ugnikalnis

Susidomėjimas aikštelėmis prie šalia Neapolio esančio ugnikalnio neturi nieko bendra su prabanga ar nuostabiais vaizdais – tai vadinamasis „sekso užutėkis“, kur lankytojai vyksta ieškodami intymumo, informuoja dailymail.co.uk. Šioje vietoje, teigiama, galima patirti “natūralios viagros” veikimą. Įrodyta, jad vulkano Solfatara išmetamos dujos – vandenilio sulfidas – padeda spręsti erekcijos problemas.

Viačeslavas Tichonovas daugeliui geriau žinomas kaip Štirlicas iš „Septyniolikos pavasario akimirkų“. Būtent šis vaidmuo jam pelnė neblėstančią šlovę. Šiemet aktoriui būtų sukakę 85 metai. Tichonovas buvo visų mylimas ir mėgstamas. Jis puikiai vaidino, visada labai taikliai perteikdavo savo personažo išgyvenimus ir patyrimus. Negana to - tiesiog meistriškai mokėjo sužavėti moteris, tad aktorės mielai sutikdavo su juo filmuotis meilės scenose. Ypatingą ryšį jis turėjo ir su gyvūnais.

Unikalus ugnikalnis pavadinimu Kelimutu stūkso Indonezijai priklausančioje Floresno saloje. Ši sala bene labiausiai ir įžymi šiais trimis skirtingų spalvų ežerais esančiais Kelimutu ugnikalnio viršūnėje. Visi trys ežerai vietinių gyventojų siejami su anapusiniu pasauliu ir manoma, kad juose atgula mirusiųjų vėlės.

Jei reikėtų išrinkti keisčiausią ugnikalnį mūsų planetoje, nemažai vulkanologų turbūt paminėtų Ol Doinyo Lengai – Tanzanijoje (Afrika) esantį ugnikalnį, kurio pavadinimas masajų kalba reiškia „Dievo kalnas“. Ol Doinyo Lengai – vienintelis pasaulyje veikiantis karbonatinis vulkanas. Kito tokio nėra. Ir jo lavos paslaptis dar neįminta – vulkanologai dėl to karštai ginčijasi.

Rusijos Tolimuosiuose Rytuose esančiame Kamčiatkos pusiasalyje antradienį pradėjo veržtis ugnikalnis, praneša „RIA Novostiu“. Plokščiojo Tolbačiko ugnikalnio išsiveržimas pagal pavojingumą žymimas kodine oranžine spalva (tai trečias iš keturių pavojingumo lygių). Sprogstamojo tipo išsiveržimas prasidėjo lapkričio 27 dieną. Pranešama, kad ugnikalnio išmesti pelenai gali pakenkti tarptautiniams ir nedideliame aukštyje skraidantiems lėktuvams.

Čilėje ketvirtą dieną tęsiasi trijų turistų europiečių paieškos. Turistai dingo žygio į vieną aktyviausių šalyje esančių ugnikalnių metu, skelbia AP. Komandos, vadovaujamos specialiųjų policijos pajėgų ir „Andean“ pagalbos grupės, nuo ketvirtadienio ryto paieškas vykdo Viljarikos ugnikalnio centrinio Čilės slėnio teritorijoje. Dingusieji yra 32-ejų rusas Dmitrijus Sivenkovas, 25-erių prancūzas Gillhemas Bellonas ir 25-erių italas Lucas Ogliengo.

Išsiveržė vienas aktyviausių Indonezijos ugnikalnių, spjaudydamas pelenus ir dūmus beveik 1 kilometro aukštyje, skelbia AP. Pasak valstybės vulkanologijos pareigūno, antradienio popietę centrinėje Indonezijos Sulavesio saloje išsiveržė Soputano ugnikalnis. Pareigūno teigimu, kol kas skubiai evakuacijai nesiruošiama, nes arčiausiai ugnikalnio esančios gyvenvietės yra už pavojingos teritorijos - apie 6,5 kilometro nuo kraterio. Ugnikalnis Soputanas yra 2 tūkst.

