utopija

Viena turtingiausių valstybių pasaulyje – Šveicarija, tiesiog nerimsta dėl piniginių klausimų, rašo BBC. Vien šiemet pajamų klausimu jau vyko du referendumai. Vieno jų baigtis lėmė perdėm didelių premijų ribojimą ir milžiniškų išeitinių kompensacijų draudimą. Ir tai dar ne viskas. Šveicarų laukia dar du referendumai susiję su pajamų reguliavimu. Pirmuoju bus siekiama nustatyti šalyje dar neįvestą minimalaus atlygio dydį.

Ar įmanoma, kad ateityje nuotoliniu būdu galėsime ne tik bendrauti, bet netgi gydytis? Pamiršime eiles poliklinikoje, nes kraujo tyrimus ir net kardiogramą pasidarysime tiesiog namuose. Teliks gydytojui nusiųsti žinutę su rezultatais ir – taisyk sveikatą, kad ir už tūkstančių kilometrų.

Gintaro Varno teatras „Utopija“  bei Dariaus Luko teatras spalio 10 ir 11 d. Londono Courtyard teatre pristato dvikalbę premjerą – režisieriaus Dariaus Luko Piraičio sukurtą ir režisuotą pjesę „Titrai/Subtitles“, nagrinėjančia aktualią migracijos, jauno žmogaus tapatybės bei agoniją ir malonumą atnešančios kosmopolitinės realybės temas.

Galvoju, kaip čia gali būti, kad pragyvenimo lygis akivaizdžiai smunka, o kainos tuo pat metu taip pat akivaizdžiai kyla? Hm... O kur tuomet „nueina“ skirtumas? Kalbu, suprantama, apie pinigus. Logika paprasta – jei sukuriama daugiau vertės (prekių, paslaugų, etc.), natūralu, kad apyvartoje atsiranda ir didesnis kiekis tą vertę išreiškiančių matavimo vienetų – pinigų, o ūkiui klestint jau gali kilti tiek galutinės sukuriamų produktų kainos, tiek ir jų sukūrimo įkainiai, įskaitant atlyginimus.

Politinė vienybė, bendra valiuta, judėjimo laisvė ir taika – Europos Sąjunga turėjo tapti savotiška amžina utopija. Vietoj to nuo Helmuto Kolio laikų niekas nedrįsto toliau plėtoti Europos. Ar Europa išliks nemirtinga? Dabartinė euro krizė atskleidė, kad šis uždavinys nėra lengvas. Hansas Magnusas Enzensbergeris savo knygoje „Oh, Europa“ apibendrino „įžvalgas“ ir fiktyvias ataskaitas iš septynių skirtingų šalių.

Žymus rusų rašytojas ir disidentas Vladimiras Voinovičius 1986 metais numatė, kad po Sovietų Sąjungos subyrėjimo Rusijai vadovaus buvęs KGB agentas, o dabar jis mano, kad Vladimirui Putinui valdžioje pavyks išsilaikyti vos dvejus metus.

2009 metų lapkričio 14 d. sukanka lygiai metai kai įvyko Gintaro Varno spektaklio „Dekalogas“ premjera. Tai pirmas savarankiškas teatro „Utopia“ spektaklis sukurtas remiantis Dešimties Dievo įsakymų tema. Žiūrovams iš karto gali kilti asociacija jog spektaklis yra didaktiškas arba paraidžiui teigia krikščionišką pasaulėjautą. Tačiau tai nėra teisinga. Tai spektaklis, kuriame kalbama apie Dekalogo nuostatų taikymą šiandieninėje mūsų Lietuvoje, etine prasme.

Praėjusią savaitę Laisvajame universitete (LUNI) įvyko, kaip jau įprasta šiais mokslo metais, du gana skirtingos tematikos užsiėmimai. Trečiadienį, spalio 28 d., kartu su ekonomistu, socialinių mokslų daktaru, profesoriumi Romu Lazutka diskutavome apie Lietuvą ištikusią ekonominę krizę ir jos švelninimo priemones.

Penktadienį Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Vilniuje minint Tarptautinę teatro dieną įteikti „Auksiniai scenos kryžiai“, geriausiu 2008-ųjų režisieriumi paskelbtas Gintaras Varnas, tąvakar gavęs du apdovanojimus. Boriso Dauguviečio vardo premija, skiriama už novatoriškus ir originalius teatro meno sprendimus, atiteko režisieriui Oskarui Koršunovui už originalų kūrybos braižą per pastaruosius dešimt metų.

Režisieriaus Gintaro Varno vadovaujamas jaunųjų aktorių teatras „Utopija“ dar šiemet savo gerbėjams įteiks šventinę dovaną - dviejų dalių premjerinį spektaklį „Dekalogas“. Spektaklis bus rodomas teatro žiūrovų dar nelankytoje vietoje - neseniai sostinėje repeticijų ir scenos erdves atvėrusiame M.K.Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatre. „Utopijos“ aktorių, Lietuvos muzikos akademijos IV kurso studentų, aštuonetas pradės pirmąjį naujosios scenos kūrybinį sezoną.

Visi kažką žino ar bent jau yra girdėję apie Nikolą Makiavelį (Niccolo Machiavelli). Todėl gal neverta pulti nuodugniai aiškinti, ką reiškia makiavelizmo terminas. Priminsiu tik, kad politikos teoretikai N.Makiavelio politikos sampratą sieja su klasikinės, arba Aristotelio, politikos sampratos atmetimu - esą N.Makiaveliui politika nustoja buvusi viešosios erdvės kūrimu bei viešų reikalų tvarkymo menu ir virsta galios technologija ar net valdžios paėmimo ir išlaikymo mechanika.