turizmas

Ministrės Aušrinės Armonaitės pažadai į Lietuvą šį rudenį privilioti 20 tūkst. turistų iš užsienio žlugo galutinai – milijoną eurų valstybei kainavusiu projektu susidomėjo vos pora šimtų užsieniečių. Mėgindama gelbėti projektą, nemokama trečia nakvyne ministrė dabar jau vilios lietuvius. Tačiau ir viešbučių savininkai, ir tautiečiai priekaištauja – sako, labiau sudomintų 2 nakvynės už vienos kainą.

Didžiausias pasaulyje pastatas, didžiausias pasaulyje fontanas, o dabar – ir didžiausias pasaulyje apžvalgos ratas. Tai naujausias rekordų mušti nepaliaujančio Dubajaus pasididžiavimas. Arabų šeichai tikisi, kad tai taps dar vienu turizmo traukos objektu mieste, kuris nepaliauja stebinti pasaulio. Griaudint saliutams Dubajuje pompastiškai atidaromas didžiausias ir aukščiausias pasaulyje apžvalgos ratas.

Atvėsus orams lietuviai plūsta į tas šalis, kur dar galima pasimėgauti vasaros šiluma, sako kelionių organizatoriai. Nors pandemijos pradžioje turizmas patyrė skaudžių smūgių, noras keliauti niekur nedingo. Dabar, kai pasaulis apsiprato su koronavirusu, turizmas atsigavo, o Lietuvoje augantis užsikrėtimų skaičius kelionių agentūroms baimės nekelia. Makalius.lt ir „Tez Tour“ atstovai atskleidė, kokį poilsį užsienyje renkasi Lietuvos gyventojai ir kaip plačiai yra pasiryžę atverti pinigines.

Vėjo jėgainės, planuojamos įrengti jūroje nuo Klaipėdos iki Būtingės, turės reikšmingos neigiamos įtakos Palangos turizmo potencialui ir plėtrai, sako kurorto meras Šarūnas Vaitkus.  Kaip praneša „Vakarinė Palanga, meras prašo valstybės vadovų užtikrinti, kad projektuojami vėjo jėgainių parkai nebus matomi nuo kranto bei neigiamai neįtakos esamo Baltijos jūros kraštovaizdžio, nesumažins turimo rekreacinio potencialo.

Ministrės Armonaitės pažadus už milijoną eurų į Lietuvą pritraukti 20 tūkst. užsienio turistų verslininkai jau vadina visišku nuliu ir bergždžia akcija. Ministrei paskelbtoje nemokamos trečios nakvynės akcijoje Lietuvos viešbučiai per mėnesį sulaukė viso labo 40 rezervacijų.

Pandemija skaudžiai kirto turizmo verslui. Kai stambios šio verslo žuvys sugebėjo didesnių nuostolių išvengti, smulkiųjų turizmo atstovų pajamos smuko net 80 proc. Tuo tarpu valstybės parama buvo paskirstyta netinkamai ir būtina keisti finansinės pagalbos schemą, teigė turizmo atstovai. Turizmo verslai su nerimu svarsto, kaip reikės išgyventi iki kito pavasario. Tačiau turi ir pasiūlymų, kaip valdžia gali padėti turizmui atsigauti.

Po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos šių metų antrąjį ketvirtį ten išleido 56 mln. eurų – 2,5 karto daugiau nei 2020 metų balandžio-birželio mėnesiais. Kelionėje užsienyje vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai išleido 461 eurą, arba 2,5 proc. (11,6 euro) mažiau. Į užsienį antrąjį ketvirtį keliavo 92,3 tūkst. šalies gyventojų, arba 2,9 karto daugiau nei per tą patį 2020-ųjų laikotarpį, vidutinė kelionės užsienyje trukmė buvo 6,9 nakvynės, pranešė Statistikos departamentas.

Šių metų šiltuoju sezonu lietuviai daug drąsiau negu prieš metus keliavo į užsienį ir ten išleido keliskart daugiau pinigų negu pirmąją kovidinę vasarą. Tačiau užsienio turistų antplūdžio Lietuvoje šilčiausiu metų laikotarpiu nebuvo. Kita vertus, lietuviai šiemet daugiau keliavo bei išlaidavo ir pačioje Lietuvoje, taip pagelbėdami užsienio turistų dėmesio nesulaukusiam turizmo sektoriui, rašoma pranešime spaudai.

