tarša

Vyriausybė trečiadienio posėdyje spręs dėl Aplinkos ministerijos siūlymo atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį.  Ministerija praėjusią savaitę skelbė, kad kas antras šalies vairuotojas (54 proc.) mokės ne daugiau kaip 100 eurų metinio taršos mokesčio. Visa apimtimi jis pradės galioti 2025 metais.

Per pastarąjį dvidešimtmetį Baltijos jūroje žiemojančių paukščių sumažėjo per pusę. Iš viso Baltijos jūros regiono Klaipėdos universiteto mokslininkai pirmieji ėmėsi tirti šių sparnuočių skrandžius ir rado ten aibę jų gyvybei pražūtingų šiukšlių. Visos jos pagamintos ir išmestos žmonių.  Klaipėdos universiteto mokslininkai rodo, kokių svetimkūnių aptinka Baltijoje besimaitinančių jūrinių paukščių skrandžiuose.

Seimas galutinai įtvirtino draudimą Lietuvoje prekiauti įvairiais plastikiniais gaminiais – ausų krapštukais, vienkartiniais indais ir panašiomis prekėmis. Kartu tarp ribojimų nugulė ir nuostata tabako gamintojams už vartotojų nuorūkas taikyti finansinę atsakomybę.  Seimas ketvirtadienį pritarė iš Europos Sąjungos teisės perkeltiems pasiūlymams, kuriais tobulinami Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo, Aplinkos apsaugos įstatymai ir Administracinių nusižengimų kodeksas.

Aplinkosaugininkai pagaliau išgirdo metų metus klaipėdiečių reiškiamus skundus. Žmonės kovojo su jūrinių krovinių kompanija KLASCO, mat joje kraunamos geležies rūdos dulkės gulė ir ant klaipėdiečių langų, ir į jų plaučius. Tyrimą atlikę aplinkosaugininkai nustatė, kad tarša sklido net pusę kilometro už bendrovės ribų, tad įmonei KLASCO geležies rūdą krauti uždraudė.  „Sena boba, bet nebėra jau žodžių. Aš gyvenu, branguti, žinai kiek aš čia gyvenu? 60 metų.

Lietuvoje vis dar apstu transporto priemonių, turinčių netvarkingą išmetamųjų dujų sistemą dėl juose pašalintų katalizatorių ir kietųjų dalelių filtrų. Šios automobilių dalys dėl jose esančių tauriųjų metalų yra vertingos atliekos, tačiau siekiantys uždarbio ar sutaupyti nesuka sau galvos, kad tokios transporto priemonės itin teršia aplinką, rašoma pranešime spaudai. Benzininiuose ir dyzeliniuose automobiliuose montuojami katalizatoriai ir kietųjų dalelių filtrai (angl.

Antroje pagal plastiko taršą pasaulyje – Indonezijoje – aplinkosaugininkai nusprendė sukurti plastiko taršos muziejų. Ir jiems prireikė vos trijų mėnesių, kad sugalvotų ir nuo nulio sukurtų lauko muziejų iš 10-ies tūkstančių pakrantėse ir upėse rastų plastiko šiukšlių.  Plastiko butelių tunelis iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip šviesi, spalvinga idėja įrengti neįprastą vietą madingoms nuotraukoms. Butelių tunelis lankytojus kviečia Indonezijos Gresiko mieste, rytinėje Javos provincijoje.

Neįprastas radinys Nemenčinės miške – aplinkosaugininkai aptiko daugiau kaip du tūkstančius tuščių butelių nuo degtinės, brendžio ir kitų prabangesnių svaigiųjų gėrimų. Įkliuvo greičiausiai tuos butelius net penkerius metus tuštinęs ir į mišką nešęs alkoholio mėgėjas. Dabar jam gresia rimti nemalonumai. Aplinkosaugininkai rado vietą, kur prieš dvi dienas aptiko neįprastą radinį – daugiau kaip du tūkstančius tuščių butelių nuo brendžio, degtinės ir kitų svaigiųjų gėrimų.

Du mėnesius realiomis eismo sąlygomis oro taršą matavę nuotoliniai matuokliai nustatė, kad Vilniaus orą labiausiai teršia dyzelinu varomos transporto priemonės, rašoma pranešime spaudai. Populiariausių šiuo kuru varomų lengvųjų automobilių tarša azoto oksidais viršija normą apie tris kartus, kietosiomis dalelėmis – apie pusantro karto. Sunkiųjų transporto priemonių išmetamas teršalų, ypač azoto oksidų, kiekis už standartą didesnis iki keliolikos kartų.

