taromatai

Nuo užstato sistemos starto Lietuvoje gyventojai grąžino 5 milijardus pakuočių. Per visą šį laikotarpį jie taip pat susigrąžino apie pusę milijardo Eur, praneša „Užstato sistemos administratorius“ (USAD). Užstato sistema Lietuvoje pradėjo veikti 2016 metais. „Ilgametė praktika parodė, kad vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema yra vienas efektyviausių sprendimų, atitinkančių žiedinės ekonomikos principus.

Sekmadienio pavakarę naujienų portalą „Kas vyksta Kaune“ pasiekė vaizdelis iš vieno Kauno taromatų. Pasak skaitytojo, vidurdienį čia stovintys konteineriai buvo pilnutėliai, šiukšlės mėtėsi ant žemės. „Labas vakaras, pasidalinkite, kaip atrodo kai kurių parduotuvių taromatai, jų tvarka bei kvapas viduje. Nuotrauka daryta Naujųjų metų išvakarėse, 12 val. dienos, Europos prospekto „Rimi“. Pasijutau, lyg būčiau šiukšlyne.

Prekybos tinklas „Maxima“ jungiasi prie „Užstato sistemos administratoriaus“ kampanijos „Keisk tarą į šlamančius“, skatinančią gyventojus prisidėti prie senųjų Lietuvos miškų išsaugojimo. Pinigus už į prekybos tinklo taromatus grąžintą tarą bus galima paaukoti „Sengirės fondui“, vos viena vienkartinė pakuotė leis išsaugoti 1000 cm2  seno miško, rašoma bendrovės pranešime.

Šiuo metu surenkama ir perdirbama didžiausia dalis tų plastikinių pakuočių, kurios dalyvauja užstato sistemoje ir yra priduodamos į taromatus. Tačiau praėjusią savaitę Seimas priėmė įstatymų pataisas, kurioms įsigaliojus turės būti surenkama ir perdirbama daugiau kitų pakuočių. Pvz., plastikinių butelių nuo kitų gėrimų, indelių nuo pieno produktų, buitinės chemijos pakuočių ir kt.

Į Lietuvą ateina naujos kartos taromatai. Nuo šiol nebereikės ilgai stovėti ir kišti į aparatą po vieną taros vienetą – naujosios kartos taromatas vienu ypu praris iki 100 butelių ir skardinių. Naujos kartos taromatas kol kas vienas ir vienintelis, jį gyventojai gali rasti Žirmūnuose įsikūrusioje „Rimi“ parduotuvėje. „Užstato sistema labai pasiteisino, gyventojų nuomonė ir vertinimai apie sistemą yra labai aukšti.

Prekybos tinklo mobiliojoje programėlėje atsirado nauja galimybė: taromatais parduotuvėse besinaudojantys klientai nuo šiol už priduotą tarą gautą užstatą gali persivesti tiesiai į savo „Ačiū“ kortelę ir iškart juos naudoti kasdieniams pirkiniams, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.

Per daugiau nei penkerius socialinio projekto „Už saugią aplinką mūsų vaikams“ metus „Lidl“ kartu su pirkėjais paaukojo jau daugiau nei 420 tūkst. eurų. Nors gaunama finansinė parama vaikų dienos centrų lankytojams leidžia džiaugtis saugiu ir turiningu laisvalaikiu, centruose daugėja paauglių, specialių poreikių turinčių vaikų – jiems reikalingas platesnis paslaugų spektras, nei šiuo metu gali pasiūlyti vaikų dienos centrus prižiūrinčios organizacijos.

Vieninga plastiko ir metalinių skardinių užstato sistema po kelerių metų turėtų veikti visoje Europos Sąjungoje (ES). Tai reiškia, kad įsigijus vandens plastiko pakuotėje ar alaus skardinėje Briuselyje, tarą būtų galima įmesti į taromatą Vilniuje ir atgauti užstatą. Aplinkos viceministrė sako, kad Lietuvai tai būtų didelis iššūkis.

