turkija

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį sugrįžo į viešumą po dviejų dienų pertraukos ir dalyvavo tiesioginėje vaizdo transliacijoje su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. 69 metų Turkijos prezidentas atrodė nusilpęs ir su maišeliais paakiuose. Jis buvo parodytas sėdintis už rašomojo stalo per virtualią Rusijos pastatytos „Akkuyu“ atominės elektrinės atidarymo ceremoniją.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį sakė, kad gydytojams rekomendavus dėl žarnyno infekcijos atšaukia kelis suplanuotus rinkimų kampanijos renginius. Mažiau nei po trijų savaičių Turkijoje turi įvykti rinkimai, daugelio laikomi svarbiausiais nuo Osmanų imperijos laikų. Trečiadienį R. T. Erdoganas buvo suplanavęs tris renginius centrinėse provincijose.  Paskelbta, kad R. T. Erdoganą juose pakeis Turkijos viceprezidentas Fuatas Oktay.

Robertas Woottonas iš Anglijos, grįžęs iš atostogų Turkijoje, savaitę buvo prikaustytas prie lovos, nes apsinuodijo maistu. Jis mano, kad apsinuodijo valgydamas omletą arba pudingą. Britas tėtis apsinuodijo maistu atostogų, kurias praleido prabangiame penkių žvaigždučių viešbutyje Turkijoje, metu, rašo mirror.co.uk. R. Woottonas savaitės trukmės šeimos atostogoms prabangiame Antalijos kurorto viešbutyje „Rixos Sungate“ išleido beveik 3,4 tūkst. eurų.

Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui pasidarė bloga tiesioginiame eteryje, bendraujant su žurnalistais. Dėl staiga pablogėjusios sveikatos būklės televizija buvo priversta nutraukti transliaciją. Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas dalyvavo rinkiminėje pokalbių laidoje su televizijų „Kanal 7“ ir „Ulke TV“ žurnalistais, kuomet jam staiga pasidarė bloga.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį surengė keturšales derybas, kuriomis siekiama normalizuoti Ankaros ir Damasko ryšius, nutrūkusius 2011 metais prasidėjus Sirijos pilietiniam karui. „Buvo aptarti praktiniai veiksmai saugumo stiprinimo Sirijos Arabų Respublikoje bei Sirijos ir Turkijos santykių normalizavimo srityje“, – pranešė Rusijos gynybos ministerija. S. Šoigu, kuris priėmė kolegas iš Sirijos, Turkijos ir Irano, taip pat surengė keletą dvišalių derybų.

Turkijos 21 provincijoje, įskaitant kurdų daugumos gyvenamą Dijarbakyrą, antradienį dėl įtariamų ryšių su terorizmu sulaikyta 110 žmonių, naujienų agentūrai AFP pranešė šaltiniai policijoje.  Šaltiniai šiuos masinius reidus pavadino kovos su terorizmu operacija.  Turkijos nacionalinis transliuotojas TRT pranešė, kad policija sulaikė asmenis, kurie įtariami neteisėtos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) finansavimu ir tuo, kad į šią grupuotę verbavo naujus narius.

Rusija antradienį surengs naują derybų, kuriomis siekiama normalizuoti Turkijos ir Sirijos santykius, raundą, pranešė Turkijos gynybos ministras. Derybos, kuriose taip pat dalyvaus regiono galybė Iranas, vyks Maskvoje, pirmadienį sakė Hulusi Akaras. Jose dalyvaus visų keturių šalių gynybos ir žvalgybos vadovai. Rusija siekia padėti atkurti Ankaros ir jos sąjungininko Damasko ryšius, kurie nutrūko 2011 metais prasidėjus Sirijos pilietiniam karui.

Kaip prekybos centras, vargu, ar šalis galėtų būti prastesnėje vietoje nei Armėnija. Trijų milijonų gyventojų valstybė nederlinguose Pietų Kaukazo kalnuose yra įsprausta tarp dviejų priešiškų kaimynių: Vakaruose ji ribojasi su Turkija, o Rytuose su Azerbaidžanu. Pietinėje pusėje Armėnija dalijasi 44 kilometrų siena su Iranu, kuris taip pat nėra pasaulinės prekybos čempionas.