Aplinkos apsaugos departamento Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai teigia trečiadienį sustabdę naftos produktų plitimą į Neries upę iš įmonės NAPC teritorijos. Anot pranešimo, aplinkosaugininkams vykdant reidą per liūtį kilo įtarimas dėl galimų naftos produktų patekimo į Neries upę. Atvykę į minėtos bendrovės teritoriją pareigūnai aptiko, kad pro vartų apačią kartu su paviršinėmis nuotekomis teka naftos produktų plėvelė.

Mažiau taršias ar ekologiškas transporto priemones norintys įsigyti gyventojai dar gali pretenduoti į beveik 11 mln. eurų paramą. Pasak Aplinkos ministerijos, šiemet jau 4,5 tūkst. žmonių gavo daugiau nei 4 mln. eurų paramos iš Klimato kaitos programos ir įsigijo elektrinį paspirtuką, dviratį, mažiau taršų automobilį, elektromobilį, viešojo transporto bilietus ar dalijimosi paslaugą, sunaikino taršų automobilį.  Iš viso ministerija šiam tikslui jau skyrė 15 mln. eurų.

Be priežiūros bendro naudojimo vietose palikti nenaudojami automobiliai trukdo eismo dalyviams ir gyventojams, o iš jų bėgantys įvairūs pavojingi tepalai ir skysčiai teršia aplinką. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija vien per antrąjį šių metų ketvirtį gavo 700 gyventojų pranešimus apie apleistus automobilius bendro naudojimo vietose ir tai yra didžiausias per ketvirtį gautas pranešimų skaičius, rašoma pranešime spaudai.

Karą taršiems automobiliams paskelbusi Aplinkos ministerija užsimojo Lietuvoje per porą metų sulyginti dyzelino ir benzino kainas. Pabranginti dyzeliną tiek, kad žmonės jo nenorėtų piltis ir atsisakytų dyzelinių automobilių. O į didesnių miestų senamiesčius, anot aplinkos ministro, taršiems dyzeliniams automobiliams turėtų būti iš viso uždrausta įvažiuoti. Automobilininkai ministro siūlymus keikia – esą nuskriausti liks mažiau pasiturintys Lietuvos gyventojai.

Po pusantrų metų kai prokurorai paskelbė informaciją, jog įmonė „Grigeo Klaipėda“ galimai ne vienerius metus sąmoningai teršė Kuršių marias, teršalai į marias iš šios bendrovės ir vėl plūstelėjo. Aplinkosaugininkai bei klaipėdiečiai neslepia pasipiktinimo, o „Grigeo Klaipėda“ atstovai teisinasi, kad įvyko nedidelis gedimas. Teršalų dėmę užfiksavo klaipėdiečiai Kuršių mariose, kur į jas vamzdžiu nuteka lietaus vanduo.

Klaipėdos jūrų uoste pilant kurą į laivą naftos produktai išsiliejo į krantinę, dalis teršalų pateko į uosto akvatoriją. Pranešimą apie incidentą dispečeriai gavo pirmadienį 11.20 val., skelbia Klaipėdos jūrų uostas. Bunkeravimo laivo „Omega“ kapitonas informavo, kad kuro tiekimo operacijos į laivą metu pastebėtas naftos produktų išsiliejimas į laivą „Mariejete Hester“ ir į krantinę. Dalis teršalų pateko ir į uosto akvatoriją ties 127-ta krantine.

Ne paslaptis, kad atlikėjas Vaidas Baumila propaguoja sveiką gyvenimo būdą, taip pat skatina prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo ir klimato kaitos mažinimo. Konferencijoje, kurioje buvo pristatomi automobilių taršos mokesčio pokyčiai, V.Baumila prisipažino, kad dažniausiai keliauti mėgsta ne nuosavu automobiliu, o pėsčiomis arba autobusu.  „Jau ketverius metus nevairuoju automobilio.

Pagrindinė Europos automobilių gamintojų asociacija Briuselį įspėjo, kad jis suka neteisingu keliu, siekdamas iki 2035 metų išguiti iš gatvių benzininius ir dyzelinius automobilius.

