Į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis vilnietis Arvydas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) skundėsi taromatų sistema Lietuvoje.
Jis neslėpė, kad tarą kaupia gana ilgai ir tuomet nori priduoti viską vienu metu, tačiau taromatai esą užstringa nepridavus nė penktadalio pakuočių, o darbuotojų niekada nebūna šalia, kad juos sutaisytų.
„Ne kartą buvo, kad teko eiti kviesti darbuotoją, kuris pasirodė po 15 min. Pajungė taromatus, kurie po kelių minučių vėl užstrigo, bet darbuotojo jau nebebuvo. Tad vėl teko eiti kviesti, vėl teko laukti.
Nemažos dalies butelių, kurie tikrai yra tinkami, aparatai tiesiog nepriima, tad juos tenka išmesti – kaip ir mano sumokėtus 10 ct. Vieną „Colos“ butelį priima, kito tokio paties – ne. Kas čia per apgaulė?“ – piktinosi vilnietis.
Arvydas paminėjo ir kaip reikiant jį supykdžiusį taromatų būdelėje kabėjusį skelbimą, kuriame buvo rašoma, kad tam tikrų gėrimų įmonė nemoka mokesčių, tad jos tarą gyventojai turi spėti priduoti iki tam tikros datos, nes vėliau taromatai jos nebepriims:
„Kodėl gyventojai turi kentėti dėl kažkieno nemokamų mokesčių ir skubėti priduoti tarą, kitaip neatgaus savo sumokėtų 10 ct? Kaip išvis kažkokios įmonės įmonės mokesčiai yra susiję su ekologija ir rūšiavimu?“
Strigimų dažnumas priklauso nuo taros kiekio
Už tarą atsakinga viešoji įstaiga „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) komentavo, kad taromato talpų tuštinimo ir valymo dažnumas priklauso nuo priduodamų pakuočių kiekio.
Taromatus rekomenduojama valyti ne rečiau kaip 1 kartą per dieną, kas užtrunka 10–20 min. Jei priduodamų pakuočių srautai yra labai dideli, taromatą tenka išvalyti ir 2–3 kartus per dieną.
O kas savaitę įrenginiams reikalingas ir generalinis – 60 min. – valymas.
Prekybos tinklo „Iki“ Komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė patikino, kad taromatų strigimai tikrai nėra dažni. Tačiau, jei taromatas persipildo, natūralu, kad jį reikia ištuštinti ar sutvarkyti kilusius nesklandumus.
Prekybos tinklas „Lidl“ reikšmingesnių sutrikimų esą irgi nefiksuoja. Pasak šio tinklo korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovo Antano Bubnelio, taromatai yra prižiūrimi, ištuštinami ir valomi kasdien, nustatytu dažnumu.
„Rimi“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė paminėjo, kad Vilniuje ir Šiauliuose jau veikia du naujausio modelio taromatai, kurie per 1 min. apdoroja net 100 vnt. taros.
Tačiau ji atkreipė dėmesį – jei tara prieš tai nėra tinkamai ištuštinama, dėl likusių skysčių ar kitų nešvarumų gali užsikimšti ir sutrikti mašinos veikimas:
„Pvz., minėti nauji taromatai nepriima stiklinės taros, tad, ją įdėjus į aparatą, gali tekti susidurti su strigimais.“
Taromatų nuolat neprižiūri – laukia signalo
Prekybos tinklų atstovai patikino, kad taromatui užsipildžius ar užstrigus darbuotojai gauna garsinį signalą ir nedelsdami aparatą ištuština.
O, jeigu tokie strigimai pasitaiko dažniau, imasi veiksmų šiai problemai išspręsti.
Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė ryšiams su žiniasklaida Raminta Gecevičiūtė nurodė, kad skirtingose parduotuvėse yra skirtingi taromatų darbuotojų etatai: vienose jų taromato operatorius dirba visu etatu ir būna savo darbo vietoje, kitose parduotuvėse taromatų operatoriai atlieka ir krovėjo funkciją.
„Tačiau abiem atvejais į taromato veikimo trikdžius yra reaguojama: tiek operatoriui esant vietoje, tiek darbuojantis ir rampoje – apie užstrigusį taromatą praneša ten esantis signalas.
Atvejai, kai sulaukiama klientų skundų dėl trikdžių priduodant tarą, yra reti – nuo šių metų pradžios sulaukėme jų vos keliolikos“, – komentavo pašnekovė.
O „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis savo komentare naujienų portalui tv3.lt atsakė taip: „Jei taromatai techniškai tvarkingi, o parduotuvių personalas tinkamai atlieka savo darbą, jei darbuotojai dėmesingi, tokie dalykai pasitaiko retai.“
USAD teigimu, gyventojai kasmet sugrąžina virš 92 proc. pakuočių. 2023 m. jų buvo 685,7 mln. ir buvo užregistruota iki 150 nusiskundimų, o tai sudaro mažiau nei nei 0,0001 proc. nuo visos surinktos taros.
Kokias tiksliai pakuotes priima taromatai?
