turkija

Popiežius Pranciškus trečiadienį paragino pasaulį solidarizuotis su Turkija ir Sirija po pražūtingo žemės drebėjimo ir dėkojo tiems, kurie rizikuodami savo gyvybe stengiasi padėti.  Patvirtinta, kad po pirmadienį įvykusio žemės drebėjimo žuvo 11 236 žmonės, bet ekspertai perspėja, kad jų skaičius dar gali smarkiai išaugti.

Žemės drebėjimas Turkijoje ir Sirijoje ne tik nusinešė tūkstančių žmonių gyvybes, bet ir nulėmė stiprius geologinius pokyčius Turkijos teritorijoje. Skelbiama, kad tektoninė plokštė, ant kurios ribos yra Turkija, pasistūmėjo per 5-6 metrus, o svarbiame pajūrio mieste Iskanderūne pakilo jūros lygis. Nuo žemės drebėjimo nukentėjusi Turkija apimta gedulo – skelbiama jau apie 9 tūkst. žuvusiųjų, dalis aukų dar gali būti įkalintos po sugriuvusių namų betono luitais.

Lietuva padės nuo stipraus žemės drebėjimo nukentėjusiai Turkijai – siųs gelbėtojų komandą, veš reikalingų priemonių siuntą ir perves iš viso 200 tūkst. eurų. „Matome tragediją Turkijoje ir turime jai padėti šią nelaimės valandą“, – trečiadienį per Vyriausybės posėdį sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui į Turkiją siųsti Lietuvos pareigūnų komandą atlikti gelbėjimo, paieškos ir kitus neatidėliotinus darbus.

Žmonių, žuvusių per galingus žemės drebėjimus Turkijoje ir Sirijoje skaičius trečiadienį viršijo 11,2 tūkstančio, o gelbėtojai nuolaužose toliau ieškojo išgyvenusiųjų. Dvi dienas ir naktis po pirmojo, 7,8 balo žemės drebėjimo spontaniškai susiformavusi gelbėtojų armija keliuose miestuose abipus šalių sienos esant minusinei oro temperatūrai ieškojo po griuvėsiais likusių žmonių. Pareigūnai ir medikai teigė, kad Turkijoje žuvo 8 574 žmonės, o Sirijoje – 2 662, taigi, iš viso žuvo 11 236 žmonės.

Sielvartaujantis tėvas buvo nufotografuotas laikantis už rankos savo 15-metę dukrą, kurią mirtinai sutraiškė pastato griuvėsiai Turkijoje, kurią kartu su Sirija supurtė katastrofiški žemės drebėjimai. Tragiškose nuotraukose iš Kahramanmaro, esančio netoli žemės drebėjimo epicentro, užfiksuota, kaip tėvas Mesutas Hanceris, vilkėdamas ryškiai oranžinę striukę, tupi ant griuvėsių krūvos ir laiko savo mirusios dukters ranką.

Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė, kad bendradarbiauja su partneriais teikiant pagalbą nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo Sirijoje, tačiau griežtai atsisako dirbti kartu su Damasko vyriausybe. Vašingtonas taip pat teigė, kad po to, kai išsiuntė dvi gelbėtojų komandas į Turkiją, kuri taip pat smarkiai nukentėjo per sekmadienį įvykusį žemės drebėjimą, tikisi siųsti tolesnę pagalbą šiai NATO sąjungininkei.

Žmonių, žuvusių per galingus žemės drebėjimus Turkijoje ir Sirijoje skaičius trečiadienį viršijo 9,5 tūkstančio, o žmogiškąją nelaimės kainą taip pat parodė širdį veriančios scenos, kaip iš po griuvėsių ištraukiamas gyvas kūdikis ar kaip palūžęs tėvas laiko savo žuvusios dukters ranką. Dvi dienas ir naktis po pirmojo, 7,8 balo žemės drebėjimo spontaniškai susiformavusi gelbėtojų armija keliuose miestuose abipus šalių sienos esant minusinei oro temperatūrai ieškojo po griuvėsiais likusių žmonių.