Nikaragvoje suaktyvėjus San Kristobalio ugnikalniui paskelbta masinė evakuacija, praneša AFP. Valdžios nurodymu savo namus turi palikti apie 3 tūkstančius žmonių, gyvenančių ugnikalnio šlaituose. Neatmetama galimybė, kad evakuacijos zona bus išplėsta, paskelbė Civilinės gynybos ministerijos atstovai. Šeštadienį San Kristobalio ugnikalnis išmetė į atmosferą dūmų ir pelenų kamuolį iki 5 tūkst. metrų aukščio. Mokslininkų prognozėmis, ugnikalnis artimiausiu metu gali sustiprėti.

Mokslininkai nustatė, kad dalis Honkongo yra įsikūrusi ant užgesusio ugnikalnio, kuris išsiveržė prieš 140 milijonų metų. Jis turėjo milžinišką poveikį aplinkai ir galbūt net prisidėjo prie dinozaurų išnykimo. Per milijonus metų didelė dalis ugnikalnio nunyko, bet jo pėdsakai geriausiai matomi Honkongo rytinių salų virtinėje, kur puikuojasi dviejų metrų skersmens palinkusios kolonos.

Mokslininkai nustatė, kad dalis Honkongo yra įsikūrusi ant užgesusio ugnikalnio, kuris išsiveržė prieš 140 milijonų metų. Jis turėjo milžinišką poveikį aplinkai ir galbūt net prisidėjo prie dinozaurų išnykimo. Per milijonus metų didelė dalis ugnikalnio nunyko, bet jo pėdsakai geriausiai matomi Honkongo rytinių salų virtinėje, kur puikuojasi dviejų metrų skersmens palinkusios kolonos.

Užgesęs Naujosios Zelandijos ugnikalnis netikėtai išsiveržė po daugiau nei šimtmečio, išmesdamas pelenų kamuolius, kurie, kaip pareigūnai teigė antradienį, nutraukė skrydžius ir užblokavo magistrales.

Ugnikalnio išsiveržimas Naujojoje Zelandijoje sutrikdė lėktuvų eismą, praneša agentūra AFP. Žinybų duomenimis, iš Tongariro vulkano į daugiau kaip 6 000 metrų aukštį pakilo pelenų debesis. Tai yra pirmasis šio ugnikalnio suaktyvėjimas nuo 1897 metų. Pasak policijos, kol kas nėra informacijos apie nukentėjusius žmones. Tačiau ketinama apžiūrėti nuošalius trobesius regione, kuriais dažnai naudojasi keliautojai. Gyventojai paraginti dėl pelenų debesies užsidaryti langus ir duris.

Du italai ekstremalai nutarė mesti iššūkį Sicilijoje esančiam didžiausiam ir aktyviausiam Europos ugnikalniui. Ant ugnikalnio viršūnės užsikorę pramuštgalviai nuo jos nusileido slidžių ir parasparnių pagalba. Nusileidimas su slidėmis ir parasparniu vadinamas "speed flying". Tokio nusileidimo metu įmanoma pasiekti net 100 km/val. greitį. Italai Jody Barratin ir Felice Boccanegra tapo pirmaisiais žmonėmis, kurie "speed flying" būdu nusileido nuo didžiausio Europos ugnikalnio.

Islandijoje apsilankę turistai netrukus turės unikalią galimybę apsilankyti ugnikalnio viduje. Tokia ekstremali kelionė daugiau nei keturis tūkstančius metų snaudžiančio ugnikalnio Trinukajijuro viešai prieinama bus nuo vasaros. Tiesa, ši ekstremali galimybė apsilankyti ugnikalnio viduje bus suteikiama nuo birželio 15 iki liepos 31 dienos. Ugnikalnis Trinukajijuras yra už pusvalandžio kelio automobiliu nuo Islandijos sostinės Reikjaviko.