Velykų atostogos Turkijoje gerokai apkarto keturių asmenų britų šeimai. Apsinuodijęs maistu penkių žvaigždučių viešbutyje, dviejų vaikų tėtis, grįžęs atgal į Mančesterį, pasakoja, kad buvo priverstas vykti pasirodyti į ligoninę. Atvykęs į penkių žvaigždučių viešbutį, kuriame planavo atšvęsti Velykas, iš Mančesterio kilęs Liamas Garnettas kartu su savo partnere Gabrielle ir dviem vaikais šias atostogas prisimins visą gyvenimą. Teigiama, kad apsinuodijus maistu vyrą užklupo gastroenteritas.

Lietuvoje prasidėjo kelionių ir atostogų sezonas. Šilumos išsiilgę tautiečiai kelia sparnus į savo saulėtąją Turkiją, netgi vyksta darbostogų ar į motyvacines keliones, kurias apmoka jų darbdaviai. O tokių kelionių populiariumas, anot didžiausio kelionių organizatoriaus Lietuvoje, šiemet išaugo kone dvigubai. Ir jei jau šiuo metu oro uostai perpildyti, vasarą jie bus sausakimši – mat dabar kas savaitę į Turkiją išskrenda 5–6 lėktuvai. O tiek vasarą jų kils kasdien.

Vašingtonas trečiadienį paragino Turkiją ir Vengriją skubiai ratifikuoti Švedijos paraišką dėl narystės NATO, kuri kelis mėnesius blokuojama dėl ginčų su šiomis dviem valstybėmis. „Tikimės, kad netrukus Švedija taps 32-ąja (NATO nare). Ir, kad būtų aišku, tikimės, jog tai įvyks iki (NATO) aukščiausiojo lygio susitikimo liepą.

Pagrindinis prezidento Recepo Tayyipo Erdogano varžovas kitą mėnesį vyksiančiuose rinkimuose antradienį gynė kurdų teises ir kaltino Turkijos lyderį kurstant etninę įtampą siekiant politinės naudos. Kemalio Kilicdaroglu komentarai pasirodė po kelias savaites trukusių R. T. Erdogano bandymų susieti opoziciją su kurdų kovotojais, kurie vykdo kruviną sukilimą prieš Turkijos valstybę.

Aktorė ir įvairių projektų dalyvė Ineta Stasiulytė it vijurkas sukasi darbų gausoje, tad kiekvienos atostogos būna ypač laukiamos ir vertinamos. Pasak jos, net trumpa viešnagė svečioje šalyje gali atnešti teigiamų pokyčių kūnui ir sielai, tad visuomet nedvejodama leidžiasi į kelią. Tokį sprendimą žymi moteris priėmė ir per neseniai prabėgusias Velykas – užuot plušėjusi prie šventinių patiekalų, aktorė susikrovė lagaminus ir drauge su dukromis išvyko į Turkiją.

Į Turkijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą „Marmara Ereglisi“ atgabenta pirmoji Bulgarijai skirta jų siunta iš Jungtinių Valstijų, skelbia portalas nova.bg, remdamasis Bulgarijos energetikos ministerija. Krovinio siuntėja – JAV „Cheniere“, laimėjusi konkursą tiekti dujas bendrovei „Bulgargaz“ šiais metais.

Nepaisant nesutarimų, Ankara ir Vakarai yra įstrigę patogioje „santuokoje“. Galbūt Turkija pagaliau įsileido Suomiją į NATO, tačiau ji kol kas laiko užvėrusi vartus Švedijai. O NATO tiesiog turi su tuo gyventi. Nepalenkiama blokada yra naujausia iš visos eilės Turkijos veiksmų, dėl kurių  NATO sąjungininkai niurzgėjo jau ne vienerius metus, rašo „Politico“.  2017 metais Turkija, viso NATO bloko nustebimui, nusprendė įsigyti rusišką raketų sistemą.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį Turkijoje surengė derybas dėl susitarimo, pagal kurį Ukrainai leidžiama eksportuoti grūdus saugiu Juodosios jūros koridoriumi, pratęsimo. Ketvirtadienį į Ankarą atvykęs S. Lavrovas kartu su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu dalyvavo vakarienėje, kuria po saulėlydžio nutraukiamas pasninkas per musulmonų šventąjį Ramadano mėnesį, o penktadienį pradėjo derybas.

