vulkanas

Kamčiatkoje (Rusija) išsiveržė Šivelučio ugnikalnis, pelenais padengęs aplinkinių gyvenviečių namus. Baiminamasi, kad vulkaninių dulkių debesis gali pasiekti ir kiek nutolusias didesnes gyvenvietes. Pelenų debesis išsiplėtė jau iki 500 kilometrų į pietvakarius nuo Šivelučo vulkano ir toliau auga, skelbiama „RIA Novosti“. Vulkaninių pelenų sluoksnis gretimame vulkanui kaime Kliuči sudarė 8,5 centimetro. Tai didžiausias rodiklis šioje gyvenvietėje per pastaruosius 60 metų.

Indonezijoje išsiveržusio ugnikalnio aukų skaičius perkopė 30, o tūkstančiai žmonių liko be stogo virš galvos. Vietos ligoninės perpildytos. Jose gydosi smarkiai apdegę ir tik per stebuklą iš mirties gniaužtų pasprukę žmonės. Mirties slėnis – taip galima pavadinti apylinkes Indonezijos Javos saloje, kurias storu sluoksniu nuklojo šeštadienį iš Semeru ugnikalnio išsiveržę dulkių ir pelenų debesys. Iš viso ugnikalnio papėdėje sunaikinti net 3000-iai namų ir 38-ios mokyklos.

Išskirtiniai vaizdai iš ugnikalnio kamuojamos La Palmos salos. Išvysite, kaip lėtai judanti lava laidoja Todokės kaimelį, o ispanų kariškiai visai šalia kraterio matuoja vulkaninių dujų pavojaus lygį. Kumbre Viechos ugnikalnis Kanaruose nurimti nė neketina. Jis į dangų ir toliau spjaudo daugiau nei iki 1000 laipsnių įkaitusią lavą ir vulkaninių dulkių debesis. Panorę pajusti šios gamtos stichijos galią, prie prieš penkias dienas išsiveržusio ugnikalnio saugiu atstumu būriuojasi žmonės.

Pragaras Žemėje, tačiau neįtikėtino grožio. Taip galima apibūdinti jau daugiau nei du mėnesius prie Islandijos sostinės Reikjaviko lava besispjaudantį ugnikalnį. Burbuliuojančios raudonos lavos upės teka iš plyšio netoli Fagradals-fiadlio kalno Reikjaneso pusiasalyje. Tai – pirmas ugnikalnio išsiveržimas šiame pusiasalyje per daugiau nei 900-us metų. Galiūnas čia atbudo po vasario 24-ąją netoli Reikjaviko įvykusio beveik šešių balų žemės drebėjimo.

Balandžio viduryje spjaudytis pradėjęs Pakajos ugnikalnis Gvatemaloje, Centrinėje Amerikoje vis dar aktyvus. Per 30 kilometrų nuo Gvatemalos miesto nutolęs ugnikalnis yra vienas aktyviausių Centrinėje Amerikoje, tad vietinių toks vaizdas jau nestebina. Ir prie ugnikalnio jie ateina ne pasigėrėti vaizdu, o paprašyti Dievo malonės.    Gyventoja Maribel Cruz sako: „Atėjome paprašyti, kad pandemija ir šis ugnikalnio aktyvumas pagaliau baigtųsi.

Po Aliaskos Aleutų salomis gali slėptis paslaptingas, anksčiau neatrastas supervulkanas, skelbiama JAV mokslininkų pranešime. Tai, kas anksčiau buvo laikoma keturiais atskirais vulkaninės kilmės dariniais, galimai yra iš tiesų didžiulis supervulkanas, galintis užtemdyti dangų Žemėje. Gruodžio 7-ąją kasmetiniame JAV geofizikų sąjungoje pristatytame tyrime teigiama, kad didžiulis krateris, kuris susiformavo supervulkano sprogimo metu, jungia mažiausiais 4 jau žinomus vulkanus.

Naujienos iš tolimosios Naujosios Zelandijos, kurią savaitės pradžioje sukrėtė ugnikalnio išsiveržimas. Kariškiai ryžosi rizikingai operacijai, kurios metu iš salos buvo paimti šešių žuvusiųjų kūnai. Naujoje Zelandijoje išsiveržus ugnikalniui mylimųjų netekę artimieji negali sulaikyti liūdesio ašarų. O tuo metu pareigūnai leidosi jiems grąžinti bent žuvusiųjų kūnus. Rizikinga operacija truko keturias valandas – iš Baltosios salos kariškiams pavyko paimti šešis žuvusiuosius.