Nebesumodami, kaip į Lietuvą privilioti užsienio turistus, valdininkai sumanė už beveik milijoną valstybės eurų užsieniečiams dalinti nemokamas nakvynes Lietuvos viešbučiuose. Principas – pirk dvi nakvynes, trečią gausi nemokamai. Esą jos lietuviams neskirtos, bet ranka pasiekiamos. Tam, kad nuolaidas ir akcijas labai mėgstantys lietuviai nepasiglemžtų užsieniečiams skirtų dovanų, valdininkai jas žada skelbti tik užsienio interneto tinklalapiuose.

Ar norėtumėte naktį praleisti Antrojo pasaulinio karo vokiečių Liuftvafės karių bunkeryje? Ką gi, tokia galimybė išties egzistuoja – tiesa, pirmiausia reikės nukeliauti į Prancūziją. Ten vienas bunkerių entuziastas kone 1,5 metų valė ir tvarkė seną bunkerį, kurį pavertė neeiliniu viešbučiu.  Šiaurės Prancūzijos Bretanės pakrantė – tiesiog nusėta bunkerių.

Kaimo turizmo sodybos – vienos iš labiausiai nukentėjusių nuo pandemijos ir karantinų. Jų veikla ilgiau nei pusmetį buvo visiškai sustabdyta, o ją atnaujinus, džiaugsmo turi ne visi – klientai bijo iš anksto rezervuoti švenčių datas, vestuvės griūva dėl negalinčių parskristi iš užsienio, iki šiol vyrauja daug nežinios, neapibrėžtumo, o ir užsakymai dažniausiai vyksta paskutinę minutę.

Lietuvos žmonių kelionės į užsienį atsigauna, tačiau į Lietuvą vis dar atvyksta labai mažai turistų, pastebi verslo atstovai. Jie ragina labiau reklamuoti Lietuvą kaip turistinę kryptį. Lietuvos kelionių verslo asociacijos (LKVA) viceprezidentas Udrius Armalis teigia, kad per pirmąjį šių metų pusmetį turistų į šalį atvyko maždaug 10 kartų mažiau nei tuo pačiu metu 2019-aisiais.  „Lietuva nėra išpopuliarinta kryptis, Lietuva yra mažiausiai investuojanti į savo reklamą.

Vandenyje besipliuškenantys tigrai ir vėl netrukus džiaugsis smalsuolių dėmesiu. Mat šių dryžuotųjų jau greitai į šį parką trauks pažiūrėti būriai turistų. Tailande esantis tigrų parkas nuo liepos pradžios atsivers turistams iš viso pasaulio – būtent toks dabar yra Tailando valdžios planas – ji ketina atverti šalį turistams po koronaviruso pandemijos.

Raguoti meškai, liūtas, povas ir papūgai. Keistų rūbų spinta, stebuklinga kėdė bei tortas iš sandarinimo putų. Galbūt vieniems tai skamba keistai, o kitus nukelia į vaikystę, į pasaką „Pepė Ilgakojinė“, sukurtą žymios švedų rašytojos Astridos Lindgren.

Prekybininkai teisinasi, kad pastaruoju metu įvairios prekės brangsta dėl išaugusių jų žaliavų ir transportavimo kaštų. Ne išimtis ir palapinių pardavėjai. Jų teigimu, palapinių kainos šį sezoną – taip pat didesnės, bet kaina esą kišenės draskyti neturėtų. Pardavėjai sako, kad kainų kilimas – tai pandemijos pasekmė, nes pastaruosius metus brango bene visų sričių produkcija.

Prasidėjusi vasara ir įsibėgėjusi vakcinacija, po kurios nebereikia izoliuotis, regis, išsklaidė tautiečių baimes atostogauti užsienyje. Ilsėtis kurortuose svetur šią vasarą planuoja kas penktas lietuvis. Į populiarią Madeiros salą vietų lėktuvuose nebėra mėnesiui į priekį. Keliones žmonės stengiasi priderinti prie antrosios skiepo dozės datos, visgi į kurortus skrenda ir nesiskiepiję tautiečiai.

Visame pasaulyje laisvėjant karantino apribojimams ir pamažėl atsigaunant turizmui – iš Venecijos išplaukia pirmas po pandemijos didelis kruizinis laivas. Tiesa, Venecijoje ta proga surengta ne šventė, o didelis protestas – vietiniai jau daug metų priešinasi dideliems laivams miesto uostuose – esą jie ardo plaukiantį miestą.

