Vienas naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistas sakė, kad kariai, atvažiavę šarvuotaisiais transporteriais į patikros postą kelyje netoli Chrestyščės kaimo, pasitraukė praėjus maždaug dviem valandoms.
(papildyta 14.47) Slaviansko separatistų vadas Viačeslavas Ponomariovas slavgorod.com.ua žurnalistams pranešė, kad jie yra pasiruošę ir laukia Ukrainos kariuomenės šturmo. "Mes turime automatų, kulkosvaidžių, pistoletų, medžioklinių šautuvų, taip pat granatsvaidžių, sprogmenų ir "Nona" įrengimų. Tačiau noriu pabrėžti, kad tai dar ne viskas, mes turime mažytę paslaptį, siurprizą", - pažymėjo Slaviansko separatistų lyderis.
(papildyta 13.06) Antiteroristinės operacijos Slavianske metu žuvo penki separatistai, praneša unian.net remdamiesi Ukrainos VRM pranešimu.
Slaviansko šiaurės vakarų teritorijoje vykdytos antiteroristinės operacijos metu buvo užimti ir sunaikinti trys neteisėti ginkluotų asmenų postai. "Susidūrimo metu žuvo iki 5 teroristų, buvo sužeistas vienas pareigūnas", - teigiama pranešime.
(papildyta 12.58) kramatorsk.info praneša, kad dar vienas separatistų saugos postas šalia Slaviansko buvo apšaudytas. Teigiama, kad postas iš Charkovo pusės buvo apšaudytas ir užimtas. Susišaudymo metu žuvo trys separatistai.
(papildyta 12.48) Ukrainos prorusiškų separatistų atstovas ketvirtadienį nurodė, kad ginkluoti sukilėliai liepė visiems civiliams palikti vietos tarybos pastatą rytiniame Slovjansko mieste, armijai pradėjus puolimą.
Ukrainos kariuomenės šarvuočiams įvažiavus į tą miestą, kovotojai buvo matomi atsitraukiantys į gynybines pozicijas.
(paildyta 11.58) Ukrainos rytinio Slaviansko miesto, kurį kontroliuoja prorusiški separatistai, prieigose ketvirtadienį buvo girdimas šaudymas ir liepsnojo vienas sukilėlių įrengtas eismo patikros postas, pranešė vienas ten esantis naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Mieste, virš kurio skraidė sraigtasparnis, ginkluoti prorusiški separatistai traukėsi į gynybines pozicijas.
Vienas kovotojas sakė matęs septynis Ukrainos armijos šarvuočius netoli liepsnojančio patikros posto.
(papildyta 12.47) Naujas vaizdo įrašas iš Slaviansko:
Ukrainos spec. pajėgos užėmė pozicijas šalia separatistų kontroliuojamo Slaviansko
Ukrainos kariai ketvirtadienį paryčiais stiprino naujas pozicijas už kelių kilometrų nuo separatistų kontroliuojamo Slaviansko miesto, pranešė vienas naujienų agentūros „Reuters“ korespondentas.
Dešimtys karių slepiamosiomis uniformomis, kai kurie su oro desantininkų atpažinimo ženklais, statė gynybinius įtvirtinimus iš smėlio maišų aplink bent šešis šarvuočius BMD ir pastatė palapinę netoli Malynivkos gyvenvietės, už maždaug 12 kilometrų į pietus nuo Slovjansko, prie pagrindinio kelio į rytinio regiono pagrindinį miestą Donecką.
Kariai ir policininkai budėjo patikros poste, tikrindami keliu važiuojančias transporto priemones. Šis karinis dalinys taip pat turėjo lengvųjų kulkosvaidžių ir prieštankinių ginklų.
Ukrainos vyriausybė paskelbė atnaujinanti „antiteroristinę operaciją“, siekdama susigrąžinti miestus ir vyriausybinius pastatus, kontroliuojamus prorusiškų separatistų, jeigu jie nenusiginkluos ir nepasitrauks, kaip numatoma sutartyje su Rusija, kuri prieš savaitę buvo pasirašyta Ženevoje, dalyvaujant Jungtinėms Valstijoms ir Europos Sąjungai (ES)
Tuo tarpu Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas pranešė, jog praeitą naktį Artemivsko karinės bazės, esančios už maždaug 40 km į pietryčius nuo Slaviansko, įgula atrėmė apie 70 žmonių puolimą, esą vadovaujamą Rusijos karių. Maskva neigia pasiuntusi savo karių į Ukrainą.