Vilniaus gatvėse pasirodys visiškai nauji matuokliai, kuriais bus nustatoma pravažiuojančių transporto priemonių reali tarša. Kol kas naujieji matuokliai taršą fiksuos judriausiose sostinės gatvėse, tačiau neatmetama galimybė, kad įranga bus bandoma ir kituose šalies miestuose. Kol kas duomenys bus naudojami tik analizei, tačiau ateityje matuoklio „pagauti“ taršių automobilių savininkai gali sulaukti ir bausmių, pavyzdžiui, jiems nebus leidžiama įvažiuoti į konkrečias miesto vietas.

Panevėžio rajono sodai užplūdus gamtos prieglobsčio išsiilgusiems vasarotojams skendi šiukšlėse ir atliekose. Sąvartynais bendrijos pavirto pastačius mišrių atliekų konteinerius. Rūgstančios šiukšlės ir iš koto verčianti smarvė sodininkus siutina, mat vežamos vos kartą ar du per mėnesį. Dalis bendrijų dėl to konteinerių soduose nebenori ir visai atsisako. Tačiau šiukšlės vis tiek kaupiasi. Besiskundžiantiems sodininkams atliekų tvarkytojai atkerta, jog žmonės patys kalti, nes nerūšiuoja.

Pastarąją savaitę keturių didžiųjų Lietuvos miestų gatvėse aplinkosaugininkai tikrino, ar automobiliai neviršija leistinos taršos. Šiauliuose šio darbo ėmėsi pats aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas. Iš patikrintų daugiau nei pusantro šimto automobilių taršos normą viršija kas dešimtas.   Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas apsimovęs baltas pirštines tikrina ar „VW Passat" neviršija leistinos taršos normos.

Vasarą Lietuvos keliuose vairuotojų laukia naujovė – prietaisas, kuris vadinamas „nuotoline akimi“. Jis nustatys ne tik pravažiuojančių automobilių taršą, bet ir galės užfiksuoti automobilių numerį, atpažins transporto priemonių savininkus. Skelbiama, kad specialūs matavimo prietaisai atsidurs ne mažiau kaip penkiose Vilniaus vietose.

Mūsų upėse esantis didelis kiekis mikroplastiko dalelių patenka ir į kiekvieno iš mūsų organizmą. Žaliosios politikos instituto direktoriaus pavaduotoja Ieva Budraitė teigė, kad kiekvienas žmogus per savaitę į savo organizmą vienu ar kitu būdu įsileidžia apie 5 gramai plastiko, Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Po gausybės kauniečių skundų aplinkosaugininkai dėl į Nemuną nuolat besiskverbiančių naftos produktų savivaldybei siūlo skelbti ekstremalią situaciją. Valdžia teisinasi esanti įkaite, mat problema sena, o pavojingais teršalais persisunkusios teritorijos savininkai valyti nenori, nes tai kainuotų milijonus.  Aplinkosaugininkai Kaunui turi blogų žinių dėl dešimtmečiais teršiamo Nemuno.

Yra žinoma, kad oro tarša yra viena pagrindinių mirties priežasčių žemėje, tačiau jos įtaka žmogaus gebėjimui mąstyti dažnai yra pamirštama. Nors buvo atlikta daugybė tyrimų, parodžiusių, kad dėl taršos gali sutrikti žmogaus, ypač senjorų, protinė veikla, beveik visuose šiuose darbuose buvo tiriamas ilgalaikis taršos poveikis. Tačiau dabar mokslininkai atrado, kad padariniai gali būti pastebimi net po neilgo gyvenimo tokiame taršos lygyje, kuris prieš tai buvo laikomas beveik nekenksmingu.

Du buvę didžiausios Europoje plieno gamintojos „Ilva“ Italijoje savininkai pirmadienį nuteisti kalėti daugiau nei du dešimtmečius už toksiškas emisijas, sukėlusias šimtų žmonių mirtį. Pasak prokurorų, vietovėje, kuroje veikė gamintoja, mažiausiai 400 žmonių mirė anksčiau laiko dėl toksinų, įskaitant kancerogenines daleles, kurios teršė aplinką pietiniame Taranto mieste ne vienerius metus, nes įmonė nesilaikė aplinkos apsaugos reikalavimų.

Į Vilnelės upę sostinėje šeštadienį išsiliejo teršalai. Savivaldybės įmonė „Grinda“ teigia naftos produktų išsiliejimą sustabdžiusi ir besiaiškinanti incidento aplinkybes.