Ispanija nuo birželio 7 dienos leis atvykti į šalį „visiems pasiskiepijusiems žmonėms“, penktadienį pranešė premjeras Pedro Sanchezas, šaliai stengiantis atgaivinti itin svarbų turizmo sektorių. Kalbėdamas per Madride vykstančią tarptautinę turizmo mugę P. Sanchezas taip pat paskelbė, kad atostogautojai iš Jungtinės Karalystės galės atvykti į Ispaniją nuo pirmadienio.

Artėjant vasaros sezonui ir atostogų paklausai vis didėjant, užsienio keliones rengiantys organizatoriai po truputį atsigauna, tačiau kelionės po Lietuvą vis dar nevyksta, sako turizmo verslo atstovai.  Turizmo įmonių atstovų teigimu, įsibėgėjantis skiepijimas visame pasaulyje, kelionių verslo prisitaikymas prie naujos realybės, atsidarančios atostogų šalys, Europos Sąjungos žaliojo paso tikimybė nuteikia optimistiškai ne tik dėl šių metų, bet ir 2022 metų atostogų sezono.

Kurortai jau ruošiasi poilsiautojų antplūdžiui vasarą – viešbučiuose ir sanatorijose jau dabar gausu rezervacijų. Kai kas atvykti planuoja net visam šiltajam sezonui – yra tokių, kurie darbą derins su atostogomis. Lietuvos kurortų atstovai sako, kad kai kur vasarą poilsiautojus turėtų pasitikti kiek didesnės apgyvendinimo paslaugų kainos, o į kai kuriuos miestus daugiau kainuos ir pats įvažiavimas. Nenumaldomai artėjanti vasara nori nenori verčia apmąstyti atostogų planus.

Į bambukų mišką Zhejiang provincijoje renkasi turistai. Čiupę po kastuvą bei krepšį jie imasi kasti bambukų ūglius. 1300 hektarų miškas balandžio ir gegužės mėnesiams virto žaidimų aikštele mažiems ir suaugusiems, kurie čia atvyko smagiai praleisti laiką ir pakvėpuoti grynu oru.  „Vietoj to, kad fermeriai patys kastų bambukų ūglius ir vėliau vyktų į miestą juos pardavinėti, mes pasiūlėme žmonėms atvykti į kalnus ir patiems nusiimti derlių.

Vos už 100 kilometrų nuo Romos ant uolos viršaus stūkso įspūdingas miestelis. 3 tūkst. metų jis klegėjo ir šurmuliavo, tačiau dabar tai – „mirštantis“ miestas. Nuošliaužos ir erozija miesteliui graužia jau ne šimtus, o tūkstančius metų. Dėl to trūkinėja ir pastatų pamatai. „Mirštančio“ titulą miestas gavo dar viduramžiais, tačiau jo gyventojai įsitikinę – išlikimas priklausė tik nuo miestiečių ryžto. „Mūsų šūkis – atsparumas.

Violetiniai stogai, keliai, autobusai, langų rėmai, laiptų ir tiltų turėklai. Net ir patys tiltai – violetiniai. O štai ir violetinės spalvos drabužiais vilkintys žmonės, triūsiantys levandų laukuose, kurie iš tolo taip pat šviečia violetine spalva. Ir visa tai – Pietų Korėjos salose. Tiesa, gyventojų įkvėpimu tapo ne levandų laukai, o čia auganti, vietinė plačiavarpio gėlė. Tad įkvėpti sodriai violetinės spalvos augalo korėjiečiai ėmė ir nuspalvino savo salas.

Kelionių išsiilgę lietuviai atostogas planuoja nepaisydami besitęsiančios pandemijos. 69 proc. lietuvių yra nusiteikę šiemet pakeliauti. Šiuo požiūriu mūsų šalies gyventojai yra labiau optimistiški nei latviai ar estai, kurių atitinkamai 56 ir 61 proc. šiemet tikisi išsiruošti į kelionę. Tai rodo „Citadele“ banko užsakymu kovo mėnesį atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa.

Pora aštrių pojūčių mėgėjų tandemu kartu iššoka iš lėktuvo – ausyse ima garsiai švilpti vėjas, kuris tuoj pat išjudina ir visus veido raumenis. Čia pat sklendžia ir kitas žmogus – tiesa, jis vienas. Iš čia atsiveria įspūdingas ir kvapą gniaužiantis Hainano provincijos vaizdas Kinijoje – jūra, paplūdimys, namai. Tiesa, toks aukštis skraiduolių visai negąsdina, o vienas jų iš lėktuvo iššoko tiesiog basas. Ore sklandantys žmonės gali nusiraminti ir mėgautis vaizdu, parašiutas išsiskleidė sėkmingai.