Per tą susirėmimą buvo sužeistas vienas ukrainietis karys.
A.Avakovas ketvirtadienį rašė socialiniame tinkle „Facebook“, kad pietrytinio Azovo jūros uostamiesčio Mariupolio tarybos pastatas „buvo atlaisvintas ir galėjo atnaujinti darbą“.
Ministras nurodė, kad tai pavyko atlikti be aukų, tačiau vietos naujienų portalas 0629.com.ua pranešė, kad penki žmonės, buvę tarp tą pastatą užėmusių separatistų, buvo sužeisti per susirėmimą su policija.
Ukrainos karinė bazė naktį atrėmė ekstremistų šturmą
Ukrainos vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad kariai praeitą naktį atrėmė prorusiškų sukilėlių puolimą prieš karinę bazę Artemivske, esančiame tarp rytinių Donecko ir Slovjansko miestų.
Vienas karys buvo sužeistas per išpuolį, kurį surengė apie 70 žmonių. Vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad užpuolikams vadovavo Rusijos kariai.
Ministras pridūrė, jog kol kas neaišku, kokių nuostolių patyrė užpuolikai.
A.Avakovas taip pat nurodė, kad prorusiški protestuotojai paliko miesto tarybos pastatą Mariupolyje – pramoniniame uostamiestyje prie Azovo jūros.
Pasak ministro, tarybos pastatas „buvo atlaisvintas ir galėjo atnaujinti darbą“, o miesto meras vėl grįžo į savo biurą.
Ministras nurodė, kad tai pavyko atlikti be aukų, tačiau vietos naujienų portalas 0629.com.ua pranešė, kad penki žmonės, buvę tarp tą pastatą užėmusių separatistų, buvo sužeisti per susirėmimą su milicija.
Žingsnis grąžinti užimtus pastatus atitinka susitarimus, prieš savaitę sudarytus su Rusija Ženevoje vykusiose keturšalėse derybose.
Ukrainoje nužudyto politiko kūnas buvo daug kartų subadytas peiliu, sako jo našlė
Vietos politikas, kurio sudarkytas kūnas buvo rastas netoli prorusiškų separatistų kontroliuojamo miesto rytų Ukrainoje, buvo daug kartų subadytas peiliu, trečiadienį pareiškė jo našlė, atpažinusi kūną.
Vietos tarybos nario Volodymyro Rybako, priklausiusio Ukrainos laikinojo prezidento Oleksandro Turčynovo provakarietiškai partijai „Batkivšyna“ („Tėvynė“), kūnas buvo rastas praeitą savaitgalį nuskandintas kartu su kito vyro lavonu upėje netoli Slovjansko miesto.
Tas šiurpus incidentas paskatino O.Turčynovą atnaujinti karinius veiksmus prieš separatistus, kuriuos jis kaltino nužudymu ir „žiauriais kankinimais“.
„Buvo daug peiliu padarytų žaizdų – buvo siaubinga“, – V.Rybako našlė Olena sakė žurnalistams pagrindiniame rytų regiono mieste Donecke po to, kai pamatė savo vyro kūną.
Tuo tarpu Separatistai neigė esantys kaip nors susiję su jo nužudymu.
„Batkivšyna“ nurodė, kad V.Rybakas bus palaidotas penktadienį, kai Donecke bus atliktas skrodimas.
V.Rybakas paskutinį kartą buvo matytas besiginčijantis su slepiamąsias uniformas vilkinčiais vyrais, mėgindamas priversti juos nuimti separatistų vėliavą nuo sukilėlių užimto pastato netoli Donecko.
Nors šio politiko nužudymo aplinkybės ir kaltininkai dar nebuvo išaiškinti, daugelis žmonių rytų Ukrainoje skundžiasi, kad nepritarimas separatistų siekiams tame regione gali užtraukti pavojų.
Pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje istoriją studijuojantis Denisas Mininas sakė, kad Ukrainos vėliavos spalvų – žydros ir geltonos – juostelė, užrišta ant jo kuprinės, gali sukelti jam didelių nemalonumų.
„Kai kurie iš tų prorusiškų vaikinų – labai agresyvūs. Kai jie pamato Ukrainos spalvas, jie gali pradėti jums grasinti ir sakyti, kad jus primuš“, – D.Mininas sakė naujienų agentūrai AFP.
