2013 metais. Daugiausiai leidimų suteikta Ukrainos ir Baltarusijos piliečiams - atitinkamai 3,2 tūkst. ir 1,5 tūkstančio. Paslaugų įmonėse tokių leidimų pernai suteikta 11,4 proc. daugiau (4,8 tūkst.), pramonės įmonėse - 30,1 proc. mažiau (502), statybose - 3,1 karto daugiau (113), nurodoma Lietuvos migracijos politikos gairių įgyvendinimo ataskaitoje, kuri svarstoma pirmadienį Vyriausybės pasitarime.

Mažiau nei dvi savaitės beliko iki tradicinio, Lietuvos žurnalistų autoklubo kasmet rengiamo tarptautinio „Press ralio 2015“. Birželio 5-ąją Trakuose, šalia „Trasalio“ viešbučio, prasidėsianti plunksnos brolių fiesta bus išskirtinė, jau 20-oji renginio istorijoje. „Ralio 20-metis - labai svarbi data Lietuvos žurnalistų autoklubui, liudijanti mūsų gildijos ilgaamžiškumą, broliškumą, puikius ryšius tarp kolegų.

 Pasieniečiams įkliuvo į Užsieniečių registracijos centrą (URC) Pabradėje narkotikų įsinešti mėginęs prieglobsčio Lietuvoje besiprašantis užsienietis. Antradienį vakare URC dirbę šio Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) padalinio Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai patikrino į centrą begrįžtantį 29 metų Gruzijos pilietį. Turėta žinių, kad šis vyras gali mėginti įsinešti draudžiamų daiktų.

Iš kelionių įspūdžių po Europą dažniausiai sutinkamas stereotipas, kad Lietuvos sostinė – Ryga, o mes kalbame rusiškai, geriame degtinę stiklinėmis. Keli prancūzai yra sakę, kad Lietuvos vyrai rengiasi kaip sportininkai banditai; vokiečiai tikina, kad mūsų aludariams iki jų – kaip pėsčiomis iki mėnulio; italai svaigsta dėl lietuvių geltonplaukių mėlynakių, tačiau mano, kad esame stilingi.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai sulaikė keturis užsieniečius, kurie įtariami bandę apgauti Lietuvos sporto klubus, išviliojant iš jų dideles pinigų sumas. Kaip pranešė Policijos departamentas, užsieniečiai naudojo pakankami sudėtingas ir gerai parengtas schemas. Vieną klubą jiems pavyko apgauti, tačiau derantis su kitu buvo sulaikyti.

Europos Parlamentas svarsto direktyvą, pagal kurią trečiųjų šalių gyventojai, pabaigę studijas, mokslinius tyrimus ar stažuotę, galėtų ilgesnį laiką likti gyventi ES, kad galėtų ieškoti darbo ar kurti verslą. Šią savaitę Europos Parlamento Informacijos biuro surengtoje diskusijoje valstybės ir ES institucijų, aukštųjų mokyklų bei kitų organizacijų atstovai dalijosi mintimis apie svarstomą direktyvą ir Lietuvos padėtį.

Dalis Lietuvos darbdavių yra pasiryžę ugdyti savo darbuotojus ir išmokyti darbui reikalingų kompetencijų, jei tik šie mokės dvi ir daugiau užsienio kalbų. Pasak vienos didžiausių globalių kompanijų Lietuvoje „Western Union Processing Lithuania“ personalo direktorės Živilės Valeišienės, labiausiai vertinami darbuotojai, mokantys anglų ir dar vieną užsienio kalbą, kaip pavyzdžiui, vokiečių, ispanų, prancūzų, italų, portugalų.

Vyriausybė posėdyje pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pateiktam nutarimo projektui, kuriuo keičiama sprendimų dėl draudimo užsieniečiams atvykti į Lietuvą priėmimo tvarka. Kaip teigiama Vyriausybės pranešime spaudai, tvarkos pakeitimams pritarta siekiant, kad valstybės ir jos žmonių saugumui svarbūs sprendimai būtų priimami kuo operatyviau – jei turima pagrįstų ir motyvuotų duomenų, kad užsienietis gali kelti grėsmę, svarbu kuo skubiau užkirsti kelią jo atvykimui į Lietuvos teritoriją.