Europos Sąjungoje (ES) turizmas, skaičiuojant pagal naktis, turistų praleistas apgyvendinimo įstaigose, pernai sumažėjo per pusę dėl kelionių apribojimų ir karantinų, skirtų sustabdyti COVID-19 plitimą, pirmadienį pranešė bloko statistikos agentūra. Precedento neturintis 52 proc. siekęs sumažėjimas, palyginti su 2019 metais., patvirtino, kad „turizmas atsidūrė tarp sektorių, kuriuos labiausiai paveikė COVID-19 pandemija“, sakoma Eurostato pranešime.

Pavargę nuo karantino ir nuotolinio darbo iš namų lietuviai būriais atostogų traukia į Egiptą, Tenerifę ar Maldyvus. O kelionėms į užsienį tautiečiai negaili ir karantino metu sutaupytų pinigų: renkasi brangesnius nei anksčiau viešbučius ant jūros kranto, kelių savaičių atostogas. Egipte dirbanti gidė Vita pasakoja, kad išvydę dangaus žydrumo jūrą ir palmes lietuviai netgi susigraudina ištrūkę iš namų ir braukia džiaugsmo ašaras.

Dar prieš dešimtmetį Kretingos rajoną su per Europą besidriekiančiu Švento Jokūbo keliu nusprendę sujungti kretingiškiai bei Lenkijos atstovai rezultato nemato iki šiol. Nors projektui kaimynai suorganizavo apie 100 000 eurų, už juos Kretingos rajono valdininkai šio piligrimo kelio per savo žemes taip ir nesugebėjo pažymėti. Tačiau už šiuos pinigus pertvarkė viešąjį tualetą ir jame įkūrė Turizmo informacijos centrą.

Pasišviesdami ant galvos pritvirtintais žibintais ir taip įvairiausiomis spalvomis nuspalvindami kalnus, keliautojai tyrinėja Kazachstano ledynus. Dėl COVID-19 ribojimų, kaip ir daugelis žmonių, Kazachstano gyventojai negali keliauti į užsienį. Tad vis daugiau jų traukia į netoli didžiausio šalies miesto Almatos esančius nuostabiuos Tian Šanio kalnų ledynus. „Dėl pandemijos turistų, o ypač vietinių, skaičius žymiai išaugo.

Ilgą laiką Meksikoje aplink Teotihuakano piramides tvyrojo tyla. O šiandien šalia esančioje senovės miesto magistralėje, vadinamoje Mirusiųjų prospektu, jau būrys turistų. Dėl koronaviruso uždarytą viena populiariausių Meksikos vietų – šventyklas ir piramides – vėl galima lankyti. Tiesa, pagrindinė zona bus ribojama iki 3 tūkst. lankytojų per dieną. Prieš tai bus tikrinama turistų temperatūra, o dėvėti kaukes – privaloma. Tiesa, šalia esantys muziejai lieka uždaryti.

Kol lietuviai negali be būtino reikalo palikti savo gyvenamosios savivaldybės, kitų šalių poilsiautojai traukia pasišildyti į saulėtąjį Egiptą. Čia su dainomis ir šokiais pramogauja turistai, kurie į Egiptą atvyksta dėl čia esančio žemo koronaviruso atvejų skaičiaus. Vis tik turistų į Egiptą suplūsta kur kas mažiau nei prieš pandemiją. „Deja, žmonės atvyksta tik iš tų šalių, kuriose leidžiama keliauti. Daugiausia atvyksta iš Ukrainos, Baltarusijos, Kazachstano, Armėnijos.

Koronaviruso pandemija itin skaudžiai kirto turizmo sektoriui – prasidėjus Covid-19 krizei dauguma šalių uždarė sienas, įvedė karantinus, todėl kelionės buvo sustabdytos. Vėliau daugeliui šalių atlaisvinus pirmojo karantino ribojimus ir sudarius teorines galimybes keliauti, turizmas susidūrė su kita problema – keliauti bijančiais žmonėmis. Panašu, kad lietuviai šios baimės atsikratė – kelionių organizatoriai sako, jog susidomėjimas kelionėmis sparčiai auga.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija žada svarstyti Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) siūlymus taikyti nulinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) per koronaviruso krizę ypač nukentėjusiam turizmo verslui, o sveikatingumo ir sveikatinimo įmonėms – 5 proc. PVM.   „Vertinsime šiuos pasiūlymus“, – BNS teigė ministrės patarėja Skaistė Barauskienė. Pasak Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentės Žydrės Gavelienės, lengvatos padėtų verslui atsigauti.