Praėjusiais metais Lietuvos gyventojai sukaupė ir grąžino rekordinį gėrimų užstato pakuočių skaičių – per 672 mln. vienetų, rašoma Užstato sistemos administratoriaus (USAD) pranešime spaudai. Vidutiniškai vienam šalies gyventojui teko maždaug 240 grąžintų pakuočių, kurios tapo vertinga antrine žaliava ir nukeliavo pas perdirbėjus. USAD duomenimis, daugiausia grąžina tuščių PET plastiko pakuočių – net 345,4 mln. Taip pat gyventojai grąžino 281,7 mln. aliuminio ir 563 tūkst.

Į taromatus gruodžio mėnesiais surenkama mažiausiai plastiko bei stiklo butelių ir metalinių skardinių, sako prekybininkai. Taromatus prižiūrinčios įmonės teigimu, praėjusį gruodį tuščios taros atnešta mažiausiai per pastaruosius kelerius metus, išskyrus 2021-uosius, kada dėl kovido buvo įvesta daug suvaržymų.

Kai kuriems parlamentarams siūlant išplėsti stiklo taros surinkimo apimtis ir į užstato sistemą įtraukti dalį stiklainių, verslas sako, kad toks siūlymas neatitinka rinkos galimybių.   Taromatus administruojančios įmonės „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas sako, kad stiklainių priimti į taromatus neįmanoma, nes tam jie nepritaikyti. „Nebūtų įmanoma.

Politikai nori plėsti taromatų tinklą. Grupė parlamentarų nori, kad gyventojai į taromatus galėtų priduoti stipriuosius gėrimus ir vyno butelius, Aplinkos ministerija siūlo pradėti nuo mažesnių užmojų. Visgi verslas būsimų reformų kratosi. Verslo atstovų teigimu, jeigu būtų plečiama taromatų sistema, kaštai, kurių pareikalautų šie pokyčiai, gali pražudyti verslus.

Aplinkos ministras nori, kad pamiškėse nesimėtytų pigaus vyno, dar kitaip vadinamo „rašalo“ buteliai. Vyriausybė pritarė ministerijos siūlymui, kurį priėmus nuo kitų metų taromatuose būtų priimama ne tik alaus, sidro, ar nealkoholinių gėrimų, bet ir stipresnių gėrimų plastikinės ir metalinės pakuotės, pavyzdžiui, vyno, ar jo kokteilių.

Po ilgos, daugiau nei mėnesio pertraukos Rusijos raketos šį rytą vėl atskriejo į Ukrainos sostinę Kyjivą. Putinas, kurio kariauna nesibodi griauti net šventyklas Ukrainoje – rodo akivaizdžią desperaciją ir grasina smogti ten, kur iki šiol nėra smogęs – jei Vakarai ukrainiečiams siųs ilgojo nuotolio ginklų. Stabdyti makabrišką miestų griovimą šiandien paragino ir popiežius Pranciškus.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje sprendė, ar pritarti Seimo narių siūlymui išplėsti užstato sistemą į ją įtraukiant stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotes. Ministrų kabinetas nusprendė siūlyti taromatų sistemą plėsti priimant plastikines ir metalines stipriųjų gėrimų, vyno ir koktelių pakuotes. Aplinkos ministerija siūlė iš esmės pritarti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo projekto tikslui, tačiau jį tobulinti.

Panevėžyje taromato darbuotojas sukurpė verslo planą – žmonių grąžintą tarą dar kartą priduodavo taromatuose ir gautus pinigus susižerdavo sau į kišenę. Nukentėjusi parduotuvė suskaičiavo, kad sukčiaudamas darbuotojas išsigrynino beveik tūkstantį eurų. Dabar vyrui gresia ne tik netekti darbo, bet ir baudžiamoji atsakomybė. Įtariama, kad taip į taromatą žmonių suneštus butelius, taromato darbuotojas surinkdavo ir dar kartą priduodavo juos kituose taromatuose.

Po skandalingos žinios Seimo nario Petro Gražulio padėjėjas Naglis Puteikis ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė norintis paaiškinanti „kokia yra tiesa“, kai buvo sučiuptas prie taromato. Jis pateikė savo versiją ir aiškino, kad sulaukia daug gyventojų skambučių, kurie jam veža depozitinę tarą.

