Įsibrovę į žmogaus gyvenimą ugnikalniai dažniausiai reiškia mirtį, naikinimą, gaisrus, arba – kaip buvo su garsiuoju Islandijos ugnikalniu – skrydžių atšaukimą. Atrodytų, kad nėra nieko, ką žmogus susijusio su vulkanais galėtų mėgti. Tačiau kasmet atsiranda vis daugiau tokių, kuriems apsilankymas ugnikalnio viršūnėje – nesvarbu, aktyvaus ar ne, – tampa geriausia pramoga ir atostogomis.
Žurnalas „Forbes“ išrinko 10 ugnikalnių, į kurių viršūnes gali užkopti bet kuris žmogus. Sąraše nerasite tokių vulkanų kaip Vezuvijus, Etna ir Fudzijama – juk apie juos seniai viskas žinoma.
Pinatubas (Filipinai)
Pinatubo ugnikalnis (nuotr. SCANPIX)
Šio ugnikalnio aukštis – 1,4 kilometro. Tai – vis dar aktyvus vulkanas, tačiau paskutinis jo išsiveržimas buvo prieš 20 metų. Tada jis sunaikino dvi JAV karines bazes ir nurimo. Kalnas apaugo augmenija, o jo krateris prisipildė lietaus vandens ir pavirto svaiginančiu ežeru. Šiuo faktu iš karto pasinaudojo turizmo įmonės, kadangi vulkanas yra vos už poros valandų kelio nuo Manilos.
Ejafladlajokudlis (Islandija)
Islandijos ugnikalnis Eyjafjallajökullis (SCANPIX nuotr.)
Sunkiai ištariamas šio vulkano pavadinimas visai neseniai buvo tapęs plačiai vartojamu žodžiu. Tačiau iš tiesų šis ugnikalnis išskyrus tai, kad praėjusių metų pavasarį sutrikdė visos Europos oro erdvės funkcionavimą, iki šiol buvo žinomas tik nedideliam ratui vulkanologų. Dabar Islandijai, patyrusiai sunkią krizę, toks vulkano populiarumas iš tiesų pravertė, kadangi nuo 2010 metų į šio ugnikalnio viršūnes rengiamos nedidelių grupių ekskursijos. Nepamirškite, kad ne visos kelionės siūlo užkopti į vulkaną pėsčiomis, dauguma į 1,6 km viršūnę siūlo važiuoti džipais.
Karthala (Komorai)
Karthala ugnikalnis (nuotr. SCANPIX)
Paskutinis Karthalos išsiveržimas įvyko palyginus neseniai – 2007 metų sausį. Nuo tada vulkanas nurimęs ir užsitarnavęs tarp turistų gerą vardą. Iki šiol pats populiariausias maršrutas prasideda ties Mvuni kaimu, maždaug penktą valandą ryto, kad nereikėtų į viršų kopti per karštį. Į 2,3 km aukštyje esančią viršūnę pakylama jau patekėjus saulei, todėl giedrą dieną matyti visos salyno salos.
St. Helen (Vašingtonas, JAV)
St. Helens ugnikalnis (nuotr. SCANPIX)
Šis vulkanas pirmiausia žinomas dėl to, kad 1980 metais įvykęs jo išsiveržimas, manoma, buvo galingiausias praėjusiame amžiuje. Pelenai tada uždengė keturių valstijų teritoriją, o sprogimo jėga prilygo 500 bombų, numestų ant Hirošimos. Tačiau šiandien ugnikalnis ramus, o norinčių pakilti į jo 2,5 km aukštyje esančią viršūnę nori labai daug turistų.
Cotopaxi (Ekvadoras)
Cotopaxi ugnikalnis (nuotr. SCANPIX)
Šis ugnikalnis susijęs su daugybe legendų. Pagal vieną jų, kalno viršūnėje, kaip Olimpe, apsigyvenę dievai. Net jo pavadinimas turi keletą variantų: pats populiariausias – blizgantis milžinas, o poetiškiausias – pasiųstas lietaus. Kelionių agentūros organizuoja ne vieną turą į šio ugnikalnio viršūnę, tačiau nepamirškite pirmiausia išmokti, kaip elgtis tokiame aukštyje – vulkano viršūnė 5,8 km aukštyje.
Kamčiatkos ugnikalniai (Kamčiatkos regionas, Rusija)
Kamčiatkos ugnikalnis (nuotr. SCANPIX)
Kamčiatka – tikra ugnikalnių karalystė, įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą. Čia yra apie 500 vulkanų, iš kurių 28 – veikiantys ir beveik visi iš jų gali būti aplankyti turistų. Vidutinė kopimo į aktyvų vulkaną kaina – 100 JAV dolerių.
Montagne Pele (Martinika)
Išvertus šio ugnikalnio pavadinimą, jis atrodo visai nekenksmingas – plikoji kalva. Montagne Pele yra šiaurinėje salos dalyje. Žinoma, kad 1902 metais įvykęs jo išsiveržimas nušlavę visą miestelį su visais gyventojais. Paskutinį kartą ugnikalnis buvo aktyvus 1932 metais. Nuo tada jis nurimęs ir ugnikalnio papėdėje netgi įkurtas muziejus.
Taranaki arba Egmontas (Naujoji Zelandija)
Taranaki ugnikalnis (nuotr. SCANPIX)
Taranaki yra bene gražiausias vulkanas Naujoje Zelandijoje ir savo formomis primena „kolegą“ Fudzijamą. Šis vulkanas net buvo naudojamas kaip fonas filme „Paskutinis samurajus“. Užkopti teks į 2,5 km aukštį, o kopdami dar būsite supažindinti su maorių kultūra.
Kilauea (Havajai, JAV)
Kilauea ugnikalnis (nuotr. SCANPIX)
Užkopti į šio vulkano viršūnę neįmanoma todėl, kad tai pats aktyviausias visame pasaulyje vulkanas, turintis 4,5 km pločio skersmens kraterį. Tačiau pamatyti jį būtina. Šis vulkanas „spjaudo“ tonas lavos, kurios deginančiais upeliais teka tiesiai į Ramųjį vandenyną. Dėl šito vulkano veikimo sala per paskutinius 20 metų padidėjo 200 ha. Vis dėlto keliauti į šio vulkano papėdę sergantiems plaučių ligomis nerekomenduojama – oras ten prisotintas dulkių ir įvairių rūgščių.
Kava Idzhen (Java, Indonezija)
Idzhen ugnikalnis (nuotr. SCANPIX)
Ekskursija į šį ugnikalnį šokiruoja ne tik vaizdais į apylinkes iš 2,8 km aukščio viršūnės. Iš kitų Indonezijos vulkanų šis išsiskiria tuo, kad turi krateryje ežerą, kuris prisotintas vandens, sieros ir druskos rūgšties. Čia, ežero pakrantėje, pragariškomis sąlygomis dirba vietiniai gyventojai, kurių darbas – išgauti sierą. Vidutinė gyvenimo trukmė tokių šachtininkų – 30 metų, už dieną darbuotojai gauna ne daugiau nei 13 dolerių. Tačiau netgi paskutinis 1999 metais įvykęs išsiveržimas nesustabdė šio verslo. Kopdami nepamirškite, kad kiekvienas turi būti su marlės tvarsčiu ant burnos ir nosies, nes vandenilio sulfidas ir rūgštys neigiamai paveiks plaučius.
