Praėjusią savaitę Laisvajame universitete (LUNI) įvyko, kaip jau įprasta šiais mokslo metais, du gana skirtingos tematikos užsiėmimai.
Trečiadienį, spalio 28 d., kartu su ekonomistu, socialinių mokslų daktaru, profesoriumi Romu Lazutka diskutavome apie Lietuvą ištikusią ekonominę krizę ir jos švelninimo priemones. Aiškinomės, kodėl ne visi bedarbiai gauna išmokas, gvildenome net ir gana utopiškai skambančią idėją – piliečio algą, kurią galėtų gauti kiekvienas šalyje gyvenantis ir jos pilietybę turintis žmogus.
Kitas praeitos savaitės LUNI užsiėmimas niūrokam rudeniui suteikė šviesos ir spalvų – kartu su Luku Devita kalbėjomės apie psichodelinę muziką, klausėmės psichodelinio roko, žiūrėjome meditatyvų filmuką – vieną iš pirmųjų „Pink Floyd“ pasirodymų kino juostoje. Ši Luko Devitos paskaita, kurioje kalbėta apie psichodelinė erą Didžiojoje Britanijoje, užbaigė dviejų užsiėmimų kursą apie XX a. 7-ojo dešimtmečio psichodelinės muzikos pakilimą visame pasaulyje. Daugelis LUNI studentų pajuto savotišką anuo metu gyvavusios utopijos aidą.
Šį antradienį, lapkričio 3 d., Vilniuje Laisvasis universitetas kviečia nuodugniau diskutuoti apie socialines utopijas. Lektoriaus vietą užims Darius Pocevičius – vienas iš Laisvojo universiteto iniciatorių, ekonomikos mokslus baigęs rašytojas, vertėjas, šiuo metu ginantis kontrkultūros pozicijas. Pranešime lektorius teigia, jog žodis „utopija“ nubrėžia tobulos santvarkos perspektyvą, kurioje viešpatautų visuotinė laimė ir gyvuotų egalitarinė visuomenė be jokios turtiniu ar lyties pagrindu kuriamos hierarchijos. „Utopijos“ sąvoka gali būti interpretuojama dvejopai, nes žodžio etimologija dvilypė: gr. ou topos – vieta, kurios nėra, eu topos – gera vieta.
Darius Pocevičius
Mūsų laikais žmonės apskritai atmeta utopiją kaip reiškinį, nes mano, jog per daug paaukota kuriant įvairaus plauko stalinistines ir fašistines „antiutopijas“. Kita vertus, ne viena idėja, kadaise atrodžiusi utopinė, šiandien mums yra visai įprasta – galima paminėti vergovės ir baudžiavos panaikinimą, moterų lygiateisiškumą ir pan. Taigi reiškinys nevienaprasmis, o sąvokos nereikėtų susiaurinti ir atmesti. Lektorius teigia, jog utopijos – tai kolektyvinės žmonijos svajonės gyventi geresniame pasaulyje, todėl jos yra tarsi mūsų prigimties dalis.
Diskusijos metu bus apžvelgti 9 utopijų ir antiutopijų projektai: 3 veikalai apie utopines politines santvarkas: (Platono „Valstybė“, Thomo More‘o „Utopija“, Tommaso Campanella‘os „Saulės miestas“), 3 literatūros kūriniai apie antiutopijas (Jevgenijaus Zamiatino „Mes“, Aldouso Huxley’io „Puikus naujas pasaulis“, George Orwell‘o „1984-ieji“) ir 3 praktiškai gyvavusios ar gyvuojančios utopijos (1968 m. įkurtas Aurovilio miestas, 1986 m. suburta Niederkaufungeno komuna, 2001 m. įsteigta „Gamykla be viršininkų“). Teoriniai svarstymai bus gausiai iliustruojami vaizdine medžiaga.
Laisvasis universitetas (LUNI) – tai į visuomenės pokyčius orientuotas alternatyvus savišvietos tinklas, kuriame gali dalyvauti kiekvienas norintis. Susitinkame skirtingose miesto erdvėse ir kalbamės įvairiais klausimais, dalinamės teorinėmis žiniomis bei praktiniais įgūdžiais. LUNI – tai erdvė realizuoti save rengiant paskaitas, diskutuojant, prisidedant prie užsiėmimų organizavimo. Vien savanoriškumu grįsta iniciatyva atvira kiekvienam. Būkime ne tik TV šou žiūrovai ir pasyvūs visuomenės reiškinių stebėtojai, bet kaupkime žinias, plėskime akiratį ir patys dalyvaukime visuomenės kūrimo procesuose.
Diskusija apie utopijas ir antiutopijas kartu su Dariumi Pocevičiumi įvyks lapkričio 3 d., antradienį, 18 val., „Kultflux“ platformoje prie Mindaugo tilto, Rinktinės g. 2, Vilnius. Daugiau informacijos svetainėje www.luni.lt