Švedija ketvirtadienį pranešė, kad išduos Ankaros ieškomą Turkijos pilietį, tačiau atmetė kitą prašymą, nors asmenų išdavimas yra vienas iš pagrindinių Ankaros reikalavimų, siekiant ratifikuoti Stokholmo narystę NATO. Turkija kaltina Švediją suteikus prieglobstį dešimtims įtariamųjų, kurie, jos nuomone, yra susiję su nepavykusiu 2016-ųjų mėginimu įvykdyti perversmą ir dešimtmečius trukusia kurdų kova už nepriklausomą valstybę, todėl delsia ratifikuoti jos paraišką dėl narystės NATO.

Lietuvių pamėgta Turkija – viena populiariausių krypčių pavasario ir vasaros atostogoms, tad sezonui prasidedant saulės bei šilumos išsiilgę keliautojai jau laukiami pagrindiniuose šalies kurortuose.

Turkija importuoja iš Rusijos milijonus barelių dyzelino, kurio Europos Sąjungos šalys nebegali pirkti dėl įvestų sankcijų, rašo „Bloomberg“. Agentūros duomenimis, praėjusį mėnesį rusiško dyzelino tiekimas į Turkiją pasiekė pastarųjų septynerių metų rekordines apimtis, po to, kai ES vasario pradžioje paskelbė embargą Rusijos naftos produktams. Nors buvo tikimasi, kad įsigaliojus ribojimams Turkija padidins jų importą, tiekimo mastas atrodo įspūdingai.

Švedijos teismas antradienį panaikino policijos sprendimą uždrausti dvi Korano deginimo akcijas, pareikšdamas, kad susirūpinimas dėl pavojaus saugumui nėra pakankamas pagrindas apriboti teises į demonstracijas.  Sausį prie Turkijos ambasados Stokholme sudeginta šventoji islamo knyga papiktino musulmonų pasaulį, sukėlė kelias savaites trukusius protestus ir raginimus boikotuoti švediškas prekes bei sukliudė Švedijos siekiui tapti NATO nare.

Pergalę Turkijos lygoje iškovojo Izmiro „Pinar Karšiyaka“ (17/6) ekipa, kuri svečiuose po trijų pratęsimų 109:101 įveikė Denizlio „Merkezefendi“ (10/13) komandą.  Mindaugas Kuzminskas nugalėtojams per 34 aikštėje praleistas minutes pelnė 10 taškų (3/4 dvit., 0/7 trit., 4/8 baud.), sugriebė 7 atšokusius kamuolius, rezultatyviai perdavė 2 kamuolius, perėmė 2 kamuolius, tačiau pažeidė taisykles 3 kartus ir padarė 4 klaidas. „Merkezefendi“: Nikolaosas Rogkavopoulosas 31 (4/12 trit.

Graikijos ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis penktadienį paragino Europos Sąjungą rimtai apsvarstyti galimybę suteikti finansinę pagalbą, kuri padėtų išplėsti kovai su migrantais skirtą plieninę tvorą palei šalies sieną su Turkija. „Manau, kad atėjo laikas ES rimtai apsvarstyti galimybę skirti Europos lėšų tokio pobūdžio projektams“, – lankydamasis Graikijos šiaurės rytuose esančiame Ferių mieste, kur buvo paskelbta apie projektą, naujienų agentūrai AFP sakė vyriausybės vadovas.

Turkija ketvirtadienį tapo paskutine NATO šalimi, ratifikavusia Suomijos, po Rusijos invazijos į Ukrainą nusprendusios nutraukti savo neutralumo kariniu požiūriu politiką, narystę JAV vadovaujamame gynybos aljanse. Praėjus dviem savaitėms po to, kai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas viešai palaimino šį pasiūlymą, įstatymų leidėjai Ankaroje vienbalsiai pritarė Šiaurės šalies narystei.

Turkija ketvirtadienį turi tapti paskutine NATO nare, pritarusia Suomijos narystei šiame JAV vadovaujamame gynybos aljanse. Prieš 10 mėnesių Suomija ir kaimyninė Švedija, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, pateikė prašymus įstoti į NATO ir atsisakė dešimtmečius trukusios karinio neprisijungimo politikos. Turkijos parlamentas dėl Suomijos paraiškos tapti 31-ąja NATO nare balsuos 14 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.