Kvapą atimantis reginys – pro lėktuvo langą keleivis užfiksavo išsiveržiančio vulkano vaizdus. Popokatepetlio ugnikalnio išsiveržimą jam pavyko nufilmuoti iš kelių tūkstančių metrų aukščio. Neįtikėtiną reginį stebėkite vaizdo siužete.

Ar yra prisimenančių, kas darėsi, kuomet išsiveržė vulkanas sunkiai ištariamu pavadinimu?

Indonezijos Sumatros saloje nerimstantis Sinabungo ugnikalnis pirmadienį išspjovė į 5 km aukštį pakilusį pelenų stulpą, o vulkano šlaitais po išsiveržimo ritosi įkaitusių dujų debesys. Per pirmadienį ryte įvykusį išsiveržimą žmonės nenukentėjo, informavo Nacionalinė stichinių nelaimių padarinių likvidavimo agentūra. Sinabungas, vienas iš trijų šiuo metu besiveržiančių Indonezijos ugnikalnių, po keturis šimtmečius trukusio snaudulio atsibudo 2010-aisiais. Tąsyk per išsiveržimą žuvo du žmonės.

Filipiniečiams ramybės neduoda neseniai nubudęs, lava ir dūmų kamuoliais besispjaudantis galingas vulkanas. Prasidėjus liūtims ugnikalnio apylinkės primena apokalipsę – ir vietiniai kaimai, ir į juos vedantys keliai užversti purvu. Štai tokios purvo upės skandina Majono ugnikalnio apylinkes ir čia esančius kaimus. Vulkaniniai pelenai, susimaišę su lietaus ir upių vandeniu sugriovė ne vieną tiltą, nepravažiuojamais pavertė kelius.

Nepraeina nė mėnuo, kaip Islandija vis primena, kad šią šalį valdo ugnis ir ledas. Nemaža dalis Islandijos ugnikalnių laikomi nerimstančiais, bet viena velniška kalva – Oraefajokull‘as – vuklanologams kelia susirūpinimą, rašo portalas iflscience.com. Kaip praneša naujienų agentūra Associated Press, pastaruoju metu pastebėtas nedidelis seisminis aktyvumas. Oras dvokia siera, kuri kyla į paviršių kartu su karštu vandenius. Viršukalnėje esanti snieguota ertmė gilėja po 45 cm per dieną.

Havajuose įspūdingą vaizdą kuria aktyviausias salyno vulkanas. Iš jo besiveržianti lava karšta srove teka į Ramųjį vandenyną. Havajų Kilauea vulkanas yra vienas iš penkių salyną formuojančių galiūnų. Manoma, kad jam jau tarp 300-600 tūkst. metų, o virš vandenyno paviršiaus jis iškilo prieš maždaug 100 tūkst. metų. Kilauea laikomas aktyviausiu Havajų ugnies kalnu. Skelbiama, kad Kilauea visą sausį į aplinką spjaudėsi karšta lava ir buvo jau nutilęs.

Meksikoje prieš kelias dienas išsiveržus vadinamajam Ugnies vulkanui, aplink jį pradėti evakuoti žmonės. Manoma, kad išsiveržimas bus vienas smarkiausių per šimtmetį. Tikimasi, kad ugnikalnio išmetamus pelenus priplos lietus, tačiau jis ugnikalnio regione gali ir nepasirodyti. O žmonės jau kenčia nuo pelenų pavojaus – nusidegina gerklę, akis. Tai jums ne įspūdingi kamuoliniai debesys, o su dangum besimaišantys vadinamojo Ugnies vulkano pelenai.

Ar galite įsivaizduoti save, gyvenantį milžiniškame vulkano krateryje? Jeigu ne, siūlome pažiūrėti, kaip tai atrodo realybėje. Japonijos vulkaninėje saloje Aogashima gyvena apie 200 žmonių ir čia netgi yra įkurta mokykla bei pašto skyrius. Filipinų jūroje įsikūrusi nedidelė Aogashima sala priklauso Izu salynui ir yra nutolusi 200 mylių į pietus nuo Tokijo. Iš tikrųjų, tai ne paprasta vulkaninė sala – ji atrodo tarsi milžiniškas krateris, o jos centre yra veikiantis ugnikalnis.

Prabudusio Kamčiatkos ugnikalnio lava, net 10 kilometrų aplink spinduliu, užklojo ten buvusius turistų namelius, praneša ITAR-TASS. Nukentėjo Vulkanologijos ir seismologijos bei turistų bazės. Apie žmonių aukas nepranešama. Pasak kalbintų specialistų, grėsmės, kad aplink vulkaną esančioms gyvenvietėms  kiltų pavojus - nėra, praneša Interfaks. Nepaisant to, kad "sninga" pelenais, aplinkiniuose kaimeliuose vyksta užsiėmimai mokyklose, o vaikai eina į darželius.