Buvęs Seimo narys, dabar Petro Gražulio padėjėjas Naglis Puteikis dėl vakarykštės istorijos, kai policija jam surašė protokolą už tai, kad jis galimai į taromatą sukišo 20 butelių su suklastotais depozito ženklais, regis, nerausta. Politikas laido pokštus ir aiškina, kad kaltas ne jis, o taromatai, nepriėmę dalies butelių. Esą ir pretenzijas prekybos centro apsauginiams ėmė reikšti jis pats, o ne apsaugos darbuotojai – jam. O policija politiką dar gerokai palaikė mašinoje.

Į užstato sistemą kai kurie parlamentarai užsimojo įtraukti dar daugiau pakuočių, tiesa, šįkart stipriųjų alkoholinių gėrimų – degtinės, brendžio ar vyno butelius. Tokius užmojus kritikuoja ir prekybininkai, ir netgi Aplinkos ministerija. Ministras aiškina, kad užstato sistemos išplėtimas pareikalautų šimtamilijoninių investicijų, kurios esą nugultų ant vartotojų pečių.  Vitalijus bent kartą per mėnesį nešinas pilnu maišu plastikinės taros skuba į taromatą.

Seimui svarstant po poros metų išplėsti taros surinkimo apimtis, kad būtų priimami ir stipraus alkoholio buteliai, „Užstato sistemos administratoriaus“ vadovas Gintaras Varnas abejoja, ar toks sprendimas būtų racionalus.  Anot jo, stiklinių pakuočių surinkimas yra žymiai brangesnis, reikalauja daugiau resursų.

Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė įstatymo projektui, kuriuo numatoma, kad į taromatus reikės priduoti daugiau rūšių stiklinės taros – ne tik alaus ar kitų silpnų gėrimų, bet ir vyno, degtinės ar kitų stipresnių gėrimų. Dabar į taromatus surenkama tik silpnų gėrimų stiklinė tara.

Pasaulyje pirmaujanti maisto apdirbimo ir pakuočių iš kartono gamintoja „Tetra Pak“ Baltijos šalių regione suteiks galimybę per taromatus sugrąžinti panaudotas pakuotes. Pilotinis projektas startuoja Estijoje, įvertinus pasiektus rezultatus, panaši sistema gali būti įdiegta ir Lietuvoje bei Latvijoje, rašoma pranešime spaudai.  Pakuočių surinkimas ir perdirbimas – tai svarbus žingsnis pereinant prie žemų emisijų žiedinės ekonomikos.

Jau trejus metus socialinio projekto „Už saugią aplinką mūsų vaikams“ dalyviai, taromatais besinaudojantys prekybos tinklo „Lidl“ pirkėjai gali vaikų dienos centrams gali paaukoti už depozitą gautą sumą, kurią prekybos tinklas padvigubina. Iš viso per šį laiką paaukota daugiau kaip 175 tūkst. eurų.

Seime gimė dar viena idėja plėsti butelius ir skardines surenkančių taromatų galimybes. Konservatorius Kęstutis Masiulis norėtų, kad taromatai priimtų ne tik alaus ar limonado, bet ir pieno, kefyro, aliejaus, pomidorų padažo ar kitų maisto produktų butelius. Kaip tokias Seimo nario idėjas vertina Aplinkos ministerija ir kada taromatuose galėsime palikti daugiau atliekų? Kitoje pusėje taromato pats darbymetis. Į surinkimo taškus vis dar plūsta po švenčių užsilikę buteliai, skardinės.

Prie nuo 2016-ųjų veikiančios taros užstato sistemos visuomenė jau spėjo priprasti, o taromatuose surenkamų pakuočių statistika byloja apie tokios sistemos naudą – vien per pirmuosius 6 šių metų mėnesius taromatuose buvo sugrąžinta beveik trečdalis milijardo vienkartinių gėrimų pakuočių.

Milžiniško populiarumo sulaukę taromatai sukėlė naujų idėjų pliūpsnį. Seime užgimęs noras leisti į taromatus priduoti ir stipriųjų alkoholinių gėrimų butelius  pasėjo abejonių, o Aplinkos ministerija jau ruošiasi panašią sistemą taikyti ir tvarkant, pavyzdžiui, nebenaudojamas padangas. Seimo narės, valstietės Virginijos Vingrienės teigimu, pakuočių tvarkymo sistema mūsų šalyje tebėra kamuojama neatidėliotinai spręstinų problemų.

