Šiuo metu studijas baigę ES nepriklausančių šalių piliečiai Lietuvoje gali likti ieškoti darbo pusmetį. Europos Komisija siūlo mokslus baigusiems studentams bei tyrėjams pratęsti šį laikotarpį iki metų, o Europos Parlamentas – net iki pusantrų. Europarlamentarai taip pat norėtų taikyti šį teisės aktą ir kitoms užsieniečių grupėms, įskaitant savanorius ir aukles.
Lietuva – studijų žemėlapio pakrašty
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, Lietuva labai atsilieka nuo kitų ES šalių pagal užsienio studentų skaičių, o trečiųjų šalių piliečiai sudaro vos 3 procentus visų užsienio studentų.
„Doktorantūros studijos – skaudžiausia Lietuvos vieta. Reikėtų pagerinti savo pozicijas konkurencinėje kovoje“, – kalbėjo švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus. Viceministro teigimu, į Lietuvą dažniausiai žvalgosi buvusios sovietinės šalys ir Vidurio Azija. Pastaruoju metu ypač sustiprėjo indų dėmesys doktorantūros studijoms Lietuvoje, taip pat nemažai studentų atvyksta iš Pakistano, Libano, Turkijos, Gruzijos. Šiuo metu rengiamasi priimti 40 studentų iš rytinės Ukrainos dalies, kenčiančios nuo karo. Aukštųjų mokyklų atstovai sutarė: daugiau tolimojo užsienio studentų papildytų valstybes kišenes, mat dauguma jų moka už mokslą. Lietuva taip pat galėtų geriau išnaudoti savo konkurencinį pranašumą – mažesnes pragyvenimo išlaidas.
Tik tarpinė stotelė?
Laikinasis Migracijos departamento vadovas Janas Vidickas informavo, kad Lietuvos įstatymai jau tapo palankesni kvalifikuotiems užsieniečiams: pailgintas laikotarpis, kurį Lietuvoje gali likti tyrimus atliekantys mokslininkai, taip pat panaikinti darbo leidimai praktikantams iš ES nepriklausančių šalių. Vis dėlto prelegentas įspėjo, kad svarstoma direktyva yra „lazda su dviem galais“: ją priėmus Lietuva gali tapti užsieniečių tranzito šalimi, o joje numatyti saugikliai gali nesuveikti. Jis pristatė Lietuvos poziciją ES Taryboje, kuri sutampa su daugumos kitų šalių nuomone: naujieji reikalavimai turėtų būti privalomai taikomi tik studentams ir tyrėjams, o dėl jų taikymo kitų kategorijų užsieniečiams spręstų kiekviena šalis pati. Europos Parlamentas siūlo šią direktyvą taikyti ir auklių programos Au pair dalyviams, o Lietuvos vyriausybė, kaip ir ES Taryba, tam nepritaria.
Lietuvos migracijos politika – pernelyg konservatyvi?
Anot „Investuotojų forumo“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės, „Lietuvos migracijos politika yra gana griežta ir konservatyvi“, o kalbėti apie didesnį atvirumą užsieniečių atžvilgiu „reikia drąsos“. Jos teigimu, palengvinimai verslui labai laukiami.
„Nedarykime kliūčių, geriau priimkime kvalifikuotą darbo jėgą, nes bręsta pavojus – neturėsime, kas dirba“, – įspėjo prelegentė.
Kartu ji siūlė daugiau atsakomybės, net ir finansinės, už priimamą užsienietį perkelti įmonėms, jei prireiktų deportuoti darbuotoją. J. Vidickas siūlė universitetams griežčiau sekti užsienio studentus ir jų mokslo rezultatus, kad būtų išvengta bandymų fiktyviai patekti į Šengeno erdvę. Vis dėlto Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atstovai teigė, kad fiktyvūs studentai pas juos beveik nepatenka, nes kiekvienas užsienio kandidatas kruopščiai patikrinamas. R. Vaitkus sakė nemanąs, kad įsigaliojus direktyvai Lietuvą užplūstų imigrantai: leidimų dirbti Lietuvoje trečiųjų šalių piliečiams išduodama vos keliolika per metus.
Kita vertus, Tarptautinės migracijos organizacijos atliktas tyrimas parodė, kad net 9 iš 10 užsienio studentų norėtų dirbti mūsų šalyje. Programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Giedrė Simanauskaitė pažymėjo, jog Lietuvoje besimokantys užsienio studentai tampa svarbiais šalies ambasadoriais, todėl reikėtų jų pritraukti daugiau, tačiau tam pirmiausia reikia pagerinti Lietuvos integracinę aplinką. Jai pritarė ir VGTU tarptautinių ryšių prorektorė Aušra Radzevičienė, paraginusi priimti Europos Parlamento siūlymus ir taip „nusiųsti visuomenei reikalingą žinutę“.