Tačiau studentas pridūrė nebijantis grasinimų ir padėjęs trečiadienį organizuoti mitingą savo mieste prie Azovo jūros, kuriame per kruvinus susirėmimus praeitą savaitę žuvo trys separatistai.
Per tą mitingą apie tūkstantis vietos gyventojų susirinko išsakyti nepritarimo kaukėtiems promaskvietiškiems sukilėliams, užėmusiems vyriausybinius pastatus Mariupolyje ir kituose rytiniuose Ukrainos miestuose.
Milicijos saugomas Kijevo vyriausybės šalininkų mitingas praėjo taikiai.
ES Rytų partnerystės projekto šalių lyderiai renkasi į susitikimą, temdomą Ukrainos krizės
Praėjus penkeriems metams po Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės plano įkūrimo, buvusių Sovietų Sąjungos respublikų ir Bendrijos šalių prezidentai susitiks Prahoje, siekdami išgelbėti jų ryšius turintį sustiprinti projektą - tuo metu, kai Rytų Europą krečia Ukrainos krizė.
Rytų partnerystės projektas, įkurtas Čekijos sostinėje 2009 metais, turėjo skatinti demokratinius pokyčius šešiose postkomunistinėse šalyse, siekiant padidinti jų politinį stabilumą ir paversti teritoriją už rytinių ES sienų stabilių bei klestinčių demokratijų regionu.
ES mainais žadėjo sudaryti laisvosios prekybos sutartis su Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina, nustatyti švelnesnį vizų režimą ir suteikti kitokių paskatų.
Tačiau šios į rytus atgręžtos ES iniciatyvos gyvybingumas sukėlė abejonių, kai Rusija praeitą mėnesį aneksavo dalį Ukrainos teritorijos ir perspėjo nesutiksianti su jokiomis Vakarų valstybių pastangomis didinti savo įtaką tame strategiškai svarbiame regione.
"Dramatiški įvykiai Ukrainoje. .. įtikina mane, kad tęsti Rytų partnerystės projektą yra itin svarbu, plėtojant bendradarbiavimą tarp mūsų rytinių kaimynių ir ES", - sakoma Čekijos prezidento Milošo Zemano pranešime, paskelbtame šios programos metinėms skirtame tinklalapyje prieš ketvirtadienį ir penktadienį vyksiantį susitikimą.
Armėnijos, Azerbaidžano, Gruzijos ir Moldovos prezidentai, taip pat Ukrainos užsienio reikalų ministras planuoja susitikti su Čekijos, Austrijos, Lietuvos, Lenkijos ir Slovakijos lyderiais.
Šį renginį boikotuoja tik Baltarusija, nes jo autoritarinis prezidentas Aleksandras Lukašenka nebuvo pakviestas.
Projektas, kuriam pradžią davė Lenkija ir Švedija, turi integruoti partnerius į ES ekonomiką, palengvinti vizų išdavimą, tuo pačiu stiprinant kovos su neteisėta migracija priemonės, taip pat padidinti valstybių energetinį saugumą.
Tačiau praėjus penkeriems metams šio projekto ateitis atrodo neaišku, o jo uždavinius būtina iš esmės peržiūrėti, sako Rytų partnerystės programos ekspertė iš Lenkijos tarptautinių santykių instituto.
"Ukrainos krizė parodė, kad Rusija nepasiruošusi ekonomiškai bendradarbiauti su ES Rytų partnerystės regione - ES projektus ji vertina kaip konkurenciją ir priešinasi jiems visomis priemonėmis", - ji sakė naujienų agentūrai AFP.
Kai kurios buvusios sovietinės respublikos šią partnerystę laiko keliu, vedančiu į narystę ES, tačiau 28 šalių Bendrija atrodo nelinkusi priimti naujų narių, ypač nerimaudama dėl galinčios padidėti imigracijos.
Tačiau Gruzija ir Moldova praeitų metų pabaigoje atliko pirmąjį žingsnį narystės link, parafavusios asociacijos sutartis su ES per Rytų partnerystės programos viršūnių susitikimą Vilniuje.
Kita vertus, Armėnija tokios sutarties atsisakė, o Ukraina, padariusi didžiausią pažangą integracijoje su ES, apstulbino ES, paskutinę minutę nusprendusi nepasirašyti asociacijos sutarties.