Vėl suaktyvėjo Masajos ugnikalnis Nikaragvoje. Žinybų duomenimis, per trumpą laiką vulkano krateryje užregistruoti 24 sprogimai. Iš kraterio veržiasi įkaitusios uolienos, sukeldamos gaisrus. Virš kalno, esančio netoli sostinės Managvos, kyla pelenų ir dujų stulpai. Masaja yra vienas iš šešių aktyvių Nikaragvos ugnikalnių. Uždarytas jį supantis draustinis. Iki šiol lankytojams buvo leidžiama prieiti prie kraterio.

Meksikos žinybos dėl bundančio Popokatepetlio ugnikalnio paskelbė antrą aukščiausią pavojaus laipsnį. Iš 5 452 m aukščio kalno veržiasi vandens garai, dujos ir pelenai, pranešė Nacionalinis kovos su katastrofomis centras. Juntami ir nedideli žemės virpesiai. Iki atskiro sprendimo uždarytos kelios netoli ugnikalnio esančios mokyklos. Gyventojai paraginti būti budriais. Civilinė apsauga ruošia laikinas pastoges. Popokatepetlis, kuris reiškia „rūkstantis kalnas“, yra aktyvus nuo 1994 metų.

Vietos mokslininkai antradienį pranešė, kad toliausiai į šiaurę esantis aktyvus Rusijos ugnikalnis išsiveržė ir į 9 500 metrų aukštį kyla pelenai, skelbia „RIA Novosti“. Kamčiatkoje esančio 3 283 metrų aukščio Šivelučo ugnikalnio aktyvumas padidėjo 2009 metų gegužę. Nuo to laiko iš ugnikalnio kartkartėmis veržiasi pelenai. „Galingas pelenų išsiveržimas įvyko antradienį 5.59 val. vietos laiku (pirmadienį 20.59 val.

Italijoje pabudo žymusis Etnos ugnikalnis. Sicilijoje esantis ugnikalnis yra vienas iš aukščiausių ir aktyviausias Europoje. Ugnikalnis „spjaudė“ karštą lavą, o salos valdžia buvo priversta uždaryti artimiausius oro uostus. Nukentėjusiųjų nėra.

Sicilijoje naktį į ketvirtadienį vėl išsiveržė Etnos ugnikalnis. Į dangų pakilo maždaug penkių kilometrų aukščio pelenų stulpas. Lavos srautai liejosi rytiniu kalno šlaitu į negyvenamą Vale del Bovės slėnį, pranešė Italijos žiniasklaida. Geofizikos ir vulkanologijos instituto duomenimis, požeminių smūgių neužfiksuota. Nors netoli ugnikalnio esantis Katanijos oro uostas nebuvo uždarytas, tačiau lėktuvų skrydžiai apriboti.

Sala susidarė po galingo išsiveržimo, šį mėnesį įvykusio Raudonojoje jūroje. Ji susideda iš palaidų vulkaninių nuolaužų, tad greičiausiai ilgai negyvuos. Pranešama, kad gruodžio 19 dieną žvejai pastebėjo lavos fontanus, siekiančius 30 metrų. Greičiausiai tą dieną ir prasidėjo išsiveržimas, teigia Erikas Klemetti, Denisono universiteto Ohajuje vulkanologas. Gruodžio 20 ir 22 dienomis NASA „Terra“ ir „Aqua“ palydovų spektraradiometrai užfiksavo iš tos vietos kylančius pelenų debesis.

Islandijos mokslininkai perspėjo, kad greitai gali išsiveržti vienas iš didžiausių pasaulio ugnikalnių, ir tai gali paveikti pasaulio klimatą, rašo „telegraph.co.uk“. Didžiulio Katla ugnikalnio stebėjimo prietaisai užfiksavo neįprastai didelį aktyvumą. Ekspertai perspėja, kad Islandijoje gali greitai įvykti didžiausias ugnikalnio išsiveržimas per 100 metų. Prietaisai užfiksavo labai padažnėjusius žemės virpesius Katlos ugnikalnyje ir aplink jį.