Europos Sąjunga (ES) imasi ambicingo tikslo ir iki 2050 m. metų siekia tapti klimatui neutraliu žemynu. Naujas Briuselyje priimtas įstatymas gali numatyti ir sankcijas, kurios grėstų valstybėms, nesiimančioms ryžtingų sprendimų kovoje su klimato krize. Lietuvoje taršiausias yra transporto sektorius, tad mūsų valdžia užsibrėžtus tikslus tikisi pasiekti įvedusi automobilių taršos mokestį ir elektrifikavusi visą šalies viešąjį transportą.

Šią vasarą Lietuvos keliuose laukia naujovė – važiuojančio automobilio išmetamų teršalų kiekį gatvėje matuos nuotolinė „akis“. Ji fiksuos išmetamų išmetamų teršalų kiekį, nustatys labiausiai teršiančius automobilius, fiksuos jų numerius ir identifikuos šias transporto priemones ir jų savininkus. Šią vasarą, pradedant įgyvendinti Aplinkos ministerijos projektą, ne mažiau kaip penkiose  Vilniaus vietose bus  matuojama automobilių keliama tarša realiomis jų važiavimo sąlygomis.

Žinia, kad Lietuvos automobilių parkas yra vienas seniausių Europos Sąjungoje tikriausiai nei vieno nebestebina. Tai atsiliepia ne tik eismo saugumui, bet ir stipriai prisideda prie oro taršos, rašoma pranešime spaudai. Nuo 2020 metų liepos šalyje įvestas transporto priemonių registracijos mokestis turėjo tapti priemone, kuri šią situaciją gerintų. Pasirinktas modelis – apmokestinti transporto priemonės savininko keitimą priklausomai nuo parduodamo automobilio CO2 emisijos, degalų tipo.

Į Nemuną plūstantys naftos produktai ant kojų sukėlė specialiąsias tarnybas. Teršalų tekėjimą po kelių valandų pavyko sustabdyti. Tačiau gamtai gali būti padaryta milžiniška žala, mat naftos produktai nutekėjo upe tolyn. Teritorijoje, kurioje daug gamyklių, automobilių remonto dirbtuvių, garažų masyvų aplinkosaugininkai ieško teršėjų. Temstant dėl galimos ekologinės nelaimės didžiulis sujudimas prie Nemuno.

Sulaukę net kelių pranešimų apie link Nemuno plūstančias smirdančias nuotekas, Kauno aplinkosaugininkai surengė patikrinimą ir nustatė galimą teršėją. Aiškėja, kad fekalijom smirdantis vanduo nežinia kiek laiko tekėjo iš vieno daugiabučio, kuris turi vietinius valymo įrenginius. Gyventojai sako periodiškai ištuštinantys šulinius, specialistai mano, kad per retai. Smirdantis upelis vingiuoja šlaitu link Nemuno Petrašiūnuose Nemajūnų gatvėje.

Ikiteisminiame tyrime dėl Kuršių marias nevalytomis nuotekomis teršusios „Grigeo“ grupės kartono gamybos įmonės „Grigeo Klaipėda“ bus daugiau įtariamųjų nei skelbta anksčiau, sako prokurorė.  Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Gina Skersinskytė BNS penktadienį sakė, kad ikiteisminis tyrimas jau baigiamas, o įtariamųjų bus daugiau nei devyni, tačiau jų skaičiaus ji  neįvardijo.

Trečiadienio vakarą Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnyba gavo pranešimą, kad Tarptautinės perkėlos teritorijoje Klaipėdoje vilkiko vairuotojas (pirminiais duomenimis neblaivus) įvažiuodamas į keltą užkliuvo už stulpelio ir pradūrė kuro baką. Aplinkosaugininkai nedelsiant organizavo taršos stabdymo darbus. Iškviestos visos tarnybos, kuro patekimas į Kuršių marias sustabdytas, tarša lokalizuota, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pakruojyje į upę ketvirtadienį pateko, kaip įtariama, naftos produktų, nustatytas taršos šaltinis – gyventojo kieme. Kaip pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, gavę gyventojų pranešimą apie taršą Kruojos upėje, Pakruojo mieste, inspektoriai nuvyko į nurodytą vietą. Nustatyta, kad iš miesto nuotekų sistemos į upę teka galimai naftos produktai. Iškviesti ugniagesiai taršos vietą aptvėrė boninėmis užtvaromis ir taip sustabdė teršalų plitimą.

