tėvynė

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis patvirtino artimiausių dvejų metų veiksmų planą dėl diasporos politikos, juo bus siekiama stiprinti išeivių ryšius su tėvyne. Kaip informavo užsienio reikalų ministerija, Lietuvos diasporos politikos strateginių gairių „Globali Lietuva“ 2022–2024 metų plane ypač daug dėmesio bus skiriama lituanistiniam ugdymui užsienyje – vaikų ir jaunimo ryšio su Lietuva stiprinimui, aktyvesniam diasporos įtraukimui į užsienio investicijų paiešką.

Nuo karo tėvynėje pabėgusius ukrainiečius apgyvendinę Lietuvos gyventojai ir verslas 59 iš 60 šalies savivaldybių birželį gaus kompensacijas – paskirstyta daugiau kaip 1,1 mln. Eur. Gegužės mėnesį šalies gyventojams, priėmusiems ukrainiečius, dar išmokėta beveik 300 tūkst. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šių metų birželį už gegužės mėnesį daugiausiai valstybės biudžeto lėšų šiam tikslui skirta didžiųjų šalies miestų savivaldybėms – Kauno (183,4 tūkst. Eur), Vilniaus (158,4 tūkst.

Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Sviatlana Cichanouskaja, šiuo metu pasitraukusi į Lietuvą, penktadienį pareiškė, kad tikisi greitai sugrįžti į savo šalį ir kad dabartinės savo veiklos nelaiko vyriausybės tremtyje darbu. „Atskirai S. Cichanouskaja pabrėžė, kad savo veiklos nelaiko vyriausybėje tremtyje darbu: „Išvažiuoti mane privertė aplinkybės, tačiau Baltarusija – mano Tėvynė.

Sekmadienį ukrainiečiai renka naują šalies parlamentą, prezidentu tapusiam komikui Volodymyrui Zelenskiui siekiant į valdžią atvesti politikos naujokų ir konsoliduoti savo galią. Prognozuojama, kad visai neseniai įkurta prezidento partija gaus daugumą balsų šiuose rinkimuose, kurie, kaip manoma, pradės naują erą šalyje, kur iki šiol dominavo dar Sovietų Sąjungoje užaugę politikai.

Ukrainoje sekmadienį 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku prasidėjo balsavimas pirmalaikiuose parlamento rinkimuose, kuriuose pergalė žadama naujojo šalies prezidento Volodymyro Zelenskio partijai. Už partiją „Liaudies tarnas“ („Sluha narodu“), pavadintą taip pat, kaip ir serialas, kuriame buvęs komikas V. Zelenskis suvaidino prezidentą, žada balsuoti 44–52 proc. ukrainiečių, rodo įvairios šią savaitę atliktos rinkėjų apklausos.

Naujoji Estijos vyriausybė, suformuota trijų partijų koalicijos po kovo 3-ąją įvykusių rinkimų, pirmadienį buvo prisaikdinta parlamente. Prezidentė Kersti Kaljulaid balandžio 24 dieną patvirtino naująjį kabinetą, sudarytą Centro partijos, Konservatyviosios liaudies partijos (EKRE) ir „Isamaa“ („Tėvynė“). Naujojoje vyriausybėje dirbs penki Centro partijos ministrai: ministras pirmininkas J. Ratas, švietimo ir mokslo ministrė Mailis Reps, ekonomikos ir infrastruktūros ministras Taavi Aasas, region...

Estijos parlamentas trečiadienio pavakarę balsų daugumą suteikė premjerui Juri Ratas įgaliojimus formuoti naują vyriausybę. Sprendimas įgalioti Centro partijos lyderį formuoti naują kabinetą buvo priimtas 55 balsais prieš 44. Per balsavimą 101 vietą turinčiame parlamente du deputatai nedalyvavo. Centro partija, Konservatyvioji liaudies partija (EKRE) ir „Isamaa“ („Tėvynė“) – jau yra sudariusios koalicijos sutartį.

Į Ukrainos prezidento rinkimų antrą turą pateko komikas Volodymyras Zelenskis ir dabartinis šalies vadovas Petro Porošenka, rodo ketvirtadienį paskelbti galutiniai balsavimo rezultatai. Už V. Zelenskį balsavo 30,24 proc. rinkėjų, o P. Porošenką palaikė 15,95 proc. ukrainiečių. Partijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“) lyderė Julija Tymošenko surinko 13,4 proc. balsų, o prorusiškos partijos „Opozicinė platforma – Už gyvenimą“ remiamas kandidatas Jurijus Boiko – 11,6 procento.