Turkiją ir Siriją sudrebinęs itin galingas žemės drebėjimas pasiglemžė turkų futbolininko gynybą. Pranešama, kad per katastrofą žuvo 28-erių vartininkas Ahmetas Eyupas Turkaslanas. Apie futbolininko žūtį pranešė jo atstovaujamas „Yeni Malatyaspor“ klubas.  „Mūsų vartininkas Ahmetas Eyupas Turkaslanas žuvo sugriuvus pastatui po žemės drebėjimo. Ilsėkis ramybėje, mes tavęs nepamiršime“, – rašoma klubo pranešime.

Ukraina antradienį pranešė, kad po žemės drebėjimo, per kurį Turkijoje ir kaimyninėje Sirijoje žuvo tūkstančiai žmonių, į Turkiją siųs kelių dešimčių gelbėtojų komandą. Kyjivas į Turkijos Respubliką siųs „jungtinę Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos paieškos ir gelbėjimo komandą, kurią sudarys 87 žmonės“, įskaitant 10 skrydžio įgulos narių, skelbiama Ukrainos vyriausybės interneto svetainėje.

Po žemės drebėjimo Turkijoje auga žuvusiųjų skaičius, iš po griuvėsių gelbėtojai traukia žmones. Oficialiais duomenimis, žemės drebėjimas pražudė daugiau nei 6 tūkstančius žmonių. Tačiau Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad tikrasis skaičius gali būti didesnis nei 20 tūkstančių. Žemės drebėjimą pajautė net ir kelis šimtus kilometrų nuo epicentro buvę gyventojai. O gelbėjimo operacijas apsunkina ir oro sąlygos – lijundra, o kai kur net ir sniegas.

Turkiją ir Siriją krečia žemės drebėjimas. Nuo pirmadienio ryto vykstanti tragedija jau pareikalavo beveik 5 tūkstančių aukų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, žuvusiųjų skaičius gali siekti net 20 tūkstančių. Nelaimių valdymo agentūra praneša, kad didžiuliame pasienio regione iki šiol sugriuvo keli tūkstančiai pastatų ir šis skaičius  nuolat didėja. Vien per pastarąją parą įvyko 243 pakartotiniai drebėjimai.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį paskelbė trijų mėnesių trukmės nepaprastąją padėtį dešimtyje pietryčių provincijų, nukentėjusių nuo tūkstančius gyvybių nusinešusio žemės drebėjimo. Gelbėjimo ir atstatymo darbus izoliuotame regione netoli Sirijos apsunkino smarki žiemos audra, dėl kurios kai kurie keliai tapo nepravažiuojami ir sulėtėjo maisto ir pagalbos pristatymas.

Jungtinių Tautų kultūros agentūra UNESCO antradienį pranešė, kad yra pasirengusi suteikti pagalbą po to, kai per pražūtingą žemės drebėjimą nukentėjo dvi į jos Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos vietovės Sirijoje ir Turkijoje. Be žalos Sirijos Alepo senamiesčiui ir tvirtovei Turkijos pietrytiniame Dijarbakyro mieste, UNESCO teigė, kad gali būti nukentėję dar bent trys pasaulio paveldo objektai.

Turkijos policija antradienį pranešė, kad sulaikė keturis asmenis dėl „provokuojančių įrašų“ socialiniuose tinkluose po galingo 7,8 balo žemės drebėjimo šalies pietuose.  Ankstų pirmadienio rytą prie Turkijos ir Sirijos sienos įvykęs žemės drebėjimas nusinešė daugiau kaip 5 000 žmonių gyvybių, tūkstančiai buvo sužeisti, o daugybė asmenų liko be pastogės tvyrant šalčiams.

Didžiulis žemės drebėjimas, pirmadienį Turkijoje ir Sirijoje nusinešęs tūkstančius gyvybių, vienaip ar kitaip galėjo paveikti iki 23 mln. žmonių, antradienį įspėjo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). „Galėjo būti paveikta 23 mln. žmonių, įskaitant maždaug 5 mln.