Nuo turizmo priklausančiuose Lenkijos pietuose slidinėjimo trasos, restoranai ir viešbučiai pareiškė, kad nuo pirmadienio nebepaisys dėl COVID-19 įvestų suvaržymų ir atsidarys, šalies smulkiesiems verslininkams prarandant kantrybę dėl karantino. Keli šimtai verslininkų prisijungė prie vadinamojo „Kalniečių veto“ judėjimo, kurio lyderis Sebastianas Pitonas paskelbė apie nepaklusnumo kampaniją apsirengęs tradiciniu Tatrų kalnų gyventojų kostiumu.

Užsienio kurortams tapus tik svajone, žmonės suskato ieškoti, ką gražaus gali pamatyti gimtinėje. TOP 20 – ne tik gerai žinomi objektai, bet ir tokios vietos, apie kurias greičiausiai nesate girdėję. Pavyzdžiui, ar žinote, kad turime lietuviškąją Atlantidą? Beje, kol šalyje įvestas griežtas karantinas, nuo kelionių net ir Lietuvoje derėtų susilaikyti, tačiau pasiūlymą turi muziejai – aplankyti juos virtualiai, neišeinant iš namų.

Seimas po svarstymo patvirtino Civilinio kodekso pakeitimus, nurodančius, jog lėšos už neįvykusias keliones turistams turi būti grąžintos per 14 dienų. Anksčiau numatytas terminas buvo 90 dienų.  Europos Komisijai (EK) pradėjus pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, Seimui pavasarį leidus lėšas už neįvykusias keliones grąžinti per 90 dienų, Vyriausybė dar vasaros pabaigoje pritarė siūlymui šį terminą sutrumpinti iki 14 dienų.

Kelionių išsiilgę lietuviai, kaip jau kurį laiką pastebi kelionių agentūros, noriai šventėms traukia į šiltuosius kraštus. Kelionių kalendorius po truputį pildosi ir kitiems metams, tačiau visiško turizmo atsigavimo nesitiki tiek ekonomistai, tiek patys kelionių organizatoriai. Kelionių agentūrų teigimu, šiemet kelionių troškulį dalis lietuvių malšina didžiąsias šventes pasitikdami egzotiniuose kraštuose – populiariausiomis kryptimis tapo Tenerifė ir Maldyvai.

Pandemijos paveiktoms įmonėms mažinant veiklą, darbo sparčiai netenka paslaugų, turizmo, sanatorinio gydymo įmonių darbuotojai, skelbia Užimtumo tarnyba. Anot jos, apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus šiemet pranešė 113 bendrovių, įspėta beveik 4,9 tūkst. darbuotojų. Tuo metu pernai gauti 64 pranešimai, įspėta 3,25 tūkst. žmonių.  Tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė sako, kad dabar stebimos kitokios priežastys nei metų pradžioje.

Tęsiantis karantinui vis didėjantis kelionių ilgesys skatina ieškoti jį numalšinti galinčių, tačiau saugių kelionių krypčių. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ ir Lietuvos turizmo informacijos centrai siūlo pasižvalgyti po gražiausius šalies piliakalnius, o įkvėpimui – istoriją apie tikslą aplankyti visas šias kalvas Lietuvoje. Visoje Lietuvoje yra daugiau nei 900 dirbtinių kalvų, ant kurių kadaise stūksojo pilys.

Įprastai šventiniu Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu žmonės vykdavo į keliones. Šiemet, anot kelionių organizatorių, situacija visiškai kitokia, žiemos kelionių lietuviams, ko gero, teks atsisakyti, o turizmo sektorius vis dar laukia Vyriausybės pagalbos. Pasak jų, pinigų už neįvykusias keliones vis dar laukia daugybė žmonių.

Statistikos departamentas dabar jau oficialiai apskaičiavo, kiek pandemijos metu lietuviai keliavo ir kiek kelionėms išleido. O tiksliau – sutaupė, nes užsienio išvykoms šiemet paklojome ne 300, o tik 23 mln eurų. Visgi, jau aišku, kad dalis kelionėms svetur sutaupytų sumų liko turistavimui mūsų šalyje, o čia lietuviai pinigų netaupė. Vilniaus oro uostas šiuo metu pustuštis, bet dirba. Galimos tokios kelionių kryptys kaip Ryga, Frankfurtas, Oslas, Varšuva, Londonas.