Ukrainos prezidento rinkimų pirmajame rate tvirtai pirmauja komikas Volodymyras Zelenskis, rodo Centrinės rinkimų komisijos duomenys, paskelbti antradienį suskaičiavus kiek daugiau nei 97 proc. balsų. V. Zelenskis kol kas turi surinkęs 30,23 proc. balsų, o dabartinis šalies vadovas Petro Porošenka – 15,92 proc. balsų. Partijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“) lyderė Julija Tymošenko surinko 13,4 proc.

Buvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko, partijos „Batkyvščyna“ („Tėvynė“) lyderė, antradienį pareiškė ketinanti inicijuoti prezidento Petro Porošenkos apkaltą dėl paskelbto žurnalistinio tyrimo, atskleidžiančio kai kurių aukšto rango pareigūnų ryšį su neteisėtomis machinacijomis vykdant kariuomenės pirkimus. „Skelbiame, kad kartu su kitomis mus palaikančiomis frakcijomis pradedame prezidento apkaltos procedūrą“, – J. Tymošenko sakė Aukščiausiojoje Radoje.

Ukrainos teismas penktadienį nurodė sulaikyti vieno regiono aukšto rango pareigūną, apkaltintą organizavus mirtimi pasibaigusį aktyvistės užpuolimą panaudojant rūgštį. Vladyslavas Manheris bus laikomas areštinėje bent iki kovo 3-iosios, už jo paleidimą paskirtas 2,5 mln. grivinų (81 560 eurų) užstatas, naujienų agentūrai AFP sakė generalinio prokuroro atstovė Larysa Sarhan.

Dauguma ukrainiečių per artėjančius prezidento rinkimus žada balsuoti už komiką Volodymyrą Zelenskį, nedideliu atotrūkiu lenkiantį partijos „Batkyvščyna“ („Tėvynė“) lyderę Juliją Tymošenko, o dabartinis valstybės vadovas Petro Porošenka yra trečioje vietoje, rodo ketvirtadienį paskelbti apklausos rezultatai. Sociologinių tyrimų grupės „Reiting“ duomenimis, V. Zelenskį remia 19 proc. balsuoti ketinančių piliečių. J. Tymošenko palaiko 18,2 proc.

Buvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko antradienį oficialiai įsitraukė į varžybas dėl šalies prezidento posto, o apklausos rodo, kad ji yra tarp favoritų. „Siekiu prezidento posto“, – per savo nacionalistų partijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“) posėdį paskelbė J. Tymošenko. Jos žodžius minia palydėjo pritarimo šūksniais.

Neseniai jauna mama tapusi Eisvina Gailiūnė socialiniuose tinkluose pasidalijo jautria akimirka. Panevėžietė krašto apsaugos savanorė įsiamžino fotosesijoje kartu su savo kelių mėnesių dukrele, kurioje abi apsirengusios karių uniformomis. Savanorės kelią prieš metus pasirinkusi Eisvina mėgsta miegoti miške po atviru dangumi, o braidymas po pelkes jai puikus savęs išbandymas.

Vilniaus knygų mugės šurmulyje pristatytas itin lietuviškas „Aš Ikona“ numeris. Pavasariu dvelkiančio leidinio viršelyje – trys kino ir teatro ikonos – Eglė Gabrėnaitė, Gabija Jaraminaitė bei Toma Vaškevičiūtė. Nors už lango dar žiema, ikoniškoji kūrybinė komanda pavasarį nusprendė prisišaukti anksčiau, todėl ketvirtadienio popietę oficialiai pristatė šiltajam metų sezonui skirtą leidinį. O šįkart jis apie meilę tėvynei.

Įtakingas kino kritikos portalas Rotten Tomatoes, filmus vertinantis 100% skalėje, sudarė geriausių 2017-ųjų televizijos serialų sąrašą. Į moterišką auditoriją orientuotas ir Nicole Kidman žavesį pabrėžiantis „Nekaltas melas“ („Big Little Lies“) užsitikrino 88% reitingą.