Žinomas futbolininkas, buvęs Stambulo „Fenerbahče“ ir Turkijos rinktinės vartininkas Volkanas Demirelis pasiuntė žinią po Turkiją supurčiusio žemės drebėjimo. Nors Turkijoje šis sportininkas žinomas kaip „kietas vyrukas“, tačiau ši situacija vyrą taip sukrėtė, kad pagalbos jis meldė ašarodamas. Pirmadienį Turkiją ir Siriją supurtė keli žemės drebėjimai, stipriausias jų – 7,8 balo. Antradienio rytą skelbiama, kad dėl šios nelaimės žuvo jau daugiau nei 4,3 tūkst.

Po virtinės galingų žemės drebėjimų gelbėtojai Turkijoje ir Sirijoje visą praėjusią šaltą naktį plikomis rankomis valė tūkstančių pastatų griuvėsius, ieškodami po jais likusių gyvų žmonių, o pareigūnai patvirtino, kad abiejose šalyse žuvusių žmonių skaičius jau viršijo 7 100. Virtinė stiprių žemės drebėjimų pirmadienį įvyko prie Turkijos ir Sirijos sienos; galingiausio iš jų stiprumas buvo 7,8 balo.

Turkiją sukrėtė keli stiprūs žemės drebėjimai, o tai priverčia koreguoti ir planus krepšinyje. Čempionų lyga paskelbė, kad dėl susiklosčiusios padėties atšaukiami šios savaitės Turkijos klubų mačai. Antradienį buvo numatytas mačas tarp Stambulo „Daruššafaka“ ir Mursijos UCAM ekipų, trečiadienį – Vilniaus „Ryto“ varžovų Stambulo „Bahčešehir“ ir Manresos BAXI akistata. Taip pat Malagoje turėjo vykti rungtynės tarp vietos „Unicaja“ ir Stambulo „Galatasaray“ klubų.

Turkiją sudrebino beveik 8 balų žemės drebėjimas, šalis skelbia, kad žuvusiųjų skaičius perkopė tūkstantį. Dar per 10 tūkstančių žmonių – sužeisti. O gelbėtojams nespėjus ištraukti visų nukentėjusiųjų iš griuvėsių, šalį ir vėl supurtė dar vienas žemės drebėjimas, tad pastatai ir toliau griūva. Žemės drebėjimas supurtė ir Siriją, kurioje žuvusiųjų skaičius siekia mažiausiai 800. Turkijoje – po siaubingos nakties – ne mažiau košmariškas rytas.

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui ir visiems Turkijos žmonėms dėl tragiško, šalį ištikusio žemės drebėjimo, pirmadienį pranešė Prezidentūra. „Ši daugybę aukų nusinešusi nelaimė sukrėtė mus visus. Noriu patikinti, kad Lietuva yra pasirengusi padėti likviduojant jos padarinius“, – rašoma prezidento užuojautoje.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sakė, kad po pirmadienį įvykusio pražūtingo žemės drebėjimo ir galingų, vis dar tebesitęsiančių požeminių smūgių, pagalbos siūlymų sulaukta iš maždaug 45 šalių. Per televiziją transliuotame kreipimesi R. T. Erdoganas paskelbė, kad Turkijoje žuvo 912 žmonių, ir pridūrė, kad apie 5 400 žmonių buvo sužeisti, o apie 2 470 žmonių – išgelbėti iš sugriuvusių pastatų. Pasak jo, per žemės drebėjimą sugriuvo apie 3 000 pastatų.

Ukraina pirmadienį pareiškė esanti pasirengusi siųsti gelbėtojus į Turkiją po pražūtingo žemės drebėjimo, per kurį kaimyninėje Sirijoje taip pat žuvo šimtai žmonių. „Ukraina yra pasirengusi nusiųsti didelę gelbėtojų grupę į Turkiją, kad padėtų reaguoti į krizę. Glaudžiai bendradarbiaujame su Turkijos puse, siekdami koordinuoti jų siuntimą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Centrinėje Turkijoje pirmadienį užfiksuotas 7,7 balo žemės drebėjimas, rodo Europos Viduržemio jūros seismologijos centro skelbiami duomenys. Pirmadienį paryčiais įvykęs galingas 7,8 balo žemės drebėjimas Turkijos pietuose ir Sirijos šiaurėje pasiglemžė daugiau kaip 1 300 gyvybių.