Čilėje vasarą išsiveržęs Puyehue vulkanas sudomino daugelio sričių ekstremalus. Vieni jų buvo ir... narai, kurie nusprendė nardyti tarp pelenų. Puyehue vulkanas išsiveržė 2011 metų birželio mėnesį, o jo pelenai pasklido toli už šalies ribų, pasiekė net Australiją, o daug jų „nusėdo“ Argentinoje, Nahuel Huapi ežere. Pelenų kiekis didelis, o tai galima spręsti ir iš bandymo nerti ir pagal vaikų mėtomus akmenis į vandenį: akmuo skęsta neiškart, bet grimzta lėtai ir tik pamušęs pelenų sluoksnį.

Jei manote, kad pasaulio žemėlapis artimiausiu metu nesikeis – jūs smarkiai klystate. Pokyčiai galimi ne tik kalbant apie valstybių sienas, bet ir apie naujus sausumos darinius vandenynuose. Mokslininkų teigimu, puikus pavydys galėtų būti situacija Kanarų salyne, kur išsiveržęs povandeninis ugnikalnis iš Atlanto vandenyno gelmių kelia naują salą.

Čilės pietuose didėja Hadsono ugnikalnio išsiveržimo grėsmė, pastarosiomis valandomis jis dar labiau suaktyvėjo. Tai ketvirtadienį pranešė vietos valdžia. „Mes negalime atmesti nė vieno scenarijaus“, – pareiškė Čilės kasybos pramonės sekretoriaus pavaduotojas Pablo Vagneris. Pasak pareigūno, dūmų ir pelenų stulpai dabar kyla iškart iš trijų kraterių, jų aukštis - nuo 1 iki 5,5 kilometrų.

Čilės valdžia šalies pietuose evakavo apie 100 žmonių dėl Hadsono ugnikalnio išsiveržimo grėsmės, kai vulkanas išmetė į orą maždaug kilometro aukščio garų stulpą. Jo apylinkėse paskelbtas „raudonojo“ lygio pavojus. Už 1,6 tūkstančio kilometrų į pietus nuo Santjago esantis Hadsono ugnikalnis pastarąjį kartą buvo išsiveržęs 1991 metais. Tada dėl išsiveržimo ėmė tirpti ledynas prie jo kraterio.

Policija evakuoja vietinius gyventojus ir turistus iš vulkano papėdės Ispanijos Kanarų saluose. Pico de Malpaso periodiškai „išspjauna“ akmenų seriją, todėl vietinė valdžia imasi priemonių, laukdama išsiveržimo El Hierro saloje. Kanarų salų valdžia praneša, esanti pasiruošusi suteikti humanitarinę pagalba: geriamo vandens, medicininių reikmenų, jei įvyktų blogiausias scenarijus – ugnikalnio išsiveržimas. „Mums nereikės evakuoti visų salos gyventojų.“ Saloje gyvena apie 11 000 žmonių.

Poilsiaujančių Sicilijos saloje negąsdina iš Etnos ugnikalnio išsiveržęs dūmų debesis. Italijos žiniasklaida pranešė, kad Etnos ugnikalnis gali sutrikdyti Italijos Katanijos miesto oro uosto darbą. Katanijos oro uostas yra vienas svarbiausių Italijoje.

Jei norėtumėte savo akimis pamatyti didžiausią Europoje veikiantį ugnikalnį, turėtumėte vykti į Siciliją. Šiame vaizdo įraše užfiksuotas prieš kelias dienas įvykęs Etnos išsiveržimas.

Įsibrovę į žmogaus gyvenimą ugnikalniai dažniausiai reiškia mirtį, naikinimą, gaisrus, arba – kaip buvo su garsiuoju Islandijos ugnikalniu – skrydžių atšaukimą. Atrodytų, kad nėra nieko, ką žmogus susijusio su vulkanais galėtų mėgti. Tačiau kasmet atsiranda vis daugiau tokių, kuriems apsilankymas ugnikalnio viršūnėje – nesvarbu, aktyvaus ar ne, – tampa geriausia pramoga ir atostogomis. Žurnalas „Forbes“ išrinko 10 ugnikalnių, į kurių viršūnes gali užkopti bet kuris žmogus.