Estijos parlamente pirmadienį įvyko prezidento rinkimai, kuriuose dalyvavo vienintelė kandidatė – šalies atstovė Europos Audito Rūmuose Kersti Kaljulaid, kurią parlamentas ir išrinko. Estijos parlamentas pirmadienį naująja šalies prezidente išrinko Kersti Kaljulaid, kuri pakeis dvi kadencijas valstybės vadovo poste dirbusį liberalą Toomą Hendriką Ilvesą. Per slaptą balsavimą parlamente už nepartinę K.Kaljulaid savo balsus atidavė 81 iš 98 posėdyje dalyvavusių įstatymų leidėjų.

Sekmadienį Rusija rinksis naują parlamentą, kuriame pastaruosius 16 metų karaliauja valdančioji „Vieningoji Rusija“ partija. Leidinys „Newsweek“ pažymi, kad šių rinkimų kampanija yra itin blanki, tačiau atrinko įdomiausia, kas jų metu nutiko. Visų pirma reikia paaiškinti, kad absoliučiai niekas neabejoja dabartinės totalitarinės ir kleptokratinės valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ pergale.

Ukrainos parlamentas ketvirtadienį patvirtino naująją šalies vyriausybę, dėl kurios sudėties buvo sutarta trečiadienį vykusiame koalicijos susitikime. Naujojo kabineto sudėtį rytiniame plenariniame parlamento posėdyje pristatė šiandien premjeru paskirtas Volodymyras Hroismanas. Nutarimą dėl naujos ministrų kabineto sudėties palaikė 239 Aukščiausiosios Rados deputatai.

Liepos 31 d. Simono Daukanto aikštėje Vilniuje 51 Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnui Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė suteikė pirmąjį karininko – leitenanto – laipsnį. 46 vaikinai ir 5 merginos prisiekė ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, negailėdami jėgų ir gyvybės visada ginti Tėvynę, jos laisvę ir nepriklausomybę.

 Birželio 15 d., minint Gedulo ir vilties dieną, Vilniaus Antakalnio kapinėse bus atidengtas paminklas, skirtas simboliškai įprasminti žuvusiesiems ir nukankintiems tolimose tremties vietose po 1940 birželio penkioliktosios, dienos, kai Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą.

Kovo viduryje Rusija minėjo pirmąsias „Krymo sugrįžimo“ metines. Ta proga federalinis televizijos kanalas „Rossija“ parodė dokumentinį filmą „Krymas. Kelias į Tėvynę“. Šiame beveik pustrečios valandos trukmės kūrinyje pristatomas Kremliaus požiūris į 2014 metų pradžios įvykius Ukrainoje ir vėlesnę Maskvos pastangomis įvykdytą Krymo aneksiją. Tačiau kalbėti apie šį filmą vien kaip apie Rusijos pozicijos išraišką būtų pernelyg primityvu – „Krymas.

Maždaug tuzino kraštutinių dešiniųjų grupių iš visos Europos atstovai sekmadienį susirinko Rusijoje, Kremlių remiančioje konferencijoje, kuri vyksta tokiu metu, kai nerimaujama dėl numanomų Maskvos bandymų įsiteikti žemyno ekstremistams.

Edvardas Špokas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Moldova sekmadienį rinks naują parlamentą. Šalies gyventojai, nusivylę dabartine proeuropietiška koalicija dėl nepakankamai gerėjančio gyvenimo, gali rinktis socialistus ir komunistus. Tą daryti skatina ir Rusija, bandydama skaldyti šalį. Tiesa, komunistai palaiko provakarietišką kryptį. Iš rinkimų kovos išmestas, kaip įtariama, Rusijos finansuotas partijos „Tėvynė“ lyderis Renatas Usatis ir pats pabėgo į Maskvą.

2014-ieji tapo Ukrainai didelių išbandymų ir, tikėtina, rimtų pokyčių metais. Neseniai įvykę priešlaikiniai rinkimai į šalies parlamentą – Aukščiausiąją Radą – apibūdinami kaip dar vienas svarbus tebevykstančių procesų etapas. Šiuos rinkimus galima pavadinti žingsniu politinės krizės įveikimo link ir viltimi, kad Ukrainos gyvenime įvyks svarbių kokybinių pokyčių, kurie laikui bėgant leis įveikti ir visas kitas problemas – jų sąrašas šiandien kartais atrodo begalinis.