Turkiją ir Sirijos šiaurę sudrebinęs žemės drebėjimas nusinešė daugiau nei 1,5 tūkst. žmonių gyvybių. Tačiau aukų skaičius gali būti daug didesnis, gelbėtojams dar tik bandant pasiekti nelaimės vietas. Požeminiai smūgiai buvo juntami Izraelyje, Sakartvele, Rumunijoje ir Libijoje. Bene didžiausius nuostolius patyrė Kahramanmarašo miestas, atsidūręs netoli žemės drebėjimo epicentro. Turkijos žiniasklaidos rodomuose vaizdo įrašuose matyti milžiniškas sugriovimų mastas.

Turkijoje veikia įtakinga grupė, kuri nori pakeisti šalies strateginę kryptį. Jų vizijoje Turkija palieka NATO, bičiuliaujasi su Kinija ir Rusija. Maža to, dalis grupės narių dabar yra įsitaisę Turkijos karinėse struktūrose. Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk. Turkijoje dalis politikų ir kariuomenės atstovų puoselėja vadinamąjį eurazizmą.

Dviejų partijų senatorių grupė paragino JAV prezidentą Joe Bideną atidėti naikintuvų F-16 pardavimą Turkijai, kol ši nesutiks leisti Švedijai ir Suomijai įstoti į NATO, pranešė JAV transliuotojas CNN. Laiškas buvo išsiųstas tuo metu, kai Švedija ir Suomija laukia, kol Turkija pritars jų priėmimui į NATO.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu trečiadienį Taline vykusiame susitikime su kolega iš Turkijos Mevlutu Cavusoglu paragino Ankarą pritarti Suomijos ir Švedijos priėmimui į NATO. U. Reinsalu sakė, kad Turkija yra svarbi Estijos partnerė ir sąjungininkė NATO. „Vertinu mūsų ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą ir mūsų, kaip sąjungininkų NATO, bendradarbiavimą“ – sakė jis. Turkija, kaip ir Estija, imasi svarbių veiksmų savo saugumui stiprinti.

Pradėjus užsienyje priimti prašymus suteikti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, daugiausia jų sulaukta Turkijoje, trečiadienį pranešė Migracijos departamentas. Vasario 1-osios duomenimis, per išorės paslaugų teikėją nuo šių metų pradžios iš viso gauta 310 prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Pirmasis prašymas priimtas Turkijoje. Būtent šioje valstybėje kol kas ir sulaukta daugiausiai – 63 – tokių prašymų.

Savaitgalį dronai atakavo Irano karinę infrastruktūrą, tačiau Teheranas, neįprastai sau, sureagavo labai ramiai. Ar Ukrainos atstovų komentarai rodo, kad šios atakos gijos gali vesti iki Kyjivo? Pasaulio įvykius ir procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk. Laidoje taip aptarta daug įtakos Turkijoje turinti grupė, kuri siūlo išstoti iš NATO ir atsiduoti į Rusijos bei Kinijos glėbį.

Vengrija antradienį apkaltino Švediją „kvailumu“ dėl incidento Stokholme, paskatinusio Turkiją sustabdyti derybas dėl šios Skandinavijos šalies ir jos kaimynės Suomijos stojimo į NATO. Turkija ir Vengrija tebėra vienintelės 30 valstybių turinčio Vakarų gynybos aljanso narės, neratifikavusios Stokholmo ir Helsinkio paraiškų dėl narystės.

Turkijos opozicija pirmadienį pažadėjo apriboti prezidento galias ir ir išplėsti demokratines teises, pristatydama ilgai lauktą programą gegužės 14 dieną numatytiems prezidento ir įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimams.