Valstybės kovoje prieš Kuršių marias teršusią „Grigeo“ dėl 48 milijonų eurų baudos, į mūšį įsitraukė ir darbietis Vytautas Gapšys. Ir stojo ne į aplinkosaugininkų, o į marias teršusių verslininkų pusę. Gapšys teismui apskundė žalos gamtai apskaičiavimo metodiką, o kai kurie argumentai žodis žodin sutampa su „Grigeo“ ginančios advokatų kontoros raštais. Be to, paaiškėjo, kad „MG Baltic“ korupcijos byloje teisiamas Gapšys ir pats yra gavęs iš tų pačių advokatų daugiau nei 30 tūkstančių eurų.

Ekologiško transporto, įskaitant paspirtukus, įsigijimui, šiemet planuojama skirti 58 mln. eurų. Tai numatyta Vyriausybei pateiktame Klimato kaitos programos sąmatos projekte. Klimato kaitos suvaldymo priemonėms šiais metais siūloma skirti iš viso 161,6 mln. eurų, pranešė Aplinkos ministerija.  4 mln. eurų numatyti mažai taršioms transporto priemonėms įsigyti (pernai 2762 žmonėms išmokėta 2,5 mln. eurų) ir 5 mln.

Europos Sąjungos planai iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ne 40 proc., o 55 proc. šįkart nėra vertinami kaip dar vienas pažadas, kurio nesiruošiama tesėti. Tą įrodo per metus 80 proc. – iki 43 eurų už toną CO2 ekvivalento – padidėjusi apyvartinių taršos leidimų (ATL) kaina rinkoje. Žinoma, neapsieita ir čia be investuotojų bei spekuliantų antplūdžio, kurie prognozuoja, kad taršos kaina Europoje tik didės.

Aplinkosaugininkai paskelbė naujausius skaičiavimus, kuriose vietose Baltijos jūroje bei Kuršių mariose kaupiasi daugiausia teršalų. Turėdami šiuos duomenis, specialistai jau gali imtis tolimesnių žingsnių taršai naikinti. Nors, mokslininkai jau dabar pastebi, kad Baltiją labiausiai teršia mūsų gyvenimo būdas ir buityje naudojami daiktai. Net pliušiniai žaislai. Aplinkosaugininkai skelbia tyrimo išvadas, kokios Baltijos jūros ir Kuršių marių vietos labiausiai užterštos.

Rusijoje garsi balerina protestuodama prieš Baltijos jūros pakrantėje statomą pramoninį sandėlį, surengė įspūdingą pasirodymą ant ledo. Moteris sako, kad planuojamos statybos gali ne tik sunaikins unikalų gamtos kampelį, bet ir pražudys čia gyvenačias jos mylimas gulbes. Vieną prestižiškiausių Rusijos Marijos teatro sceną į ledo sukaustytą Suomijos įlanką balerina Ilmira Bagautdinova iškeitė siekdama atkreipti dėmesį į Baltijos jūros aplinkosaugines problemas.

Vilkaviškio rajone užfiksuotas neeilinis incidentas. Kovą turėjo būti pradėtos vežti statybinės atliekos, kurios buvo užkastos žemėje. Aplinkosaugininkai nustatė, kad padaryta žala gamtai – daugiau nei 30 milijonų eurų. Atliekas užkasė viena bendrovė, kai tvarkė aikšteles vėjo jėgainėms statyti. Tačiau išvežt šlamšto taip ir nepavyko. Vėjo jėgainės šalia Vilkaviškio turėjo iškilti prieš šešerius metus. Verslininkai jas buvo suplanavę keturiose vietose.

Detektyvas dėl taršos Kuršių mariose išaiškintas – Aplinkosaugininkų pareiškė, kad į lietaus kanalizaciją vandenį išpylė katilus valantys bendrovės „Klaipėdos energijos“ darbininkai. „Klaipėdos energijos“ atstovai pripažįsta, kad nutekėjimas pas juos įvyko, tačiau kaltinimų tarša nepripažįsta. Ir rėžia argumentą – esą jų teritorijoje nubėgo žalias vanduo, o į marias ištekėjo geltonas.