Matant, kaip noriai lietuviai į taromatus atiduoda vienkartines gėrimų pakuotes, Seime nugulė siūlymas sistemą plėsti, apimant ir stipriųjų alkoholinių gėrimų tarą. Tiesa, kol kas projektas nugulė tik į stalčių. Vis dėlto prekybininkai nerimauja, kad tokie pakeitimai neigiamai atsirūgtų ne tik jiems, darbuotojams ir pirkėjams, bet ir prisidėtų prie produktų kainų augimo.

Lietuviai mielai keičia vienkartines gėrimų pakuotes į pinigus ir pagal šį rodiklį pirmauja Europos Sąjungoje, tačiau ekonomistų požiūris apie šį pasiekimą išsiskiria. Kol vieni džiaugiasi, kad gebame adaptuotis ir mąstome progresyviai, kiti akcentuoja, kad mums paprasčiausiai svarbus kiekvienas centas. 2016 m. Lietuvoje startavo vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema, pakeitusi iki tol galiojusią tvarką, kad užstatą atgauti galima tik už tam tikrą alkoholinių gėrimų tarą.

Daugelis jau įprato silpnųjų alkoholinių ar nealkoholinių gėrimų stiklines, metalines ir plastikines pakuotes nunešti į taromatus. Tačiau Seime bręsta sprendimas į užstato sistemą įtraukti ir daugiau stiklinių pakuočių. Dar 2017 m. Seimo narė Virginija Vingrienė registravo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis į užstato sistemą būtų įtrauktos visos alkoholinių gėrimų pakuotės.

Aplinkos ministerija analizuoja galimybę plėsti pasiteisinusią pakuočių užstato sistemą bei pradėti surinkinėti ir stipriojo alkoholio butelius, rašo lrt.lt. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigia, kad šiuo metu ministerija atlieka studiją, kurios tikslas yra išsiaiškinti, kokias pakuotes galima priimti į taromatus, kiek tai kainuotų.

Taromatai gali atvažiuoti ir į bet kurį kaimą. Bent tokius ketinimus svarsto valdžia, ketindama dar labiau plėsti taromatų paslaugą. Svarstoma pradėti supirkinėti įvairesnę tarą ir pačius taromatus diegti mažuose miesteliuose, net sukurti mobilaus taromato paslaugą. Tiesa, verslas į šias naujoves žvelgia skeptiškai. Esą dabartinė taros supirkimo sistema veikia toli gražu neidealiai, mažoms parduotuvėms neša tik nuostolius.

Lietuvos užstato sistemą prižiūrinti VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) stabdys UAB „Tokyo“ ir UAB „Devika“ gėrimų pakuočių priėmimą. Gyventojai raginami iki šių metų rugsėjo 11 d. priduoti visas turimas šio gamintojo pakuotes. Užstato lėšas pasilieka sau 2 metus Lietuvoje veikianti užstato sistema priklauso nuo glaudaus gamintojų, pardavėjų bei USAD bendradarbiavimo, rašoma pranešime spaudai.

Taromatai ir taros surinkimo punktai nebepriims UAB „Tokyo“ ir UAB „Devika“ gėrimų pakuočių. Lietuvos užstato sistemą prižiūrinti VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) stabdys UAB „Tokyo“ ir UAB „Devika“ gėrimų pakuočių priėmimą. Gyventojai raginami iki šių metų rugsėjo 11 d. priduoti visas turimas šio gamintojo pakuotes. Užstato lėšas pasilieka sau 2 metus Lietuvoje sėkmingai veikianti užstato sistema priklauso nuo glaudaus gamintojų, pardavėjų bei USAD bendradarbiavimo.

Pataisyti, perdirbti, panaudoti darkart. Tai pagrindiniai žiedinės ekonomikos principai. Nors Lietuvoje apie žiedinę ekonomiką kalbama retokai, tačiau kasdien mažų mažiausiai dešimtys tūkstančių šalies gyventojų naudojasi jos principais ir, patys to nežinodami, taip kaskart prisideda prie švaresnio ir saugesnio pasaulio kūrimo. 444 kg – tiek buitinių atliekų 2016 m. sugeneruodavo vienas Lietuvos gyventojas. Dar visai neseniai – 2005-aisias – šis rodiklis siekė 387 kg.

