Sala susidarė po galingo išsiveržimo, šį mėnesį įvykusio Raudonojoje jūroje. Ji susideda iš palaidų vulkaninių nuolaužų, tad greičiausiai ilgai negyvuos.
Pranešama, kad gruodžio 19 dieną žvejai pastebėjo lavos fontanus, siekiančius 30 metrų. Greičiausiai tą dieną ir prasidėjo išsiveržimas, teigia Erikas Klemetti, Denisono universiteto Ohajuje vulkanologas.
Gruodžio 20 ir 22 dienomis NASA „Terra“ ir „Aqua“ palydovų spektraradiometrai užfiksavo iš tos vietos kylančius pelenų debesis. NASA „Aura“ palydovo Ozono stebėjimo instrumentas užfiksavo padidėjusius sieros dioksido kiekius, taip pat rodančius išsiveržimą. Gruodžio 23 dieną Raudonojoje jūroje, prie vakarinės Jemeno pakrantės, atsirado nauja sala, praneša ouramazingplanet.com. „Esu nustabęs, kaip greitai sala auga“, – teigė E. Klementti.
Vulkaninis aktyvumas užfiksuotas palei Zubairo grupę, susidedančią iš nedidelių salų. Salos susidarė iš vulkano ir iškilo virš jūros paviršiaus.
Mokslininkai atidžiai stebės naująją salą ir bandys nustatyti, ar ji turi galimybių išlikti.
„Daugeliu atvejų salos yra laikinos, nes jos paprastai susideda iš atskirų vulkaninių nuolaužų, tad bangos jas gana greitai sunaikina“, – auškino E. Klementti.
Tačiau vulkaninis aktyvumas gali atsverti bangų sukuriamą eroziją.
Atsirandančios naujos salos nėra negirdėtas dalykas. Tokių salų pavyzdžiai – Surtsey sala prie Islandjos, Anak Krakatau Krakatao kalderoje Indonezijoje, Hunga Tonga-Hunga Ha'apai Tongoje, Pietų Ramiajame vandenyne.