Tiems, kurie trokšta pamatyti senosios ir naujosios civilizacijos derinį, be abejonės, vertėtų apsilankyti Gvatemalos Respublikoje. Šalis garsėja turtinga ir savita kultūra, ispanų bei vietinių gyventojų majų kultūros mišinio palikimais. Unikali šalies istorija bei neapsakomas gamtos grožis pavertė regioną vienu įspūdingiausių ir populiariausių turistų kelionių maršrutu. Susipažinkite su 5 lankytinomis Gvatemalos vietomis.

Pateikiame dešimt įdomių ir netikėtų faktų apie Saulės sistemą ir aplink ją skriejančias planetas. 1. Karščiausia planeta nėra arčiausiai Saulės Tikriausiai kiekvienas žmogus žino, jog arčiausiai Saulės orbituojanti planeta yra Merkurijus. Logiškai mąstant, kuo planeta arčiau Saulės, tuo joje karščiau. Pagal šią teoriją išeitų, kad Merkurijus yra pati karščiausia planeta, o už jos skriejanti Venera – truputį vėsesnė. Deja, tai klaidingas mąstymas.

Užgesęs Naujosios Zelandijos ugnikalnis netikėtai išsiveržė po daugiau nei šimtmečio, išmesdamas pelenų kamuolius, kurie, kaip pareigūnai teigė antradienį, nutraukė skrydžius ir užblokavo magistrales.

Kandovan – tai turistinis kaimas, įsikūręs netoli Tabriz miesto, Irane. Jo pavadinimas reiškia „bičių lizdas“. Legenda pasakoja, kad pirmieji kaimelio gyventojai čia atsikraustė norėdami pasislėpti nuo žiauriųjų mongolų puolimo. Pirmųjų gyventojų būstai buvo įrengti vulkaninėse uolienose išraustuose urvuose, kurie vėliau buvo transformuoti į patogius ir erdvius namus.

Mokslininkus jau seniai neramina klausimas, ar gali žmogus išgyventi į kritęs į veikiančio vulkano kraterį. Atsiranda tvirtinančių, kad kai kurių lavos ežerų paviršiumi žmogus galėtų kurį laiką vaikštinėti, bet tik tuo atveju, jei jis vilkės specialią aprangą, tačiau šiai nuomonei nepritariantys mokslininkai teigia, kad patekęs ant lavos ežero paviršiaus žmogus paprasčiausiai sudegs, – rašo The Daily Mail.

Islandijoje apsilankę turistai netrukus turės unikalią galimybę apsilankyti ugnikalnio viduje. Tokia ekstremali kelionė daugiau nei keturis tūkstančius metų snaudžiančio ugnikalnio Trinukajijuro viešai prieinama bus nuo vasaros. Tiesa, ši ekstremali galimybė apsilankyti ugnikalnio viduje bus suteikiama nuo birželio 15 iki liepos 31 dienos. Ugnikalnis Trinukajijuras yra už pusvalandžio kelio automobiliu nuo Islandijos sostinės Reikjaviko.

Ar kada nors svajojote naktį praleisti vulkano papėdėje? Tai nesunkiai galite padaryti nuvykę iškylauti į kokią nors mielą, siera dvelkiančią vietelę prie veikiančio ar trumpam prisnūdusio vulkano, bet jei įsigeistumėte nakvoti „pačioje vulkano širdyje“ – jums būtina apsilankyti „Magic Mountain“ viešbutyje, įsikūrusiame Huilo Huilo regione, Čilėje.

Šiaurės Rytų Etiopijoje plyti Danokil dykuma. Šioje dykumoje yra mažai kam žinomas Dallol vulkanas, kuris savo specifiniu kraštovaizdžiu smarkiai skiriasi nuo kitų planetos vulkanų. Aplink šį vulkaną yra susiformavę rūgšties telkiniai, sieros ir druskų ramsčiai bei maži dujų geizeriais su savo baseinais. Tai viena keisčiausių vietų Žemėje, kurios prieigose gyvena vos keletas nuolatinių gyventojų. Įdomu tai, kad net ir šiandien šis vulkanas nėra minimas daugelyje vulkanologijos knygų.