Praėjusią savaitę paskelbti visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai atskleidė, jog ginti Lietuvos nestotų net kas ketvirtas mūsų šalies pilietis. Tai iki širdies gelmių piktina tituluotą gražuolę, projekto „Šok su manimi“ dalyvę Rūtą Mazurevičiūtę. „Žinoma, viliuosi, niekada mūsų šalyje neprasidės ginkluotas konfliktas, – šį sekmadienį 10.00 val.

Jis nesibaimina gauti smūgį į galvą, jeigu tai padeda pelnyti didesnį populiarumą, žmogaus teisių aktyvistai jį kaltina naudojant ginkluotus būrius įtariamiems separatistams grobti, o jo partijos programa ragina atkurti Ukrainos branduolinį arsenalą. Tačiau kad ir kaip piktinamai atrodytų jo veiksmai ir politinė programa, karingo būdo politikas Olehas Liaško randa daug šalininkų visuomenėje, dėl karo pasiryžusioje imtis kraštutinių priemonių.

Politinis blokas, kuris remia Ukrainos prezidentą Petro Porošenką, turėtų triumfuoti per kitą mėnesį įvyksiančius šalies parlamento rinkimus, rodo apklausa, kurios rezultatai buvo paskelbti penktadienį. P.Porošenka tikisi, kad spalio 26-osios balsavimu bus paremta griežta linija, kurios jis laikosi prorusiškų separatistų Rytų Ukrainoje atžvilgiu, ir jo integracijos į Europą politika, kuri kelia nesutarimus su Maskva.

 Rugsėjo 11-osios teroristiniai išpuoliai, prieš 13 metų sudrebinę Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), jas pakeitė. Pasak politikos apžvalgininko Kęstučio Girniaus, Amerika pradėjo nuolat rūpintis galimu teroristų antpuoliu, išleido šimtus milijardų dolerių, kad apsaugotų savo šalį, ir šiek tiek praplėtė žodyną. „Atsirado tokia sąvoka, kaip „Homeland“ – „Tėvynė“, kurios anksčiau amerikiečiai nevartojo“, – teigia K. Girnius.

Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavaldžių institucijų – Policijos departamento, Viešojo saugumo, Valstybės sienos apsaugos tarnybos – vadovai laikosi nuomonės, jog vidinis ir išorinis saugumas negali būti atsieti vienas nuo kito. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) teigia, jog turi būti aktyviau diskutuojama apie nuoseklios išorinio ir vidinio saugumo sistemos kūrimą ir finansavimą.

 Jokiai frakcijai nepriklausantis liaudies deputatas Petro Porošenka gegužės 25 dieną vykusiuose rinkimuose išrinktas Ukrainos prezidentu, pirmadienį oficialiai paskelbė Centrinė rinkimų komisija (CRK). CRK protokole, kurį pirmadienį pasirašė visi 15 komisijos narių, nurodyta, kad už P.Porošenką balsavo 54,7 proc. rinkimuose dalyvavusių piliečių, arba 9 mln. 857 tūkst. 308 žmonės. Už susivienijimo „Batkivščyna“ („Tėvynė“) lyderę Juliją Tymošenko balsavo 12,81 proc. arba 2 mln. 310 tūkst.

Ukrainos centrinė rinkimų komisija (CRK) pareiškė, kad atsižvelgus į balsų skaičiavimo eigos tendenciją, antrojo rato nebereikės. Apdorojus 90,01 proc. balsavimo protokolų už frakcijoms nepriklausantį liaudies deputatą Petro Porošenką balsavo 54,22 proc. rinkėjų, o už visos Ukrainos susivienijimo „Batkivščyna“ („Tėvynė“) lyderę Juliją Tymošenko – 13 proc. rinkėjų. Už Radikaliosios partijos lyderį Olehą Liašką balsavo 8,43 proc.

Rusakalbiams penktadienį minint Pergalės dieną policija Vilniuje žada sustiprintą budėjimą, sako Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Kęstutis Lančinskas. Anot jo, didžiausias dėmesys bus skirtas tradiciniam gegužės 9-osios renginiui Antakalnio kapinėse, kur kasmet paminėti pergalę prieš fašizmą II-ajame pasauliniame kare susirenka Lietuvos rusakalbiai. „Taip, mes rytoj dirbsime sustiprintu režimu“, - BNS patvirtino K.Lančinskas.