Užsieniečių registracijos centre Pabradėje dirbantiems pasieniečiams teko raminti į konfliktą įsitraukusius 9 vietnamiečius ir 4 gruzinus. Muštynių metu nestipriai nukentėjo 3 Gruzijos ir 2 Vietnamo piliečiai. Pirminiais duomenimis, incidento priežastis – pora gruzinų iš vietnamiečio bandė atimti pinigus. Sekmadienio popietę Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Užsieniečių registracijos centro pasieniečiai užfiksavo konfliktą sulaikytų užsieniečių bendrabučio patalpose.

Sakoma, yra paklausa – bus ir pasiūla. Taip galima teigti ir apie Lietuvos valstybinę sieną kone kasdien nelegaliai atakuojančius užsieniečius, per mūsų šalį siekiančius slapta patekti giliau į Europą. Kadangi tokių keliautojų yra tikrai nemažai, tai atsiranda ir žmonių, žadančių šiems „piligrimams“ sėkmingą valstybių sienos kirtimą. Žinoma, už dosnų atlygį. Budrūs pasieniečiai Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai nuolat praneša, kas vyksta Lietuvos pasienyje.

Ieva Balsiūnaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) ir vasarą pilnas studentų. Tai – užsieniečiai, atvykę mokytis lietuvių kalbos ir pažinti šalies kultūros. Į mėnesio trukmės kursus į LEU atvyko 55 studentai iš 18 pasaulio šalių.

 Vytauto Didžiojo universitete rengiami kursai skirti studentams iš valstybių, kuriose anglų kalba mažiau populiari, rečiau vartojama. „Anglų kalba yra lingua franca – tai vyraujanti, dominuojanti kalba. Tačiau šalyse, turinčiose senas komunikacijos tradicijas – Vokietijoje, Ispanijoje – nėra taip įprasta girdėti anglų kalbą televizijoje, naudoti ją kasdien, todėl ir studentai silpniau pasirengę.

„Lietuva tik tarp savo sienų nebeegzistuoja. Universitetai taip pat. Patys sėkmingiausi ir labiausiai vertinami mokslo ir studijų projektai yra kuriami su tarptautiniais partneriais. Kitą vertus, atsiverdami pasauliui imame labiau vertinti ir puoselėti savo tradicijas ir vertybes“, – teigia KTU Tarptautinių ryšių departamento vadovė Rūta Avulytė Moreira.

Užsienio šalių piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, galės tapti politinių partijų nariais – taip šiandien posėdyje nusprendė Vyriausybė. Iki šiol mūsų šalies teisės aktai nenumatė tokios galimybės. Europos Komisija yra informavusi Lietuvą, jog teisės aktų nuostatos, ribojančios Lietuvoje nuolat gyvenančių Europos Sąjungos piliečių teisę dalyvauti politinių partijų veikloje, neatitinka Sutarties dėl ES veikimo.

Pustrečio šimto nelegaliai Lietuvoje esančių užsieniečių dalyvavo už ES lėšas finansuojamo projekto priemonėse. Jomis siekiama užtikrinti Užsieniečių registracijos centre (URC) Pabradėje apgyvendintų užsieniečių užimtumą ir paįvairinti jų laisvalaikį. Nuo 2013 m. lapkričio 19 d. iki 2014 m. birželio 30 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras vykdo Europos grąžinimo fondo 2012 m. metinės programos projektą Nr.

Gintaras Steponavičius, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Nors Lietuva nedalyvauja šiuo metu vykstančiame Pasaulio futbolo čempionate, turbūt daugelis sutiksite, kad tai tikrai nėra priežastis Lietuvai nustoti stengtis mušti įvarčius ir tapti laiminčia, varžovus ir konkurentus nugalinčia šalimi. Ko gero, atvirkščiai – Lietuva turi ir gali įdėti dar daugiau pastangų, kad laimėtų, o motyvacija turėtų būti didesnė nei iki šiol.