Turkijai po priešpusantro mėnesio įvykusių katastrofiškų žemės drebėjimų teks utilizuoti kiek daugiau nei 100 mln. tonų nuolaužų ir šiukšlių, penktadienį skelbia turkų leidinys „Hurriyet“. Aplinkosaugos, miestų plėtros ir klimato kaitos ministerija pranešė, kad nuolaužos ir šiukšlės po vasario 6-osios žemės drebėjimų sudaro apie 46 mln. kubinių metrų. Vien pietinėje Hatajaus provincijoje jų teks utilizuoti daugiau kaip 16 mln. tonų.

Praėjusius daugiau nei metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Turkija  didėjančio JAV bei Europos spaudimo sąlygomis nuo šio mėnesio sustabdė Vakarų sankcijomis uždraustų prekių tranzitą į Rusiją, agentūrai „Reuters“ pareiškė vienas Turkijos aukščiausio rango eksportuotojų ir diplomatas.

Tarptautiniai paramos teikėjai pirmadienį pažadėjo skirti septynis milijardus eurų padėti Turkijai ir Sirijai atsigauti po praėjusį mėnesį įvykusio pražūtingo žemės drebėjimo, sakė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas. „Iš vyriausybių visame pasaulyje girdime balsus, skelbiančius vieną pagrindinę žinią, kad nukentėję žmonės nėra vieni. Mes esame su jumis“, – sakė U. Kristerssonas, kuris buvo vienas iš konferencijos Briuselyje pirmininkų.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pirmadienį pareiškė, kad Turkijai bus skirtas milijardas eurų padėti atstatyti šalį po praėjusį mėnesį įvykusio pražūtingo žemės drebėjimo. Paramos teikėjų konferencijoje ji sakė, kad Briuselis taip pat skirs 108 mln. eurų humanitarinei pagalbai kaimyninėje Sirijoje.

Turkijai dar neatsigavus po galingo Žemės drebėjimo, ją niokoja dar viena gamtos stichija. Po smarkių liūčių šalyje kilo potvyniai, kurie nusinešė mažiausiai 14 žmonių gyvybes. Tik per plauką vyrui pavyksta iš galingos potvynio srovės Turkijoje ištraukti ir išgelbėti žmogų. Tokių žmonių, patekusių į galingą srovę – dešimtys, jei ne šimtai. Ir ne visiems pavyksta išsigelbėti. Turkija skelbia, kad gamtos stichija nusinešė bent 14-os žmonių gyvybes. Potvyniai kilo po smarkių liūčių.

Praėjusį mėnesį įvykusio žemės drebėjimo nuniokotose Turkijos provincijose dėl liūčių sukeltų potvynių žuvo mažiausiai 13 žmonių, dar keli asmenys laikomi dingusiais be žinios, trečiadienį pranešė pareigūnai ir žiniasklaida.  Vietos žiniasklaida pranešė, kad dar kelis žmones nusinešė vanduo, kuris praėjusį mėnesį 7,8 balo žemės drebėjimo nusiaubtose vietovėse gatves pavertė purvinomis upėmis.

Gegužę vyksiančiuose rinkimuose sieksiantis trečios kadencijos iš eilės Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį mini 20 metų valdžioje sukaktį. 69-erių vyras, 2003–2014 metais ėjęs ministro pirmininko, o vėliau – prezidento pareigas, iš pradžių buvo reformatorius, išplėtęs teises ir laisves, o tai leido jo šaliai, kurioje gyventojų daugumą sudaro musulmonai, pradėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje.

Turkijos kelionių organizatorė „Coral Travel“ vasaros sezono metu tiesioginiais užsakomaisiais skrydžiais skraidins iš Kauno į Antaliją, pranešė bendrovės atstovybė Lietuvoje. Lietuvos oro uostų atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas sako, kad  skrydžiai iš Kauno į Turkiją paskutinį kartą vyko prieš dešimtmetį.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda vizito Turkijoje metu su šios šalies prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu aptarė Baltijos ir Juodosios jūros regionų saugumo klausimai, pasirengimą artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Vilniuje. Vadovai taip pat kalbėjosi apie dvišalių politinių ir ekonominių Lietuvos ir Turkijos santykių raidos perspektyvas, paramą Ukrainai, penktadienį pranešė Prezidentūra. „Lietuva labai vertina Turkijos solidarumą ir indėlį stiprinant mūsų saugumą Baltijos regione.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, siekiantis pratęsti jau du dešimtmečius trunkantį savo valdymą, penktadienį oficialiai nustatė visuotinių šalies rinkimų datą – jie vyks gegužės 14-ąją. Jie įvyks nepaisant praėjusį mėnesį įvykusio pražūtingo žemės drebėjimo. Nepakankamai sklandus jo padarinių suvaldymas sukėlė šiam ilgamečiam lyderiui dar daugiau sunkumų siekiant išlaikyti postą. Tai gali tapti svarbiausiu balsavimu Turkijoje per pastaruosius dešimtmečius.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vyksta į Turkiją, kur susitiks su šalies vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu. Per dvišalį Lietuvos ir Turkijos valstybių vadovų susitikimą bus aptarti Baltijos ir Juodosios jūros regionų saugumo klausimai, pasirengimas artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, informavo Prezidentūra. Taip pat valstybių vadovai kalbėsis apie dvišalių politinių, ekonominių Lietuvos ir Turkijos santykių raidos perspektyvas.