2 metai ir 2 savaitės – tiek laiko prireikė šalies gyventojams, kad surinktų ir Užstato sistemos administratoriui (USAD) perduotų 1 mlrd. užstato sistemoje dalyvaujančių plastikinių, stiklinių bei skardinių pakuočių. O kiekviena pakuotė gyventojui grąžino po 10 centų. Iš viso visi pridavusieji tarą susigrąžino milijoną eurų per daugiau nei du metus.  Visų indėlis „Milijardas pakuočių – šį rodiklį pasiekėme neįtikėtinai greitai. Tai galima vadinti užstato sistemos sėkme.

Taros užstato sistema Lietuvoje veikia mažiau nei dvejus metus, o VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) skelbia jau pasiekęs 2020 metams iškeltą užduotį. Pernai, pirmaisiais užstato sistemos metais, USAD Lietuvoje surinko 415 mln. vienetų taros arba apie 74 proc. į rinką išleistų pakuočių. Šįmet šis rodiklis pasiekė 92 proc., o per visus metus numatoma surinkti 535 mln. vnt. į rinką išleistų pakuočių, o dar 60 mln. vnt. daugkartinių butelių turėtų būti grąžinti gamintojams.

Seimas nusiteikęs įpareigoti mažesnes parduotuves rinkti gėrimų pakuotes ir dalyvauti užstato sistemoje. Įstatymo pakeitimais siekiama sudaryti sąlygas daugiau kaimų ir miestelių gyventojų naudotis užstato sistema, nes dabar jie turi vežti pakuotes kitur. Parlamentarai antradienį po svarstymo pritarė siūlymui nuo šios prievolės atleisti tik labai mažas parduotuves, kurių prekybos plotas neviršija 60 kv. metrų.

Užstato sistemoje turės dalyvauti daugiau mažų miestelių parduotuvių, nutarė Vyriausybė. Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino Aplinkos ministerijos parengtą išvadą dėl Seimo nario Pauliaus Saudargo pasiūlymų nustatyti pareigą visoms miestelių parduotuvėms priimti užstato sistemoje dalyvaujančias pakuotes. Vyriausybė palaikė Aplinkos ministerijos siūlymą, kad užstato sistemoje dalyvautų tik miestelių parduotuvės, kurių plotas yra didesnis kaip 50 kv. metrų.

Aplinkos ministerija nepalaiko siūlymo į užstato sistemą įtraukti daugiau pakuočių ir taros, pavyzdžiui, visus stipraus alkoholio butelius, trilitrinius stiklainius. Pirmadienį prieš Vyriausybės posėdį, kuriame svarstyta Aplinkos ministerijos parengta Vyriausybės išvada dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo pasiūlymų, aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigė, kad užstato sistemos išplėtimas išbalansuotų rinką ir neduotų laukiamos naudos.

Po siūlymo į taromatus leisti priduoti ir stipraus alkoholio butelius atsiras dar neregėta schema. Pabrangus degtinei - pabrangs ir pienas. Daugiau nei pusė milijardo. Būtent tiek plastikinių, metalinių bei stiklinių vienkartinių gėrimų pakuočių surinko ir atidavė perdirbti šie taromatai mūsų šalyje atsiradus užstato sistemai. Tačiau vos pusmetį veikianti atliekų surinkimo sistema naujosios valdžios netenkina.

Pernai atnaujintą pakuočių užstato sistemą administruojanti viešoji įstaiga „Užstato sistemos administratorius“ svarsto apie galimybę padidinti taros surinkimo tarifus gamintojams bei importuotojams ir padidinti patį pakuotės užstatą gyventojams, rašo „Verslo žinios“. „Biudžetas turi būti subalansuotas, nuostolio negali būti. Tad nutarta per šiuos metus atlikti pardavėjams taikomų surinkimo tarifų nepriklausomą auditą ir, remiantis jo rezultatais, nustatyti naujus tarifus pardavėjams.