LRT radijo laida „LRT Vasaros studija“, LRT.lt Praeitais metais Lietuvos kaimo turizmo sodybos sulaukė 275 tūkst. svečių, dešimtadalis jų buvo užsieniečiai, tačiau žmonės nebenori tik ramiai sėdėti ir nieko neveikti, jie nori ir duonos išsikepti, ir paravėti daržus, sako LRT radijo laidos „LRT Vasaros studija“ pašnekovai. „Daugeliui žmonių jau nebeužtenka tik atvažiuoti į kaimo turizmo sodybą ir ramiai sėdėti. Lietuvos ir užsienio turistai darosi reiklūs, smalsūs.

Iki birželio 29 d. referendumo dėl Lietuvos žemės liko kiek daugiau nei 2 savaitės, o viešojoje erdvėje tyla. Su kokiais sunkumais susiduria referendumo iniciatoriai? – Alkas.lt vyr redaktorius Jonas Vaiškūnas kalbina referendumo dėl Lietuvos žemės „Tautos valia“ iniciatyvinės grupės narį, Tautininkų sąjungos pirmininką Julių Panką.

Birželio 15 dieną vyksiantis antrasis Kauno maratonas į laikinąją sostinę sutrauks ne tik miesto gyventojus ir sporto entuziastus iš visos Lietuvos, bet ir svečius iš užsienio. Renginyje, kuriame nesvarbus nei amžius, nei socialinė padėtis ar išsilavinimas, susirinks žmonės iš viso kontinento. Įvairioms distancijoms registruojasi bėgimo aistruoliai iš Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Ispanijos, Portugalijos, Italijos, Norvegijos.

Seimas vėl gali pradėti svarstymus, ar leisti užsieniečiams balsuoti internetu. Vyriausioji rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas žada dar kartą dėl to kreiptis į Seimą. Taip tikimasi sudaryti galimybę per rinkimus išreikšti savo apsisprendimą tiems Lietuvos piliečiams, kurie, gyvendami kitų valstybių atokiose vietovėse, dabar ne visada gali pasinaudoti savo teise balsuoti.

Edgaras Savickas, LRT.lt Ar Lietuva gali pritraukti aukštos kvalifikacijos imigrantų ir taip papildyti greitai išseksiančią darbo jėgos pasiūlą? Ar čia atvykę užsieniečiai gali jaustis, kaip namie ir ilgainiui tapti visuomenės dalimi, dalyvauti politiniame gyvenime? Į šiuos klausimus atsako jau ketvirtus metus Vilniuje gyvenanti, dvylikametį sūnų Janą auginanti dano Nicolai`aus ir baltarusės Anastasijos šeima.

Norą Europos Parlamento (ES) rinkimuose balsuoti už Lietuvos politinių partijų kandidatus pareiškė 229 užsieniečiai. Tai daryti pageidauja Latvijos, Vokietijos, Suomijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Italijos, Rumunijos, Estijos, Ispanijos, Danijos, Portugalijos, Austrijos, Nyderlandų, Švedijos, Bulgarijos, Vengrijos, Maltos, Prancūzijos, Čekijos, Slovakijos, Kroatijos piliečiai, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Europos Sąjungos piliečiai turi teisę pasirinkti, kurios valstybės atstovus rin...

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ketvirtus metus Švietimo ir mokslo ministerija remia gabių jaunuolių iš trečiųjų šalių magistro studijas Lietuvoje. Kasmet norinčiųjų studijuoti mūsų šalyje daugėja, šiemet ypač laukiami norintys studijuoti tiksliuosius mokslus. Kauno technologijos universitete mokosi keturi magistrantai iš Ukrainos ir Azerbaidžiano, kurių studijas remia Švietimo ir mokslo ministerija. Studentai gauna stipendiją arba išmoką studijoms apmokėti.

Lietuvoje nerimstant aistroms dėl referendumo iniciatyvos, kuria siekiama pakeisti su žemės pardavimu susijusius Konstitucijos straipsnius, verslo atstovai prašo politikų ir visuomenės daug atsakingiau vertinti panašias idėjas, kadangi jos stabdytų investicijas, sukeltų teisinių problemų ir tyrėtų skaudžių ekonominių pasekmių šalies ūkiui.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Kaimo turizmo sodybos ruošiasi darbymečiui – sausio–kovo mėnesiais jos intensyviausiai užsakomos vasaros sezonui. Anot portalo LRT.lt kalbintų pašnekovų, ramybe dažniau mėgaujasi užsieniečiai, tuo metu lietuviai kaime jau ieško ir teniso kortų, boulingo takų bei treniruoklių salių. Pernai kaimo turizmo sodybose ilsėjosi 275,8 tūkst. poilsiautojų, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Tai 5,8 proc.