Tūkstančiai gyventojų buvo priversti vykti į laikinąsias prieglaudas po to, kai Indonezijos Sulavesio saloje ir vėl išsiveržė ugnikalnis, praneša BBC. Anot pranešimų, Lokono ugnikalnis Indonezijos Sulavesio saloje išsiveržė sekmadienį 10.35 val. vietos laiku. Apie nukentėjusiuosius kol kas nepranešama. Praėjusį mėnesį teritorijoje buvo stipriai padidėjęs vulkaninis aktyvumas, didžiausias pavojaus signalas buvo paskelbtas tik prieš keletą dienų.

Indonezijoje išsiveržęs ugnikalnis privertė tūkstančius gyventojų evakuotis, praneša BBC. Anot pranešimų, Lokono ugnikalnis Indonezijos Sulavesio saloje išsiveržė ketvirtadienį 22.30 val. vietos laiku. Kol kas nepranešama apie nukentėjusiuosius. Praėjusį mėnesį teritorijoje buvo stipriai padidėjęs vulkaninis aktyvumas, didžiausias pavojaus signalas buvo paskelbtas tik prieš kelias dienas. Per išsiveržimą iš ugnikalnio pakilo pelenų, smėlio ir akmenų debesis į 1 tūkst.

Dėl Etnos ugnikalnio pelenų laikinai buvo uždarytas Katanijos oro uostas Sicilijoje, praneša agentūra AFP. Anot duomenų, Etna šeštadienį kelias valandas spjaudėsi pelenais, kurie nuklojo oro uosto pakilimo ir nusileidimo takus. Skrydžiai buvo nukreipti į Palermą. Po valymo darbų Katanijos oro uosto darbas sekmadienio rytą atnaujintas. Pranešama, kad iš ugnikalnio liejosi ir lava. Žmonėms pavojaus nebuvo. 3 tūkst. 295 metrų aukščio Etna yra aukščiausias aktyvus vulkanas Europoje.

Ištirpusio ledyno Islandijoje vanduo sukėlė potvynį, o tai padidino nerimą, kad gali išsiveržti po juo esantis galingas Katlos ugnikalnis. Tačiau ekspertai ramina, kad nelaukiama jokio galingo išsiveržimo, praneša naujienų agentūra AFP. „Maždaug 3 val. (6 val. Lietuvos laiku) ištirpusio ledyno vanduo nutekėjo iš po ledyno“, – teigė Islandijos meteorologijos tarnybos vulkanologė Evgenia Ilyinskaya.

Nuo tada, kai šių metų birželio 12 dieną išsiveržė Eritrėjoje esantis Nabro ugnikalnis jo išmesti dūmai jau padengė didžiąją dalį Rytų Afrikos bei Vidurio Rytų rašo NASA portalas „Eart Observatory“. Ugnikalnio pelenai privertė išsikelti netoliese įsikūrusius gyventojus ir nutraukė visus lėktuvų skrydžius regione. Nepaisant didelio ugnikalnio poveikio vis dar yra mažai žinoma apie patį išsiveržimą. Nabro ugnikalnis yra atokiame regione netoli Eritrėjos ir Etiopijos sienos.

Pelenų debesis iš Čilės Pujehujės ugnikalnio Anduose vėl sukėlė sumaištį Australijos oro uostuose, praneša BBC. Praėjusią savaitę buvo sutrikdyti dešimtys tūkstančių skrydžių. Pelenų debesis, kuris jau buvo pasitraukęs, šiuo metu vėl grįžo virš Australijos teritorijos. Buvo uždarytas Adelaidės oro uostas, pirmą kartą buvo atšaukti skrydžiai iš Kanberos ir Sidnėjaus.