Turkija – viena populiariausių krypčių pavasario ir vasaros atostogoms, tad sezonui prasidedant keliautojai vėl laukiami pagrindiniuose šalies pajūrio kurortuose. Didžiausio kelionių organizatoriaus Baltijos šalyse „Novaturo“ atstovė Diana Alisoglu, jau dešimt metų gyvenanti Antalijoje, teigia, kad šiltasis sezonas jau įsibėgėja, tad viešbučiai aktyviai ruošiasi lietuvių sutikimui.

Turkijos konkurencijos priežiūros tarnyba pirmadienį pranešė skyrusi baudą „Twitter“ savininkui, verslininkui Elonui Muskui (Ilonui Maskui) už tai, kad jis perėmė socialinės žiniasklaidos platformą, prieš tai nesikreipęs dėl tarnybos leidimo gavimo. Pasak institucijos, milijardierius turės sumokėti sumą, lygią 0,1 proc. bendrųjų „Twitter“ pajamų Turkijoje 2022 metais. Konkretus baudos dydis nenurodytas.

Vienybės stokojanti Turkijos opozicija pirmadienį užbaigė kelis mėnesius trukusias nesutarimų kupinas diskusijas ir susitarė iškelti pagrindinės turkų pasaulietinės partijos lyderį Kemalį Kilicdaroglu bendru kandidatu prieš dabartinį prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą gegužę vyksiančiuose rinkimuose.

Į Lietuvą žengia Turkijos kelionių organizatorė „Anex Tour“ – ji šalyje veiks per Latvijos įmonės „Sia Baltic World“ padalinį „Anextour Lietuva“. Tai BNS patvirtino Lietuvos turizmo asociacijos vadovė Milda Plepytė-Rainienė. „Bendravau su Latvijos turizmo asociacija, kuri pažymėjo ir patvirtino, jog tokia įmonė įsteigta. Jų licencija yra gauta Latvijoje, matome, jog ir Lietuvoje įkurtas filialas, vykdoma darbuotojų paieška“, – sakė M. Plepytė-Rainienė.

Turkijos opozicinio aljanso nuomonė penktadienį išsiskyrė, vienai iš lyderių atsisakius paremti bendrą kandidatą į prezidentus, kuris mestų iššūkį dabartiniam šalies lyderiui Recepui Tayyipui Erdoganui.  Šie nesutarimai išryškėjo kitą dieną po to, kai šešių opozicinių partnerių lyderiai surengė susitikimą Ankaroje, siekdami nuspręsti, kas turėtų būti iškeltas kaip kandidatas artėjančiuose gegužės 14 dienos rinkimuose.

Švedijos ir Suomijos narystė NATO sustiprins saugumą ir kolektyvinę sąjungininkų gynybą, ketvirtadienį vykusio susitikimo su Turkijos ambasadoriumi Lietuvoje Gorkemu Barisu Tantekinu metu pažymėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Vienas esminių artėjančio NATO viršūnių susitikimo Vilniuje prioritetų – priešakinė gynyba, kuri turi tapti NATO gynybos laikysenos ir planavimo pagrindu.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį atmetė bet kokią galimybę atidėti rinkimus po vasarį įvykusio katastrofiško žemės drebėjimo ir sakė, kad balsavimas bus surengtas gegužės 14 dieną. „Žmonės darys, kas būtina, gegužės 14 dieną“, – sakė jis savo valdančiosios partijos deputatams parlamente Ankaroje. Anksčiau Turkijos lyderis pasiūlė šiuos svarbius rinkimus, kurie jo vyriausybės valdymą gali pratęsti iki 2028 metų, surengti gegužės 14-ąją.