Prireikus ekspertų iš šalies pagalbos Lietuvos įmonės nebemato prasmės žvalgytis vien tik į užsienį ir apie 90 procentų užsakymų patiki vietos specialistams. Prie to daugiausiai prisideda rinkos lyderės, suteikdamos lietuvių ekspertams galimybių dirbti su įdomiais projektais ir taip augindamos jų kompetencijas.

Inga Smalskienė Mūsų akimis užsieniečiai – visai kitokie, bet mes jų akims irgi ne tokie kaip jie. Lietuviai – viena labiausiai migruojančių tautų, bet į mūsų šalyje gyvenančius migrantus žiūrime atsargiai, o mažesnių miestelių gyventojams jie apskritai tarsi ateiviai iš kitų planetų. Kas vieniems priimtina, kitiems – ne Kultūrų skirtumus lemia kalba, religija, papročiai, vertybės, šalių ekonominė ir socialinė padėtis, netgi klimatas.

Inga Kontrimavičiūtė Jau neilgai liko laukti atsakymo į dideles aistras kurstantį klausimą, ar vyks referendumas, atversiantis arba užtrenksiantis vartus Lietuvoje žemės nusižiūrėjusiems užsieniečiams. Vyriausioji rinkimų komisija kitą savaitę baigs tikrinti paskutinius referendumo iniciatorių surinktus ir jau du kartus patikslintus parašus. Jei jiems bus pavykę surinkti 300 tūkst. parašų, Seimui beliks paskelbti referendumo datą. Nors ir paskui plūgą traukiantį bėrį, bet – savo žemėje.

Kompanija „Ernst & Young Baltic“ yra paskaičiavusi, kokią pridėtinę vertę sukuria lietuviškos oro kompanijos. Remiantis šiais skaičiavimais, „Air Lituanica“ keleiviai, atvykę į Vilnių, jau išleido daugiau kaip 15,5 mln. Lt. „Ernst & Young Baltic“ atlikti tyrimai rodo, kad oro bendrovės 1 keleivio aptarnavimui vidutiniškai patiria apie 631 Lt sąnaudų, iš kurių 46 proc. tenka paslaugų teikėjams Lietuvoje. Vienos kelionės metu atvykęs užsienietis Lietuvoje vidutiniškai išleidžia 1 242 Lt.

Darbo partijos vadovė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė trečiadienį pareiškė, kad būtina paskelbti referendumą dėl draudimo žemę parduoti užsieniečiams, nepaisant išsakytų perspėjimų, kad tokios pataisos prieštarautų Lietuvos įsipareigojimams Europos Sąjungoje (ES) ir pačiai Konstitucijai. „Jeigu tauta išreiškė norą ir surinko privalomą skaičių parašų dėl referendumo, referendumas turi įvykti. Čia jokių man klausimų nekyla“, – Žinių radijui sakė L.Graužinienė.

Vilnius patenka į pozityviausiai užsieniečių atžvilgiu nusiteikusių Europos Sąjungos (ES) sostinių dešimtuką - palankiai į atvykėlius iš užsienio čia žiūri aštuoni iš dešimties žmonių, rodo rinkos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas tyrimas. „Flash Eurobarometer“ tyrimo duomenimis, 84 proc. vilniečių palankiai žiūri į tai, kad Vilniuje esama užsienio piliečių, o 54 proc. teigia, kad sostinėje gyvenantys užsieniečiai yra gerai integravęsi.

Niekam šiandien ne paslaptis, kad užsieniečiai giria lietuvaites už grožį. Ne paslaptis, kad daugelis būna jų suvilioti. Ar taip buvo visuomet? Pažvelkime į XVII amžiaus keliautojų paliktus užrašus, kaip jie vertino lietuvaites. 1635 m. vokiečių imperatoriaus pasiuntinys Adomas Olearius, per Žemaitiją grįždamas iš Maskvos į Vokietiją, sutiko Lietuvos armijos kapitoną. Šis lietuvis pasirodė esąs be galo laimingas nauja pažintimi ir nusprendė parodyti visą savo svetingumą.