Tas atsisakymas išprovokavo tris mėnesius trukusius eurointegracijos šalininkų protestus, atvedusios prie dabartinės Ukrainos krizės, per kurią Rusija aneksavo Krymo pusiasalį.
"Laikas nuo laiko girdime ES šalyse sakant, kad Rytų partnerystė buvo klaida, nes ji "išprovokavo" Rusiją veikti agresyviai", - sakė Slawomiras Debskis (Slavomiras Dembskis), Varšuvoje įsikūrusio Lenkijos ir Rusijos dialogo bei supratimo centro direktorius.
"Skelbiantys tokias pažiūras nesuvokia, kad Rusija kovoja ne tik prieš vieną arba kitokią ES politiką, bet ir prieš demokratinę sistemą, atsispindinčią visoje ES veikloje", - pridūrė jis.
Tačiau kai kurie ekspertai yra įsitikinę, kad ši ES programa jau yra žlugusi.
"Rytų partnerystės projektas, koks jis buvo sukurtas prieš penkerius metus, iš tikrųjų virtęs griuvėsiais, - sakė Prahoje įsikūrusio Tarptautinių santykių instituto direktorius Petras Kratochvilas (Petras Kratochvylas). - Galime netgi sakyti, jog jis miręs."
Pasak P.Kratochvilo, realios ES pagalbos stygius ir korupcija buvusiose sovietinėse respublikose yra vieni iš pagrindinių veiksnių, nulėmusių šios programos nesėkmę. Tačiau svarbiausiu veiksniu jis laiko Rusijos pastangas nuo 2012 metų "intensyviai kovoti prieš didėjančią ES įtaką tame regione ir ypač prieš Rytų partnerystę".
Būtinas pertvarkymas
Ukrainos naujoji vyriausybė žada toliau eiti proeuropietišku keliu, kuris mažiau populiarus kitose šalyse partnerėse.
"Baltarusija ir Azerbaidžanas ... išliko vangūs, kalbant apie žingsnius integracijos su ES kelyje - jos sutelkė dėmesį į visų klausimus", - aiškino E.Kaca.
Prahoje įsikūrusios Tarptautinių ryšių instituto tyrėjas Vitas Benešas sakė, kad šis projektas sėkmingai padėjo sutelkti Europos dėmesį į rytines kaimynes, bet "jo rezultatai nevienareikšmiai, vertinant pagal konkrečius tikslus, tokius kaip derybos dėl asociacijos sutarčių".
"Tie dalykai nepriklauso vien nuo ES valios gilinti integraciją su kaimynėmis, tačiau taip pat nuo kaimynių ir spaudimo, kurį joms daro Rusija, siekianti atgrasyti nuo glaudesnio bendradarbiavimo su ES", - pažymėjo jis.
ES ir Rytų partnerystės šalių susitikimas Prahoje surengtas pusiaukelėje tarp praeitų metų lapkritį įvykusio viršūnių susitikimo Vilniuje ir kito forumo, kuris ateinančiais metais vyks Rygoje. Dabartinė konferencija vyks itin įtemptu metu.
"Patiriame didžiausios krizės Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos momentą, - ES plėtros komisaras Štefanas Fule (Štefanas Fiulė) praeitą savaitę sakė Europos Parlamentui. - Esu įsitikinęs, jog dabar metas pademonstruoti dar tvirtesnį, atkaklesnį ir ryžtingesnį įsipareigojimą Rytų partnerystei."
Ekspertai sutinka, kad šis projektas turėtų būti pertvarkytas, tačiau jo pavidalas lieka neaiškus.
"Rytų partnerystė visiškai pakrikusi. Projekto kalendorius ir uždavinių sąrašas iš esmės išmesti per langą, - sakė Briuselyje įsikūrusio Carnegie (Karnegio) centro Europoje direktorius Janas Techau. - Jis nebegali vykdyti vienos politikos, kuri tiktų visiems."
V.Benešo nuomone, Ukraina išlieka raktu į bet kokį būsimą šios iniciatyvos pertvarkymą.
"Bet koks mėginimas prognozuoti padėtį ateityje, bet koks Rytų partnerystės pertvarkymas turės palaukti, kol pamatysime rezultatą Ukrainoje", - jis sakė AFP.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