Čilėje išsiveržusio ugnikalnio pelenai vėl trikdo lėktuvų skrydžius Pietų Amerikoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Kelios oro bendrovės atšaukė visus reisus iš abiejų svarbiausių Argentinos sostinės Buenos Airių oro uostų. Vėjas pelenų debesis savaitgalį nešė virš milijoninio miesto. Dalis skrydžių atšaukta ir kaimyniniame Urugvajuje. Čilėje išsiveržęs ugnikalnis jau daugiau nei savaitę spjaudosi pelenais.

Čilėje išsiveržusio ugnikalnio pelenai trikdo skrydžius Argentinoje. Visos didesnės oro bendrovės antradienį atšaukė savo lėktuvų reisus iš Buenos Airių ir į sostinę. Baiminamasi, kad už 1 tūkst. 600 km esančio vulkano pelenai gali pakenkti orlaivių varikliams. Puieue (Puyehue) ugnikalnis Anduose nuo šeštadienio spjaudosi pelenais. Dėl vulkano išsiveržimo Čilėje į saugias vietas evakuota 4 tūkst. žmonių. Vakarų vėjai pelenus iki šiol pirmiausiai nešė Argentinos kryptimi.

Birželio 5 dieną pirmą kartą per pastaruosius 50 metų Čilėje vėl išsiveržė Puyehue ugnikalnis. Fotografams pavyko užfiksuoti neįtikėtinų šio gamtinio reiškinio akimirkų. Ugnikalnio Čilėje išsiveržimas (SCANPIX nuotr.) Balsas.lt primena, kad žinybų duomenimis, iš vulkano kraterio Anduose į 10 km aukštį kilo dūmų ir pelenų stulpai, veržėsi dujos. Buvo paskelbtas aukščiausias pavojaus laipsnis. Kaip pranešė AFP, saugumo sumetimais iš aplinkinių vietovių buvo evakuota 3 tūkst. 500 žmonių.

Pirmą kartą per pastaruosius 50 metų Čilėje vėl išsiveržė Puyehue ugnikalnis. Žinybų duomenimis, iš vulkano kraterio Anduose į 10 km aukštį kyla dūmų ir pelenų stulpai, veržiasi dujos. Paskelbtas aukščiausias pavojaus laipsnis. Saugumo sumetimais iš aplinkinių vietovių evakuota 3 tūkst. 500 žmonių, praneša agentūra AFP. Puieue ugnikalnis yra už 870 km į pietus nuo Santjago, netoli sienos su Argentina.

Pelenų kamuolys iš aktyvaus vulkano, esančio Rusijos Kamčiatkos pusiasalyje, pasiekė devynių kilometrų aukštį, antradienį pranešė Rusijos mokslininkai. Per pastarąsias 24 valandas mokslininkai užfiksavo du stiprius išsiveržimus. Nuo 2009 metų Šivelučo ugnikalnis suaktyvėjo ir periodiškai spjaudosi pelenais į 3–8 kilometrų aukštį. Dėl pelenų debesies gali iškilti grėsmė oro transportui, nes pelenai gali pakenkti lėktuvų variklių turbinoms.

Manoma, kad Islandijos Grimsviotno ugnikalnio išsiveržimas baigėsi, mat jau keletą dienų nefiksuojama jokio jo aktyvumo, teigė Islandijos meteorologijos tarnybos atstovai. „Nematome jokių kitų ženklų, tik kad išsiveržimas baigėsi. Mūsų įranga jokio aktyvumo nefiksuoja nuo šeštadienio 7 val. ryto“, – naujienų agentūrai AFP teigė Steinunnas Jakobsdottiras.

Pastarosiomis dienomis seismologijos stočių fiksuojamas Kizimeno ugnikalnio Kamčiatkoje aktyvumas mokslininkams kelia didelį nerimą. Rusijos mokslų akademijos Vulkanologijos ir seismologijos institutas pranešė, kad užfiksuoti stiprūs žemės drebėjimai gali būti įspėjimas apie katastrofišką ugnikalnio išsiveržimą.