Žinių radijas Lietuvius sugrįžti į Tėvynę paskatintų čia pasikeitęs psichologinis klimatas, padidėjusi tolerancija, pagarba žmogui. Tai rodo Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atlikta apklausa. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Vytis Čiubrinskas „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė, kad pasaulis globalus ir mobilumo jame tik daugės. Migraciją, anot profesoriaus, vadinkim mobilumu ir tada esą bus daug lengviau žiūrėti į šią problemą.

(papildyta 14.53) Ukrainos kariai ketvirtadienį pasitraukė iš patikros posto į šiaurę nuo rytinio Slovjansko miesto, kurį anksčiau buvo užėmę, o į jį sugrįžę prorusiški separatistai pradėjo stiprinti savo pozicijas, kraudami smėlio maišus. Vienas naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistas sakė, kad kariai, atvažiavę šarvuotaisiais transporteriais į patikros postą kelyje netoli Chrestyščės kaimo, pasitraukė praėjus maždaug dviem valandoms.

Ukrainos partijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“) lyderė, kandidatė į prezidentus Julija Tymošenko penktadienį ketina derėtis su žmonėmis, užėmusiais administracinius pastatus Donecke. „Aš tikrai susitiksiu su tais žmonėmis, kurie atstovauja įvairioms grupėms, kurie dabar užėmė administracines patalpas“, – sakė ji spaudos konferencijoje Donecke, atsakydama į klausimą, ar eis į tuos pastatus. J.Tymošenko pažadėjo, kad viešai paskelbs derybų rezultatus.

 Ukrainos opozicijos lyderė ir buvusi premjerė Julija Tymošenko ketvirtadienį paskelbė, jog varžysis pirmalaikiuose prezidento rinkimuose, kurie įvyks gegužės 25 dieną. Pirmalaikiai valstybės vadovo rinkimai rengiami praėjusį mėnesį žlugus Viktoro Janukovyčiaus režimui, kurį rėmė Kremlius. „Ketinu kandidatuoti į Ukrainos prezidentus“, – sakė 53 metų ekspremjerė žurnalistams.

 Ukrainos partijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“) lyderė Julija Tymošenko pareiškė, kad Kijevo pasirašyta asociacijos sutarties su Europos Sąjunga (ES) politinė dalis reiškia, kad „Ukraina grįžta į Europos šeimą“. „Ukrainos asociacijos su ES sutarties politinė dalis pasirašyta šiandien.

Dar prieš kelias savaites Sergejus Aksionovas buvo menkai žinomas Krymo politikas, vadovavęs mažai prorusiškai partijai, kuri vos įveikė 4 proc. balsų slenkstį per pastaruosius vietos valdžios rinkimus šiame autonominiame Ukrainos regione. Anksčiau jis buvo abejotinos reputacijos verslininkas, pelnęs Goblino pravardę tomis dienomis, kai šalyje klestėjo nusikalstamos gaujos, subyrėjus Sovietų Sąjungai. Tačiau laikai pasikeitė.

Lituanistinis švietimas užsienyje yra vienas tvirčiausių saitų, siejantis svetur gyvenančius tautiečius su Tėvyne, sako švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis. Ministras, su darbo vizitu lankydamasis JAV, susitinka su lietuvių bendruomenėmis, lietuviškų mokyklų mokiniais ir pedagogais, Ilinojaus universiteto Lituanistikos katedros studentais ir dėstytojais, dalyvauja šventiniuose Kovo 11–osios minėjimo renginiuose.

 Maidano savigynos pajėgų atstovai šeštadienį vakare prie oro uosto„Kijev“ buvo sustabdę partijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“) parlamentinės frakcijos lyderio Arsenijaus Jaceniuko ir buvusios premjerės Julijos Tymošenko kortežą, nes jie nepaisė išvažiavimo taisyklių, per „YouTube“ pranešė hromadske. tv. „Mus truputį užgavo (tai), kaip jūs čia išvažiavote.

Informacija apie tai, kad po Julijos Tymošenko išlaisvinimo ji neva susitiko su į kampą įspeistu Viktoru Janukovyčiumi, neatitinka tikrovės, teigiama pranešime, kurį išplatino ekspremjerės vadovaujamos partijos „Batkyvščyna“ („Tėvynė“) spaudos tarnyba. „Jeigu Janukovyčius būtų užėjęs pas mane į kamerą, jis iš manęs jau nebebūtų išėjęs, bet būtų važiavęs surakintas grandinėmis į Hagą“, – citavo J.Tymošenko spaudos tarnyba.

