Turkija kaltina Švediją suteikus prieglobstį dešimtims įtariamųjų, kurie, jos nuomone, yra susiję su nepavykusiu 2016-ųjų mėginimu įvykdyti perversmą ir dešimtmečius trukusia kurdų kova už nepriklausomą valstybę, todėl delsia ratifikuoti jos paraišką dėl narystės NATO.
Švedijos teisingumo ministerija pranešė, kad sutiko išduoti 29-erių Turkijos pilietį Omerą Altuną, kurį Turkijos teismas praėjusiais metais nuteisė 15 metų kalėjimo už tai, kas Švedijoje prilygtų sukčiavimui.
Ministerija teigė, kad dėl ekstradicijos buvo susitarta tik su sąlyga, kad O. Altunui grįžus į Turkiją jo byla bus nagrinėjama iš naujo.
Sprendimas, kurio kopiją gavo naujienų agentūra AFP, kovo 30-ąją priimtas po to, kai Švedijos Aukščiausiasis Teismas uždegė žalią šviesą ekstradicijai.
„Vyriausybė pritaria Aukščiausiojo Teismo vertinimui, kad nėra jokių kliūčių išduoti Omerą Altuną Turkijai“, – teigiama pranešime.
Nepriklausomi teismai
Stokholmas ne kartą pabrėžė, kad jo teismai yra nepriklausomi ir sprendžia ekstradicijos klausimus.
Tačiau vyriausybė atmetė ekstradicijos prašymą dėl 51-erių Švedijos piliečio Mehmeto Zakiro Karayelio, kurį Ankara įtaria esant „ginkluotos teroristinės organizacijos“ nariu, remiantis Švedijos teisingumo ministerijos dokumentais.
Pagal Švedijos įstatymus „Švedijos pilietis negali būti išduotas“, rašoma pranešime.
Praėjusiais metais Skandinavijos šalis išdavė mažiausiai du Turkijos piliečius, tačiau atmetė prašymus išduoti kelis kitus, įskaitant prašymą išduoti buvusį dienraščio „Zaman“ vyriausiąjį redaktorių, kurį Turkija kaltina dalyvavus 2016-ųjų bandyme nuversti prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą.
Po istorinio posūkio, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Švedija ir Suomija atsisakė ilgametės karinio nesijungimo politikos ir pateikė prašymus įstoti į NATO.
Praėjusį mėnesį, kelis mėnesius delsusi, Ankara ratifikavo Suomijos narystę, todėl šią savaitę ji tapo visateise gynybos aljanso nare.