Dėl Islandijos ugnikalnio išsiveržimo sutrikęs lėktuvų eismas Europoje atsigauna, Briuselyje paskelbė oro susisiekimo kontrolės agentūra „Eurocontrol“. Išskyrus dalį Skandinavijos, situacija esą yra gera. Grimsviotno ugnikalnio išspjautas dūmų debesis greičiausiai toliau sklaidysis ir penktadienį padėtis bus „dar geresnė“, praneša agentūra AFP. „Eurocontrol“ duomenimis, ketvirtadienį virš Europos nėra uždarytas nė vienas oro erdvės ruožas. Trikdžių daugiau nesitikima.

Žinoma, vertinant išsiveržimo mastais, Grímsvötn ugnikalnis tikrai neprilygsta pernai metais atmosferą virš Europos sukrėtusiam Eyjafjallajokull, tačiau vaizdas vis vien pakankamai įspūdingas – debesų sluoksnį pramušęs dulkių stulpas buvo palyginti gerai matomas ir iš kosminės erdvės. Islandijos ugnikalnio Grímsvötn išsiveržimas, užfiksuotas 2011 metų gegužės 23 dieną.

Dėl Islandijos ugnikalnio pelenų virš Didžiosios Britanijos antradienį atšaukta 250 lėktuvų skrydžių. Debesis pasiekė Škotiją ir Šiaurės Airiją. Oro bendrovės „British Airways“, KLM, „Irish carrier“, „Aer Lingus“, „EasyJet“ ir „Ryanair“ atšaukė skrydžius iš visų Škotijos oro uostų Didžiosios Britanijos ir užsienio šalių kryptimis. [papildyta 14.44] Gera žinia keliaujantiesiems lėktuvais: Islandijos Grimsviotno ugnikalnis rimsta.

Pelenų debesis iš išsiveržusio Grimsviotno ugnikalnio Islandijoje trečiadienio rytą pasiekė Lenkiją. Tai pranešė šalies Oro laivybos agentūra. „Šiaurvakarinėje šalies dalyje aptiktas nedidelis vulkaninių dulkių kiekis - mažiau kaip 2 tūkstančiai mikrogramų kvadratiniam metrui erdvės. Pagal tarptautines normas tokia dulkių koncentracija nekelia grėsmės skrydžiams“, - pažymėjo agentūros spaudos sekretorius Grzegorzas Chlebowiczius.

Didžiojoje Britanijoje dėl vulkaninių pelenų debesies iš Grimsviotno ugnikalnio atšaukiami skrydžiai, praneša BBC. Aktyviausias Islandijos ugnikalnis Grimsviotnas išsiveržė šeštadienio vakarą. Oro bendrovės „British Airways“, „KLM Royal Dutch Airlines“, „Aer Lingus“ ir „Easyjet“ nusprendė artimiausioms valandoms sustabdyti skrydžius į ir iš Škotijos.

Tūkstančiams keleivių šiandien teks susitaikyti su tuo, kad jų planuoti skrydžiai atšaukti. Išsiveržęs Islandijos ugnikalnis vėl pažėrė didžiulį pelenų debesį, kuris antradienio rytą pasiekė Airiją ir šiaurinę D. Britanijos dalį, skelbia BBC. Dauguma aviacijos kompanijų, tarp jų „British Airlines“, „Aer Lingus“ ir „Easyjet“ nusprendė antradienį atšaukti skrydžius iš ir į Škotiją.

Grimsviotno ugnikalnis Islandijoje toliau spjaudosi pelenais. Nors vulkanas ir yra mažiau aktyvus nei sekmadienį, tačiau vis dar išmeta į orą didelius pelenų kiekius, Reikjavike pranešė Islandijos meteorologijos institutas, kurį cituoja agentūra AFP. Pelenai jau išplito virš didelės šalies dalies. Jų debesis pasiekė ir sostinę Reikjaviką. Už 70 km nuo kraterio esančiame Kirkjubaejarklausturio kaime matomumas dėl pelenų labai ribotas.