Tiesa, verslas į šias naujoves žvelgia skeptiškai. Esą dabartinė taros supirkimo sistema veikia toli gražu neidealiai, mažoms parduotuvėms neša tik nuostolius.
Vilniečiai Viktorija ir Andrejus taros supirkimo punkte sostinėje apsilanko dažnai. Pora pasakoja, kad kiekvieną mėnesį jie priduodami pakuotes susigražina apie 20 eurų.
„Visada kaupiam, kai dabar galim priduoti, tai nėra tikslo jos išmesti, tiesiog, tai daug labai geriam gėrimų, tai lieko jos labai daug“, – teigia pora.
Viktorija ir Andrejus rekomenduoja visiems sekti jų pavyzdžiu.
„Šiukšlių sumažės pasaulyje, čia viena iš 21-o amžiaus problemų yra. Per daug šiukšlių mes turim, per daug vartojam“, – teigia jie.
Lietuviai į šalies taromatus suneša daugiau nei 90 procentų į rinką patekusių pakuočių. Tačiau šią statistiką norimą dar labiau pagerinti. Šie taromatai, dabar stovi tik dideliuose miestuose, norima panašias technologijas perkelti ir į mažesnius regionus.
Kaimeliai ir miesteliai gyvena kitaip. Čia vietoj taramato dirba kasininkės, kurios kaupia gyventojų pakuotes tiesiog parduotuvėje. Seimo narė, valstietė Virginija Vingrienė aiškina, kad automatizuota taromatų sistema labai reikalinga mažuose miesteliuose, nes ateityje kaupti reikės daugiau. Mat bus renkama dar daugiau pakuočių, į taromatus keliaus ir degtinės, ir vyno buteliai.
„Išplėtus depozito sistemą, kadangi esu užregistravusi pataisą jau anksčiau ir 2017 metų balandžio mėnesį po pateikimo pritarta, dėl depozito sistemos išplėtimo į traukiant vyno ir stiprių alkoholinių gėrimų tarą, nuo to būtų didelė našta mažoms kaimo parduotuvėms, todėl mes norime sistemiškai išspręsti šitą problemą ir suteikti galimybę ir kaimuose automatizuotai surinkti“, – sako Seimo narė Virginija Vingrienė.
Nors aiškios strategijos dar nėra, valdžia abejoja ar kiekviename kaime pavyks pastatyti po taromatą, tačiau neatmetama galimybė, kad taromatai galėtų būti mobilūs, važinėtų po skirtingus kaimelius.
Tiesa, verslininkų tokios idėjos nežavi. Esą pirmiau reikia tvarkyti esamą sistemą ir tik po to ją plėsti. Mat taromatų veikla parduotuvėlėms – nuostolinga.
„Šiandien atsivežiau vienos įmonės duomenis. Jie per pusantrų metų patyrė beveik 1000 eurų nuostolį surinkinėjant pakuotes“, – sako verslininkų atstovas Gintaris Stoškus.
Kaip keisis taromatų veikla valdžia turėtų apsispręsti per šią Seimo rudens sesiją.