Visuomet svajojote apie kepsninę lauke, kur maistas būtų ruošiamas itin natūraliomis sąlygomis? O ką pasakytumėte, jei pasiūlytumėme apsilankyti restorane, kur maistas gaminamas ant tikrų tikriausio vulkano? Pakankamai „natūralu“? Būtent tokiu, ant tikros vulkano liepsnos ruoštu maistu gali pasimėgauti restorano „El Diablo“ klientai. Ispanijai priklausančioje Lanzarote saloje įsikūręs restoranas yra tikras salos turistų traukos centras.

Sala susidarė po galingo išsiveržimo, šį mėnesį įvykusio Raudonojoje jūroje. Ji susideda iš palaidų vulkaninių nuolaužų, tad greičiausiai ilgai negyvuos. Pranešama, kad gruodžio 19 dieną žvejai pastebėjo lavos fontanus, siekiančius 30 metrų. Greičiausiai tą dieną ir prasidėjo išsiveržimas, teigia Erikas Klemetti, Denisono universiteto Ohajuje vulkanologas. Gruodžio 20 ir 22 dienomis NASA „Terra“ ir „Aqua“ palydovų spektraradiometrai užfiksavo iš tos vietos kylančius pelenų debesis.

Pompėjoje nugriuvus romėnų laikų namo kiemo kolonai, vėl susirūpinta vietovės, kurią laike užšaldė prieš 2 tūkst. metų išsiveržęs Vezuvijus, būkle.Praėjusiais metais, kai nugriuvo vadinamo „Gladiatorių namo“ dalis, Italijos vyriausybė apkaltinta neprižiūrinti į UNESCO kultūros paveldo sąrašą įtrauktos vietovės, esančios netoli Neapolio, Italijos pietuose.

Čilėje vasarą išsiveržęs Puyehue vulkanas sudomino daugelio sričių ekstremalus. Vieni jų buvo ir... narai, kurie nusprendė nardyti tarp pelenų. Puyehue vulkanas išsiveržė 2011 metų birželio mėnesį, o jo pelenai pasklido toli už šalies ribų, pasiekė net Australiją, o daug jų „nusėdo“ Argentinoje, Nahuel Huapi ežere. Pelenų kiekis didelis, o tai galima spręsti ir iš bandymo nerti ir pagal vaikų mėtomus akmenis į vandenį: akmuo skęsta neiškart, bet grimzta lėtai ir tik pamušęs pelenų sluoksnį.

Čilės pietuose didėja Hadsono ugnikalnio išsiveržimo grėsmė, pastarosiomis valandomis jis dar labiau suaktyvėjo. Tai ketvirtadienį pranešė vietos valdžia. „Mes negalime atmesti nė vieno scenarijaus“, – pareiškė Čilės kasybos pramonės sekretoriaus pavaduotojas Pablo Vagneris. Pasak pareigūno, dūmų ir pelenų stulpai dabar kyla iškart iš trijų kraterių, jų aukštis - nuo 1 iki 5,5 kilometrų.

Čilės valdžia šalies pietuose evakavo apie 100 žmonių dėl Hadsono ugnikalnio išsiveržimo grėsmės, kai vulkanas išmetė į orą maždaug kilometro aukščio garų stulpą. Jo apylinkėse paskelbtas „raudonojo“ lygio pavojus. Už 1,6 tūkstančio kilometrų į pietus nuo Santjago esantis Hadsono ugnikalnis pastarąjį kartą buvo išsiveržęs 1991 metais. Tada dėl išsiveržimo ėmė tirpti ledynas prie jo kraterio.

Įsibrovę į žmogaus gyvenimą ugnikalniai dažniausiai reiškia mirtį, naikinimą, gaisrus, arba – kaip buvo su garsiuoju Islandijos ugnikalniu – skrydžių atšaukimą. Atrodytų, kad nėra nieko, ką žmogus susijusio su vulkanais galėtų mėgti. Tačiau kasmet atsiranda vis daugiau tokių, kuriems apsilankymas ugnikalnio viršūnėje – nesvarbu, aktyvaus ar ne, – tampa geriausia pramoga ir atostogomis. Žurnalas „Forbes“ išrinko 10 ugnikalnių, į kurių viršūnes gali užkopti bet kuris žmogus.

Čilėje išsiveržusio ugnikalnio pelenai trikdo skrydžius Argentinoje. Visos didesnės oro bendrovės antradienį atšaukė savo lėktuvų reisus iš Buenos Airių ir į sostinę. Baiminamasi, kad už 1 tūkst. 600 km esančio vulkano pelenai gali pakenkti orlaivių varikliams. Puieue (Puyehue) ugnikalnis Anduose nuo šeštadienio spjaudosi pelenais. Dėl vulkano išsiveržimo Čilėje į saugias vietas evakuota 4 tūkst. žmonių. Vakarų vėjai pelenus iki šiol pirmiausiai nešė Argentinos kryptimi.