Pavargę po karantino ir vėl gresiant naujiems suvaržymams žmonės dairosi į galimybes keliauti ir pailsėti šiltose ir saulėtose šalyse. Tačiau ar tikrai šiemet galėsime išvykti į užsienį? Apie tai TV3 Žinių studijoje kalbamės su Lietuvos turizmo asociacijos vykdomąja direktore Milda Plepyte-Rainiene. Žmonės jau išsiilgę kelionių ir girdėjome, kad jau nuo šio savaitgalio jau atnaujintos kelionės į Kiprą.

Tik po trijų balsavimų Seimas antradienį nutarė vis tik svarstyti pataisas, kuriomis siūlomos dar didesnės pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos viešbučiams ir turizmui.     Šio klausimo svarstymą išbraukti iš darbotvarkės siūlė valstietis Valius Ąžuolas.   „Šiuo metu ta lengvata yra galiojanti turizmo sektoriuje iki 2022 metų pabaigos. Prasmė vieneriais metais pailginti.

Panašu, kad po koronaviruso pandemijos sulauksime permainų. Ekonomistas tikina, kad du kartus į tą pačią upę neįbrisi, tad ekonomika po koronaviruso krizės bus kitokia nei prieš ją, bet nebūtinai blogesnė. O ar jis bus geresnė priklausys nuo to, kaip greitai sugebėsime adaptuotis prie naujos pokoronavirusinio pasaulio tvarkos. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Dr. Žygimantas Mauricas teigė, kad pandemijos ateina ir praeina, bet ekonomikos skatinimo priemonės – (užsi)lieka.

Griežtas kaimynų latvių ultimatumas Lietuvai.  Jei iki penktadienio sergamumas koronavirusu nesumažės ir sieks darbartinį 16 atvejų 100-ui tūkstančių gyventojų rodiklį – jokių išimčių nebus – Lietuviai pateks į raudonąjį sąrašą ir atvykus pas kaimynus teks dvi savaites saviizoliuotis. Nyksta ir kitos galimos kelionių kryptys – jų organizatoriai atšaukia paskutines likusias išvykas į Italiją. Baltijos kelionių burbulas bliūkšta.

Nors šiuo metu dalis šalių turistų neįsileidžia, oro linijų bendrovės vis tiek siūlo nuolaidas ir į jas parduoda bilietus. Pavyzdžiui, pirmąjį rugsėjo savaitgalį nuskristi į Izraelį galima vos už 11 eurų. Šiuo „Ryanair“ pasiūlymu socialiniame tinkle pasidalino aviacijos specialistas Simonas Bartkus.

Dėl koronaviruso pandemijos šiais metai daugybė žmonių pakeitė savo atostogų planus ir nusprendė jas praleisti Lietuvoje. Tyrimas atskleidė, kad savaitgalio išvykai žmogus vidutiniškai skiria apie 130 eurų. Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu birželio mėnesį atliktas vietinio turizmo tyrimas parodė, kad susidarius nepalankioms aplinkybėms atostogauti užsienyje, didelė dalis Lietuvos gyventojų nusprendė rinktis poilsį Lietuvoje – tai nurodė 65 proc. apklaustųjų.

Lietuvos kelionių organizatoriai nepajėgtų grąžinti pinigų žmonėms už neįvykusias keliones per 14 dienų, jei Seimas priimtų Civilinio kodekso pataisą ir atšauktų dabar jame numatytą 90 dienų terminą, sako Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė.  Pasak Žydrės Gavelienė, įmonės negalėtų grąžinti pinigų per dvi savaites, nes jų neturi – partneriai užsienyje jų negrąžina, o pasinaudoti Vyriausybės pagalba pernelyg sudėtinga.

Norėdama išvengti Europos Sąjungos sankcijų, Lietuva imasi taisyti sprendimą dėl termino, per kurį turistams turi būti grąžinti pinigai už koronaviruso krizės metu neįvykusias keliones. Keliautojai atgautų pinigus per dvi savaites, o ne per 90 dienų, kaip pavasarį nutarė Seimas.  Europos Komisijai (EK) jau pradėjus prieš valstybę pažeidimo procedūrą, Vyriausybė kitą trečiadienį svarstys siūlymą Civiliniame kodekse atsisakyti su ES direktyva nesuderinamo termino pailginimo.