Neįtikėtinas lietuvių uolumas – metus tautiečiai į taromatus krovė maišus vienkartinių gėrimų pakuočių. Tačiau ar toks sąžiningas rūšiavimas neatsisuks prieš pačius gyventojus? Mat brangstant taromatuose sukauptų pakuočių perdirbimui, ketinama didinti ir gėrimų kainas. Maža to, nors tarą grąžiname pavyzdingai, kitas atliekas mėtome kur papuola. Štai šis taromatas, įrengtas šalia didžiulio prekybos centro, nė minutei nelieka tuščias.

Lietuvoje kitąmet bus surinkta ir sutvarkyta net 90 proc. į rinką išleistų užstato pakuočių – tiek, kiek kitose Europos šalyse, kur panašios užstato sistemos veikia jau ne vienerius metus. Tokius ambicingus planus patvirtino VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) valdyba, remdamasi naujausiomis taros grąžinimo tendencijomis. „Diegdami sistemą nesitikėjome, kad sistema Lietuvoje prigis taip sparčiai, jog tuos rodiklius, kurių tikėjomės nebent po poros metų, pasieksime dar šiemet.

Kuo daugiau pakuočių grąžinama į taromatus, tuo brangiau kainuoja juos sutvarkyti - negrąžintas užstatas nebepadengia visų išlaidų, todėl joms kompensuoti papildomai lėšų žadama gauti iš gėrimų gamintojų ir iš importuotojų, šie sako, kad išlaidas turėtų padengti pirkėjai - gėrimų kainos gali kilti ir lapkritį, ir nuo naujųjų metų.

Seimas imasi jaukti vos tris mėnesius veikiančią taromatų sistemą. Siūloma naikinti prievolę kaimo parduotuvėms priimti tarą, vietoje to kiekvienoje seniūnijoje esą atsirastų taromatai. Verslininkams nuo tokių planų šiaušiasi plaukai – žaidimas esą vos prasidėjo, o taisyklės jau keičiamos iš esmės. Nors pardavėjai skundžiasi ir bambalių tvaiku ir sunkesniu darbu, vietos gyventojams patinka, kad likusios taros vežti toli nereikia.

Naujoji užstato sistema įgauna pagreitį. Per pirmąjį naujosios užstato sistemos veikimo mėnesį Lietuvos gyventojai į taromatus jau grąžino daugiau nei 3,6 mln. pakuočių. Taip pat sparčiai plečiamas ir vietų, kuriose galima grąžinti tarą ir atgauti užstatą, tinklas. VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ jau yra pasirašęs sutartis su 1720 parduotuvėmis dėl pakuočių surinkimo. 570-iose parduotuvėse įrengti taromatai, kitose tara surenkama rankiniu būdu.

Nepraėjus nė mėnesiui nuo naujosios užstato sistemos starto, taromatais jau surinktas pirmasis milijonas pakuočių. Kol kas gyventojai į taromatus aktyviausiai grąžina daugkartinėje pakuočių užstato sistemoje dalyvaujančią tarą – stiklinius alaus ir giros butelius. Daugiau metalinių skardinių, plastikinių buteliukų ir kitų naujosios užstato sistemos ženklu pažymėtų pakuočių bus surenkama tada, kai tokios taros padaugės prekyboje.

Lietuvos gyventojai aktyviai naudojasi galimybe grąžinti pakuotes moderniai – per pirmąją savaitę, kai pradėjo veikti taromatai, jau grąžinta daugiau nei 300 tūkst. pakuočių. Kol kas absoliuti dauguma grąžintų pakuočių – stikliniai alaus ir giros buteliai, dalyvaujantys daugkartinių pakuočių užstato sistemoje. Neabejojama, kad kai prekybos lentynose padaugės vienkartinių gėrimų pakuočių su užstato ženklu, kiekvieną savaitę taromatais bus surenkama dar daugiau taros.

Lietuva pradėjo veikti vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema. Nuo šiol gyventojai, pirkdami metalinę, stiklinę ir plastikinę tarą, pažymėtą užstato ženklu, parduotuvėje paliks 10 ct. vertės užstatą, kuris bus grąžinamas, kai pirkėjas priduos pakuotę. Tokiu pačiu principu šalyje veikia daugkartinių gėrimų pakuočių – stiklinių alaus ir giros butelių – sistema. Kita gyventojų laukianti naujovė – modernūs taromatai, kuriais tikimasi surinkti apie 85 proc. pakuočių.