Klaipėdos lietaus nuotekų tinklus ir kanalizaciją naršo du šimtus tūkstančių kainuojantis robotas, kuris, beje, aptiko ir skandalingą „Grigeo Klaipėda" teršalų vamzdį. Jo tikslas aptikti, ar nėra sutrūkę vamzdžiai bei išsiaiškinti, kas juos užkemša. „Gėrio“ robotukas suranda apsčiai – prezervatyvai, automobilių padangos, riedučiai ir net namų kilimas. Kaip tokius daiktus klaipėdiečiai sukiša į kanalizaciją, nesupranta net ilgamečiai vandentiekininkai.

Aplinkos apsaugos departamentas ketvirtadienį pranešė atradęs galimą taršos šaltinį Kretingos rajone esančiuose Salantuose. Anot aplinkosaugininkų, į tvenkinį teršalai galėjo tekėti iš privačioje sodyboje užkastų talpų. „Pirminiais duomenimis, specialistai galimai rado taršos šaltinį – privačioje sodyboje užkastas talpas, iš kurių galimai teršalai teka į tvenkinį“, – rašoma pranešime.

Kretingos rajone, Salantų miestelyje, jau parą ugniagesiai bei aplinkosaugininkai stengiasi likviduoti ekologinę nelaimę – nuotekų tinklais į tvenkinį bėga dyzelinu užterštas vanduo. Nors pastatę bonines užtvaras ugniagesiai tvenkinį apsaugojo, niekaip nepavyksta rasti vietos, iš kur dyzelinas atiteka. Šaltinio su specialistais ieško visa miestelio bendruomenė.

Teismas maždaug keturis kartus sumažino Kėdainių savivaldybės vandentvarkos įmonei „Kėdainių vandenys“ pernai skirtą 1,65 mln. eurų baudą už taršą ftalatais bei netinkamai išgaunamą geriamąjį vandenį. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) vasario 23 dieną „Kėdainių vandenų“ prašymą panaikinti Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pernai birželį paskirtą baudą tenkino iš dalies – bendrovei skirta bauda sumažinta iki 414 tūkst. eurų.

„Dyzelgeito“ skandalas – vienas didžiausių pastarojo dešimtmečio košmarų garsiausioms automobilių gamintojoms. Atskleista ne vienus metus egzistavusi CO2 emisijos klastojimo schema privertė įmones patuštinti pinigines ir sumokėti kompensacijas vairuotojams. Apie siūlymą atgauti pinigus užsimenama ir Lietuvoje, tačiau dalis advokatų tai pataria vertinti itin atidžiai.

Pastarosiomis dienomis šalyje fiksuojamas padidėjęs oro užterštumas, gyventojams patariama nesportuoti lauke, o namus vėdinti tik dienos metu. „Fiksuojamas padidėjęs oro užterštumas. Vakar fiksavome kietųjų dalelių paros ribinės vertės viršijimus visose miestų oro kokybės tyrimų stotyse, taip pat kai kur fiksavome azoto dioksido koncentracijos padidėjimą“, – BNS sakė Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus atstovė Vilma Bimbaitė.

Aplinkosaugininkai tiria antradienio vakarą pastebėtus galimus teršalus Klaipėdos uosto teritorijoje. Pasak specialistų, kol kas nėra aišku, ar tai yra yra teršalai ir kaip jie galėjo išsilieti į vandenį. Aplinkosaugininkų teigimu, tiriamos visos versijos, iš kur galima taršo galėjo pasklisti: nuo statybviečių iki „Grigeo Klaipėda“. Pasak Aplinkos apsaugos departamento atstovų, antradienį apie 16 val.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Jonavoje sausio 17 d. vidutinė 24 val. kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore viršijo ribinę vertę. Pagrindinė pablogėjusios oro kokybės priežastis – intensyvus vietinis (individualus) šildymas. Artimiausiomis dienomis vyraus nepalankios meteorologinės sąlygos aplinkos oro teršalų sklaidai, todėl kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore išliks padidėjusi.

Pajūrio aplinkosaugininkai į dvi priekabas vos sutalpino per šiuos metus konfiskuotą brakonierių įrangą. Juose atsidūrė kilometrai tinklų, šakės, žeberklai ir net valtys. Gamtosaugininkai pastebi, kad per abu šių metų karantino laikotarpius brakonieriai ypač suaktyvėjo. Kol dalis tautiečių izoliavosi namuose, niekdariai būriais traukė prie upių bei ežerų ir gaudė lašišas, ungurius, šlakius bei kitas neršiančias žuvis. „Specialiai galai užgaląsti, kad įsmeigus iš karto ištrauktum.