Turkija galėtų uždegti žalią šviesą Suomijos narystei NATO anksčiau nei Švedijos, jei karinis aljansas ir abi Šiaurės šalys tam pritartų, pirmadienį pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministras. Mevlutas Cavusoglu Suomijos paraišką pavadino „mažiau problemiška“ nei Švedijos. Turkija kaltina Stokholmą, kad šis nesiima konkrečių veiksmų kovai su grupuotėmis, kurias Ankara laiko teroristinėmis.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį pareiškė, kad Ankara galėtų patvirtinti Suomijos stojimo į NATO dokumentus be jos kaimynės Švedijos. „Prireikus galime pateikti kitokį atsakymą dėl Suomijos. Švedija bus šokiruota, kai mes pateiksime kitokį atsakymą Suomijai“, – sakė R. T. Erdoganas per televiziją. Antradienį Ankara atidėjo derybas dėl stojimo į NATO su Švedija ir Suomija.

Turkijoje keleivinis autobusas atsidūrė vandens rezervuare – skelbiama, kad vairuotojas prarado vairo kontrolę. Autobusas iškart ėmė grimzti į vandenį ir prisipildė vandens. Šiuo autobusu važiavo septyni keleiviai. Keleivinio autobuso kameros užfiksavo, kaip vairuotojas bando suvaldyti autobusą, tačiau jam nepavyksta – autobusas įvažiuoja į vandens rezervuarą. Per sekundę į dugną grimztančio autobuso vidus prisipildo vandens.

Suomijos gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad šalis išdavė pirmąją nuo 2019 metų komercinę medžiagos karinėms reikmėms eksporto į Turkiją licenciją – tai vienas pagrindinių Ankaros reikalavimų, kad būtų pritarta Helsinkio kandidatūrai į NATO. Ministerijos specialioji patarėja Riikka Pitkanen naujienų agentūrai AFP sakė, kad eksporto licencija susijusi su plienu, kuris bus naudojamas ginkluotei gaminti.

Suomijos užsienio reikalų ministras trečiadienį pareiškė, kad tikisi, jog Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO paraiškų ratifikavimo procesas bus baigtas iki liepos mėnesį įvyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo Vilniuje, nepaisant nesutarimų su Turkija. Antradienį Ankara atidėjo derybas dėl stojimo į NATO su Švedija ir Suomija.

Švedijos ir Suomijos narystę NATO Turkija galėtų ratifikuoti po rinkimų gegužę, taip sudarant galimybę šalims spėti prisijungti prie Aljanso iki Vilniaus viršūnių susitikimo, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Vienas dalykas, vidaus politika, gegužės viduryje yra rinkimai, Erdoganui reikia populiarumo, jis turi problemų su opozicija, kol kas apklausos rodo, kad jis pralaiminėja“, – Žinių radijui trečiadienį sakė parlamentaras.

Turkija neribotam laikui atidėjo naują derybų su Švedija ir Suomija raundą dėl šių šalių narystės NATO, antradienį pranešė turkų valstybinė žiniasklaida. Šis susitikimas turėjo būti surengtas kitą mėnesį, sakoma pranešimuose, kuriuose cituojami Turkijos diplomatiniai šaltiniai. Turkija šį sprendimą priėmė praėjus dienai po to, kai prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas įspėjo Švediją, kad nepritars jos siekiui prisijungti prie JAV vadovaujamo Vakarų gynybos aljanso.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paskelbė, kad rinkimai Turkijoje vyks gegužės 14 dieną, t. y. mėnesiu anksčiau nei planuota, sakoma vaizdo įraše, kuriuo sekmadienį pasidalijo jo biuras. „Tai ne pirmalaikiai rinkimai, o jų paankstinimas“, – sakė R. T. Erdoganas vaizdo įraše iš susitikimo su jaunimu Bursoje šį savaitgalį, kuriuo pasidalijo prezidentūra.

Turkija šeštadienį  pranešė, kad atšaukė Švedijos gynybos ministro vizitą dėl Stokholme planuoto protesto prieš šią šalį. „Šiuo metu Švedijos gynybos ministro Palo Jonsono vizitas į Turkiją sausio 27 dieną neteko savo reikšmės ir prasmės, todėl atšaukėme vizitą“, – sakė Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras. Švedijos ministro vizito tikslas – įveikti Ankaros prieštaravimus dėl Švedijos siekio prisijungti prie NATO karinio aljanso.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas  trečiadienį užsiminė ketinantis gegužės 14-ąją sušaukti visuotinius rinkimus. Šis pranešimas padėjo pamatus, kai kurių analitikų nuomone, svarbiausiam Turkijos balsavimui per kelias kartas. R. T. Erdoganas ir jo islamiškų šaknų turinti partija valdo Turkiją jau du audringus dešimtmečius, kupinus ekonominių pakilimų ir nuosmukių, mačiusius karų ir net nepavykusį, bet kruviną mėginimą įvykdyti perversmą.