USAD atkreipė dėmesį, kad pakuotes gyventojai gali priduoti bet kurioje surinkimo vietoje, nepriklausomai nuo to, kurioje parduotuvėje buvo įsigytas gėrimas, t. y. net ir tokių gėrimų tarą, kuria parduotuvė neprekiauja.
Anot administratoriaus, priėmimo metu taromatas tikrina pakuotės brūkšninį kodą, svorį, formą, medžiagą ir kt.
Taigi sklandžiam taros pridavimui pakuotė turi būti:
- nepažeista;
- išlaikiusi savo pirminę formą;
- su tvarkinga etikete;
- aiškiai matomu brūkšniniu kodu;
- aiškiai matomu užstato sistemos ženklu.
Taigi, anot pašnekovų, jei pakuotė yra sulamdyta (deformuota) ar kitaip pažeista (nusitrynęs, dėgmės paveiktas ar nešvarus brūkšninis kodas, taros ženklas), jei pakuotėje yra gėrimo likučių ar jos parametrai neatitinka aprašytų pakuočių registre, suprantama, kad taromatas nepajėgs tokios pakuotės atpažinti ir jos nepriims.
Vis tik USAD pripažino, kad per didelį priduodamų pakuočių srautą taromatas pakuotę gali priimti ne iš pirmo karto arba nepriimti visai.
„Tai gali būti susiję su mašinos kalibracija ir programine įranga. Vis dėlto, atidžiai stebime, kad taromatų jutikliai būtų tinkamai sukalibruoti ir programinė įranga būtų reguliariai atnaujinama“, - nurodė „Rimi“ atstovė.
O „Maxima“ atstovė paminėjo, kad svarbu ir tai, ar gėrimu vis dar yra prekiaujama Lietuvos rinkoje.
Jei ji nebeparduodama, tarą reikia priduoti per 12 mėn. – po jų tokios pakuotės barkodas nustoja galioti.
Dėl ko gali nepriimti tinkamos taros ir ką daryti?
Vis tik, jei tara ir atitinka visus reikalavimus, gali pasitaikyti atvejų, kuomet aparatas vis tiek jos nepriims.
„Iki“ Komunikacijos vadovės teigimu, dažniausiai tinkamos taros priduoti nepavyksta, nes pasikeičia pakuotės forma ar svoris, o gamintojas apie tai neinformuoja USAD.
„Jei nepavyko atiduoti taros dėl atsinaujinusios pakuotės, užtenka neišmesti taros ir ją tiesiog priduoti kitą dieną. Paprastai informacija yra atnaujinama kas kelias dienas“, - patarė G. Kitovė.
USAD paminėjo, kad šiuo metu užstato sistemoje yra užregistruota beveik 8 tūkst. skirtingų gėrimų pakuočių.
Jis neslėpė, kad gali nutikti taip, jog gamintojas-importuotojas pradėjo prekiauti produktu neužregistravęs pakuotės, tad taromatas jos nepriima.
Vis tik administratorius pridūrė, kad pakuočių registras yra atnaujinamas kiekvieną savaitę.
Taigi tokiu atveju, pasak „Rimi“ atstovės, geriausia yra patikrinti, ar norima priduoti pakuotė yra užregistruota depozito sistemoje.
Dėl visų iškilusių problemų pašnekovai rekomendavo kreiptis į parduotuvės personalą, skambinti informaciniu telefonu, nurodytu taromatų patalpose, taip pat informuoti tiekėjus ar USAD, užregistravus užklausą internete.
O „Maxima“ atstovė pridūrė, kad tarą visuomet galima grąžinti į rankinio surinkimo vietas, nurodytas žemėlapyje.
Nemoka mokesčių, tad nukenčia gyventojai
Komentuodamas atvejus, kai dėl mokesčių nemokančių gamintojų pirkėjai negali grąžinti tam tikros taros, USAD visų pirma nurodė, kad užstato sistemos veikla yra ne pelno siekianti.
Jo aiškinimu, ji yra finansuojama gamintojų, taigi jos vykdymas neįmanomas be gamintojų ir importuotojų finansinio indėlio.
Administratorius pabrėžė, kad gamintojų ir importuotojų pareiga yra finansuoti pakuočių tvarkymą ir užtikrinti užstato grąžinimą, kai gyventojai priduoda pakuotes.
Jei gamintojas ar importuotojas nesumoka užstato ir nepadengia sutvarkymo išlaidų už kitas į rinką išleistas pakuotes, visa tai yra apmokama kitų gamintojų ir importuotojų lėšomis.
„Savaime suprantama, kad tokia ydinga praktika negali būti toleruojama ilgą laiką, todėl, kai gėrimų gamintojas ar importuotojas visiškai ignoruoja raginimus laiku atsiskaityti, gali būti stabdomas jo pakuočių surinkimas.
Tokie pakuočių surinkimo sustabdymo atvejai yra itin reti. Pirmiausiai visada siekiame surasti geriausią sprendimą, kad vartotojai nepatirtų jokių nepatogumų, priduodant pakuotes“, - tikino USAD.
Tiesiog užtenka pelno nuo iš apgaulių nuo šitų kuriuos priima
