Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis, Žygimantas Pavilionis ir Paulius Saudargas kreipėsi į vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną, prašydami įvertinti riziką, kurią, konservatorių nuomone, kelia nuo sausio įsigalioję pakeitimai, plečiantys atvejus, kada užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.
L.Kasčiūnas pranešime spaudai teigia, kad dėl nelygiavertės konkurencijos su trečiųjų šalių piliečiais gali mažėti už tokius pat darbus mokamas atlyginimas Lietuvos piliečiams. Be to, jis atkreipia dėmesį, kad net nemokant su darbo santykiais susijusių mokesčių, sveikatos sutrikdymo atveju komandiruojamam asmeniui vis vien būtų teikiama skubioji medicininė pagalba „Lietuvos mokesčių mokėtojų sąskaita“.
„Komandiruojamam trečiosios šalies piliečiui nereikia leidimo dirbti, todėl nėra tinkamai įvertinama, ar tokios pačios kvalifikacijos darbų negali atlikti asmuo, registruotas Lietuvos darbo biržoje“, – taip pat pažymi L.Kasčiūnas.
A.Ažubalis savo ruožtu pranešime teigia, kad po šio teisės akto pakeitimo matomos neigiamos tendencijos, kai į Lietuvos vizų tarnybas Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje ir kitose trečiose valstybėse kreipiasi ne tik įmonės, įdarbinusios Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojus (suvirintojus, tolimųjų reisų vairuotojus, siuvėjus), bet ir kitų profesijų (maisto pramonės, statybų sektoriaus) darbuotojus, kurių profesijų atstovų Lietuvoje netrūksta.
„Ši tendencija atsispindi Lietuvos išduotų nacionalinių vizų statistikoje – 2016 m. sausio–vasario mėnesiais išduota per 2000 nacionalinių vizų, 2017 metų tuo pačiu laikotarpiu išduota net 4000 vizų. Nesureglamentavus nacionalinių vizų išdavimo į Lietuvą darbo tikslais komandiruojamiems užsieniečiams tvarkos, besikreipiančių asmenų srautas gali dar labiau išaugti“, – sakoma pranešime.
Paklaustas, kodėl patys konservatoriai neregistruoja norimų pataisų, L.Kasčiūnas sakė, kad taip tikisi greitesnių sprendimų.
„Mūsų tikslas šiuo atveju yra atkreipti dėmesį, nes pataisa yra rugsėjo mėnesio, įsigaliojo nuo sausio 1 dienos. Nauja Vyriausybė tiesiogiai neatsakinga už tas landas, čia tik paraginimas ministrui susiorientuoti. Jeigu tokių landų užkamšymas atsiranda ministro darbotvarkėje, visada yra efektyviau, nes tai yra Vyriausybė, tai būtų greičiau politinio proceso prasme, bet jeigu mes gausime atsakymą, kad problemos nėra, tada mes patys inicijuosime pataisas“, – BNS teigė politikas.
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas BNS sakė, kad su naujomis pataisomis neskubės.
„Negalime skubotai atsakyti, ar tai yra spraga, kuri leidžia nekontroliuojamai atvažiuoti užsieniečiams ir neteisingai konkuruoti su lietuviais, ar vis dėlto yra tinkama norma užpildant darbuotojų trūkumą“, – teigė ministras.
Anot jo, į klausimą, kaip pataisos veikia vietos darbuotojų atlyginimus, turi atsakyti darbo rinkos tyrimas.
„Dėl pataisų keitimo tikrai reikėtų pasvarstyti, nereikėtų skubėti dabar naujai priimto įstatymo iš karto vėl taisyti, reikėtų pasižiūrėti, ar čia tikrai yra didelė grėsmė. Jeigu pasitvirtintų jų (konservatorių) nuogąstavimas, mes, kaip Vyriausybė, galbūt teiktume pasiūlymus taisyti“, – sakė E.Misiūnas.
Sausį įsigaliojo nuostata, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu yra užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, įsteigtos ir ne mažiau kaip šešis mėnesius veikiančios įmonės nuolatinis darbuotojas, šios įmonės atsiunčiamas laikinai, bet ne ilgiau kaip vieniems metams, dirbti į įmonę Lietuvoje kaip specialistas pagal turimą profesinę kvalifikaciją.
Dabartinė Vyriausybė – už lengvinimą
Ši Vyriausybė taip pat jau priėmė ir pasiūlė keletą užsieniečių atvykimą lengvinančių sprendimų. Sausį ji leido lengviau įdarbinti kai kurių sričių užsienio specialistus iš ne Europos Sąjungos (ES) šalių ir patvirtino 27 profesijų sąrašą. Tarp jų yra programuotojai, informacinių technologijų specialistai, įvairių sričių inžinieriai, technikai.
Kovo mėnesį Vyriausybė Seimui pateikė svarstyti pataisas, numatančias palankesnes imigracijos sąlygas trečiųjų šalių piliečiams (vadovams, aukštos profesinės kvalifikacijos specialistams, aukštąjį išsilavinimą turintiems stažuotojams), kurie laikinai perkeliami dirbti iš trečiosiose šalyse įsisteigusių įmonių į Lietuvoje įsteigtus tokių įmonių filialus ar tai pačiai įmonių grupei priklausančias įmones.
L.Kasčiūnas sakė, kad vertinti dabartinės Vyriausybės veiksmus dėl darbo jėgos atsivežimo dar anksti.
„Kol kas man sunku vertinti, sugaudyti pataisas ir jų poveikį reikia laiko (...), kartais reikia laiko, kad pamatytum, ar tai veikia efektyviai, ar neatsiranda landų. Aš suprantu logiką supaprastinti užsieniečių teisinę padėtį, nes kartais trūksta darbo jėgos, bet, mano požiūriu, reikia daug daugiau dėmesio skirti sugrįžtančios Lietuvos įdėjai įgyvendinti, demografinėms problemoms. Tai aš esu labai rezervuotas užsieniečių teisinės padėties liberalizavimui, ypač kai atsiranda landos, per kurias prasideda nekontroliuojami procesai“, – BNS sakė politikas.
E.Misiūnas tvirtino, kad darbo rinkos liberalizavimas – neišvengiamas.
„Faktas, kad mes judame link darbo sąlygų liberalizavimo, kad darbuotojai galėtų lengviau atvažiuoti į Lietuvą, bet visada yra saugikliai: dėl darbo užmokesčio, darbo laikotarpio, nustatytų kvalifikacijų, tai žengdami žingsnius nustatome ir saugiklius“, – sakė ministras.