Naujas Turkijos sausumos puolimas Sirijoje „galimas bet kuriuo metu“, šeštadienį sakė prezidento Recepo Tayyipo Erdogano aukšto rango padėjėjas. Pranešimas pasirodė nepaisant bandymų tarpininkaujant Maskvai gerinti Damasko ir Ankaros santykius. „Sausumos operacija galima bet kuriuo metu, priklausomai nuo grėsmių mums lygio“, – žurnalistams sakė prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais Ibrahimas Kalinas.

Švedijos ministras pirmininkas penktadienį pasmerkė kurdų grupę už Stokholme surengtą akciją, kai buvo aukštyn kojomis ant virvės pakabinta Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą vaizduojanti lėlė. Ulfas Kristerssonas transliuotojui TV4 sakė, kad tai, jog buvo inscenizuota „pašiepianti užsienio demokratiškai išrinkto lyderio egzekucija“, yra labai rimta.

Švedijos ir Suomijos priėmimas į NATO stringa, nes didžiausiu stabdžiu tapo Turkija. Kur glūdi problemos šaknys, suprasti sunku, tačiau daugelį toliau kamuoja klausimas, kada suomiai su švedais taps Aljanso nariais. Į tai TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė Rytų Europos studijų centro asocijuotas ekspertas, buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas.

Antalijos naujienų leidinys „Antalya Hakkinda“ išplatino tariamą miesto savivaldos perspėjimą moterims, kuriame perspėjama žemesnėms nei 160 cm ūgio moteris neiti į lauką dėl grėsmės „nuskristi“. Šiuo metu mieste siaučia milžiniška audra, vėjo greitis siekia 20 m/s. Pastarosiomis dienomis šį Viduržemio jūros pakrantės miestą užgriuvo didžiulė audra – bangos kai kur siekia 5-6 metrų aukštį.

Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas trečiadienį paskelbė Turkijoje susitikęs su kolege iš Rusijos Tatjana Moskalkova. Ukrainiečių ir rusų žmogaus teisių įgaliotiniai „aptarė įvairias humanitarines problemas ir klausimus, susijusius su pagalbos žmogaus teisių srityje teikimu abiejų šalių piliečiams“, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė D. Lubinecas.

Praėjusį lapkritį Turkija Ukrainai pradėjo slapta perdavinėti Šaltojo karo laikų kasetinius sprogmenis, skelbia leidinys „Foreign Policy“, kuriame cituojami anoniminiai JAV ir Europos pareigūnai. Leidinys rašo, 2022 metų pabaigoje Turkija į Ukrainą pradėjo siųsti amerikiečių sukurtus kasetinius artilerijos sviedinius.

Turkijos vyriausiasis prokuroras antradienį teisme pateikė paskutiniuosius argumentus dėl kurdų palaikomos opozicinės partijos uždarymo prieš vėliau šiais metais vyksiančius rinkimus. Šalies prezidento Recepo Tayyipo Erdogano vyriausybė nuo 2021-ųjų kovo bando išformuoti Liaudies demokratų partiją (HDP) – trečią pagal dydį parlamente – dėl įtariamų jos ryšių su uždraustais kurdų kovotojais.

Trys moterys iš Ukrainos, Irano ir Turkijos pirmadienį pelnė 2023 metų Švedijos Olofo Palme žmogaus teisių premiją už moterų teisių ir laisvių gynimą. Marta Čumalo iš Ukrainos, Narges Mohammadi iš Irano ir Eren Keskin iš Turkijos buvo pagerbtos už „pastangas kovojant už moterų laisvę amžiuje, kai žmogaus teisėms grėsmę kelia karas, smurtas ir priespauda“, sakoma Olofo Palmės atminimo fondo pranešime.