 „Julija, Julija!“ - šeštadienį skandavo minia, žybsint fotoaparatų blykstėms prie scenos Kijevo Nepriklausomybės aikštėje, kurios liudijo, kad į Maidaną atvyko į laisvę išėjusi Ukrainos opozicijos didvyrė Julija Tymošenko. Staiga 2004 metų prodemokratinės Oranžinės revoliucijos didvyrė pasirodė ant pakylos, neįgaliųjų vežimėlyje dėl nugaros problemų, su savo tradicine šviesių plaukų kasa aplink galvą, pavargusiomis akimis, su pustrečių metų kalinimo žymėmis veide.

 Ukrainos Aukščiausioje Radoje svarstomos trys pagrindinės kandidatūros į šalies ministro pirmininko postą: ekspremjerės Julijos Tymošenko, frakcijos „Batkyvščyna“ („Tėvynė“) lyderio Arsenijaus Jaceniuko ir frakcijoms nepriklausančio deputato Petro Porošenkos, pranešė „Batkyvščyna“ frakcijos deputatas Mykola Tomenko. „Šiai dienai kandidatūrų daug, pagrindinės iš jų trys - Tymošenko, Jaceniukas, Porošenka.

(papildyta 01.52) Ugnis Kijevo centre stovinčių Profesinių sąjungų rūmuose pasiekė jau trečią ir ketvirtą aukštus, o liepsna apima vis naujus pastato plotus. Kaip iš įvykio vietos praneša korespondentas, šiuo metu rūmuose įsikūręs vadinamasis Nacionalinio pasipriešinimo štabas skubiai evakuojasi. Pastatą palieka žmonės, taip pat iš jo yra nešami daiktai. Aktyvistai prie pastato ištempė brezentą, kad žmonės, kurie šėlstančios ugnies liko užblokuoti rūmuose, galėtų iššokti per langus.

Ukrainos opozicinės parlamentinės frakcijos „Batkyvščyna“ („Tėvynė“) lyderis Arsenijus Jaceniukas patvirtino, kad atmeta pasiūlymą vadovauti šalies vyriausybei. „Jūs girdėjote apie tai, kaip Viktoras Janukovyčius pasiūlė man premjero postą. Mano atsakymas Janukovyčiui toks: manęs už postus nenupirksi, pone prezidente. Pirkite savo pakalikus“, - sekmadienį sakė A.Jaceniukas per mitingą Nepriklausomybės aikštėje Kijeve.

Simona PUŽAITĖ Šalia namų kasdien, ne tik valstybinių švenčių dienomis, plazdanti Lietuvos vėliava ją iškėlusiems žmonėms yra tarsi simbolis, kad patriotiškumas ir meilė tėvynei nesusiję su kvailais valdžios sprendimais ar finansiniu nepritekliumi. Sulaukė ir ironiškų komentarų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikus menanti istorinė vėliava, šiauliečio statybos įmonės vadovo Antano Kaleckio nuomone, nepelnytai pamiršta.

Nijolė Druto, LRT radijas, LRT.lt Apklausa rodo, kad savo gyvybę ar sveikatą už tėvynę paaukotų kas penktas lenkas. Tai skelbia dienraščio „Žečpospolita“ užsakymu atliktas lenkų patriotizmo tyrimas. Į apklausoje užduotą klausimą „Ką šiandien paaukotum už Lenkijos gerovę?“ 41 proc. apklaustų lenkų pareiškė, kad „nieko“. Tik 19 proc. deklaravo pasirengimą paaukoti už tėvynę savo gyvybę ar sveikatą, 17 proc . – paaukoti savo turtą.

Ukrainos sostinėje šeštadienį tebetvyrojo didelė įtampa po naktinių padrikų susirėmimų tarp protestuotojų ir milicijos, nors buvo paskelbtos paliaubos. Padėtis jau du mėnesius nerimstančios krizės epicentre šeštadienį paryčiais buvo gana rami, bet šimtai protestuotojų tebebudi Kijevo centre, o saugumo pajėgų nariai laukia išsirikiavę priešais jų barikadas.