Turkiją ir Siriją mėnesio pradžioje sukrėtusio pražūtingo 7,8 balo žemės drebėjimo metu žuvo daugiau kaip 50 000 žmonių, antradienį pranešė naujienų agentūra AFP. Duomenis ji atnaujino surinkusi informaciją iš vyriausybinių agentūrų ir dalį Sirijos kontroliuojančių sukilėlių. Sirijoje iš viso žuvo 5 951 žmogus, o Turkijoje užfiksuoti 44 374 mirties atvejai. Iš viso abiejose šalyse ši nelaimė pareikalavo 50 325 gyvybių.

Rytų Turkijoje pirmadienį įvyko 5,6 balo žemės drebėjimas, dėl kurio sugriuvo kai kurie pastatai, jau apgadinti anksčiau šį mėnesį įvykusio galingo drebėjimo, taip pat žuvo vienas ir buvo sužeista dešimtys žmonių, pranešė vyriausybinė krizių valdymo agentūra. Drebėjimo epicentras buvo Ješiljurto rajonas Malatijos provincijoje, kuris nukentėjo nuo vasario 6 dienos žemės drebėjimo, per kurį Turkijoje žuvo daugiau kaip 44 000 žmonių, o kaimyninėje Sirijoje – dar keli tūkstančiai.

Turkija pirmadienį pranešė, kad derybos dėl stojimo į NATO su Švedija ir Suomija bus surengtos kitą mėnesį po to, kai jos buvo atidėtos sausį dėl Stokholme vykusių antiislamiškų protestų. „Susitikimas įvyks kovo 9 dieną“, – spaudos konferencijoje sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu. Paraiškas stoti į NATO turi ratifikuoti visos Aljanso, kuriam priklauso ir Turkija, narės.

Per naują žemės drebėjimą Turkijoje ir Sirijoje žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki aštuonių, antradienį pranešė pareigūnai ir žiniasklaida. Naujas, 6,4 balo stiprumo žemės drebėjimas įvyko pirmadienį, dvi savaitės po katastrofiškų, kone 46 tūkst. gyvybių nusinešusių drebėjimų. Turkijos nelaimių valdymo agentūra pranešė, kad pirmadienį per drebėjimą šalyje žuvo šeši žmonės, o dar 294 buvo sužeisti. 18 sužeistųjų būklė kritinė.

Turkijai dar neatsigavus po itin stipraus žemės drebėjimo, kuris šalį supurtė prieš dvi savaites, smogė dar vienas – beveik 6,5 balų žemės drebėjimas. Turkijos valdžia jau skelbia ne tik apie šimtus sužeistųjų, bet ir žuvusiuosius. 8 valandos vakaro, Chatajaus provincija, Turkija. Praėjus vos dviem savaitėms po galingo, beveik 8 balų Turkiją supurčiusio žemės drebėjimo, šaliai smogia dar vienas – beveik 6,5 balų stiprimo.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas paragino Graikiją ir Turkiją vengti „įtemptos retorikos“ prieš pavasarį abiejose šalyse numatytus rinkimus. Atėnuose apsilankęs A. Blinkenas paragino istorines varžoves „visus nesutarimus spręsti diplomatiniu būdu ir, žinoma, vengti grasinimų ar provokuojančios retorikos, kuri tik didintų įtampą, o tai gali būti dar sunkiau rinkimų laikotarpiu“. Tikimasi, kad Graikijos ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis balandžio mėnesį surengs rinkimus.

Turkiją sudrebino dar vienas žemės drebėjimas. Per naują žemės drebėjimą Turkijoje ir Sirijoje žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki aštuonių, antradienį pranešė pareigūnai ir žiniasklaida. Naujas, 5,4 balo stiprumo žemės drebėjimas įvyko pirmadienį, dvi savaitės po katastrofiškų, kone 45 tūkst. gyvybių nusinešusių drebėjimų. Turkijos nelaimių valdymo agentūra pranešė, kad pirmadienį per drebėjimą šalyje žuvo šeši žmonės, o dar 294 buvo sužeisti. 18 sužeistųjų būklė kritinė.