Pastarosiomis dienomis seismologijos stočių fiksuojamas Kizimeno ugnikalnio Kamčiatkoje aktyvumas mokslininkams kelia didelį nerimą. Rusijos mokslų akademijos Vulkanologijos ir seismologijos institutas pranešė, kad užfiksuoti stiprūs žemės drebėjimai gali būti įspėjimas apie katastrofišką ugnikalnio išsiveržimą.

Dėl Islandijos ugnikalnio pelenų virš Didžiosios Britanijos antradienį atšaukta 250 lėktuvų skrydžių. Debesis pasiekė Škotiją ir Šiaurės Airiją. Oro bendrovės „British Airways“, KLM, „Irish carrier“, „Aer Lingus“, „EasyJet“ ir „Ryanair“ atšaukė skrydžius iš visų Škotijos oro uostų Didžiosios Britanijos ir užsienio šalių kryptimis. [papildyta 14.44] Gera žinia keliaujantiesiems lėktuvais: Islandijos Grimsviotno ugnikalnis rimsta.

Didžioji Britanija tikisi, kad nereikės uždaryti visos šalies oro erdvės dėl vulkaninių pelenų debesies iš Grimsviotno ugnikalnio Islandijoje. Tai pirmadienį Briuselyje pareiškė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ir Sandraugos reikalų ministras Williamas Hague'as, atvykęs į ES šalių diplomatijos vadovų susitikimą. Anot jo, Jungtinė Karalystė kur kas geriau pasirengusi „sutikti“ vulkaninių pelenų debesį nei pernai. „Atliktas didžiulis darbas analizuojant pernykštę situaciją.

Šeštadienį pabudo Grimsviotno ugnikalnis, esantis pietinėje šalies dalyje. Ugnikalnis išmetė 11-15 km aukščio dūmų ir vulkaninių pelenų debesis. Kaip praneša Islandijos televizija, daugiau nei 200 km spinduliu nuo ugnikalnio paskelbta neskraidymo zona. Tačiau meteorologai tvirtina, kad Grimviotno išsiveržimas nesukels rimtų problemų tarptautiniam oro transporto susisiekimui, kaip tai įvyko praėjusiais metais, kai išsiveržė Eijafjalajokudlio ugnikalnis.

Britų spauda praneša, kad šios šalies oro erdvė buvo uždaryta dėl klaidingos informacijos, nes joks išsiveržusio Islandijos ugnikalnio vulkaninių pelenų debesis virš Jungtinės Karalystės nė nekybojo. Skrydžiai buvo atšaukti net šešioms dienoms, o dėl to oro uostuose įstrigo apie 500 tūkst. britų. Naujausi duomenys rodo, kad tose vietose, kur vulkaninių dulkių ir buvo, jų kiekis buvo toks mažas, kad nekėlė pavojaus.

Vulkaninės kilmės debesys kelią rimtą pavojų keleiviniams lėktuvams, rašo „msnbc.msn.com“. Tokio susidūrimo atveju sumažėja matomumas, gali sugesti lėktuvo variklis bei elektronikos sistema. Lėktuvai įskrenda į vulkaninės kilmės debesis, mat tiek vizualiai, tiek radaruose jie beveik niekuo nesiskiria nuo paprastų. Be to, vėjas juos gali nunešti toli nuo pačios išsiveržimo vietos.

Praėjusį ketvirtadienį (2008 m. gruodžio 11 dieną) Vilniaus verslo uoste išsiveržė vulkanas – Lietuvos meno mėgėjams pirmąkart buvo pristatyta „Galerija Gaidys“ ir Roko Beržiūno tapybos darbų paroda „Vulkanas“. Pasak galerijos įkūrėjų Agnės Adomėnės ir Jurgitos Juospaitytės  „Galerija Gaidys“ unikali tuo, jog neturi pastovios ekspozicijų erdvės ir kiekvieno menininko darbus pateikia vis kitoje aplinkoje.

2008 m. gruodžio 11 dieną, 19 val. Vilniaus verslo uosto 22 aukšte išsiverš vulkanas... Lietuvos meno mėgėjams pirmąkart bus pristatyta Roko Beržiūno tapybos darbų paroda „Vulkanas“. Parodą rengianti „Galerija Gaidys“ unikali tuo, jog kiekvieno menininko darbus eksponuoja vis kitoje, geriausiai jo kūrybą išryškinančioje erdvėje. Tai neinstitucinė mobili galerija, reprezentuojanti jauniausiąją Lietuvos menininkų kartą.