Vitalijus bent kartą per mėnesį nešinas pilnu maišu plastikinės taros skuba į taromatą. Vyriškis sako, kad užstato sistema galėtų priimti daugiau stiklinių butelių, mat tai būtų paskata gyventojams užsidirbti papildomų centų ir nemėtyti butelių miškuose ar pakelėse.
„Reikia priimti ir stiklinius butelius – ir šampano, ir vyno, ir stipriųjų gėrimų. Vis tiek jie yra perdirbami, o ne vien alaus“, – sako Vitalijus.
O ką mano kiti gyventojai? Štai, ką jie sako:
„Kuo daugiau plastiko ar taros priduodame, tuo mažiau gamtoje.“
„Visas stiklas aplamai galėtų būti, nes kiek suprantu, kalba ir apie pieno pakuočių taromatus kažkokius daryti.“
„Galėtų ir priimti, kad jų nedaužytų ir nemėtytų šaligatviuose.“
Seime parlamentarai gaivina užmirštą idėją į taromatų sistemą įtraukti kuo daugiau pakuočių. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė siūlo, kad į taromatus būtų galima atnešti ir stipraus alkoholio – degtinės, brendžio ar vyno butelius, ne didesnius negu trys litrai.
„Pagal dabartinį pasiūlymą gyventojas, išgėręs vyno ar stipraus alkoholinio gėrimo galėtų tarą tuščią pristatyti į taromatą“, – teigia Seimo narė Aistė Gedvilienė.
Tačiau tokios idėjos nepalaiko ir ją kritikuoja aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Pasak ministro, dabar daugiausia stiklinę tarą gyventojai neša ne į taromatus, o į varpelio formos konteinerius.
Maža to, anksčiau Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta studija parodė, kad užstato sistemos išplėtimas papildomai kainuotų apie 120 milijonų eurų, o šimtamilijoninė suma esą nugultų ant vartotojų pečių.
„Mūsų akcentas yra, kad gyventojams patogiausiai priešais langus esanti rūšiavimo konteinerių sistema. Depozitas yra optimalus kažkuriais dalykais“, – kalba jis.
Taromatų sistema lietuviai išties naudojasi uoliai. Per taromatus surenkama net 92 procentai gėrimų pakuočių – daugiausia PET ir metalinių skardinių.
Skaičiuojama, kad į užstato sistemos administratoriaus patalpas per šiuos metus planuojama atgabent ir surinkti apie 640 milijonų vienetų pakuočių. Ir tai yra 100 milijonų daugiau nei per pirmuosius metus.
Tiesa, taromatų savininkės įmonės „Užstato sistemos administratorius“ vadovas tikina, kad parlamentarų užmojai į taromatus nešti stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotes prasilenkia su logika – esą tai neracionalu, nes pareikalaus didžiulių kaštų.
„Šiuo metu užstato sistemoje nuo visų dalyvaujančių pakuočių tik 5 procentai buteliukų sudaro stiklinės pakuotės, bet šie 5 procentai sudaro apie 40 procentų viso surenkamo tonažo ir pareikalauja apie 40 procentų resursų. Tai reiškia, kad stiklinių pakuočių sutvarkymas užstato sistemoje yra santykinai brangus dalykas“, – tikina „Užstato sistemos administratorius“ vadovas Gintaras Varnas.
Šiuo metu daugiausia stiklo pakuotes gyventojai meta į štai tokius specialius konteinerius – jų Lietuvoje iš viso pristatyta apie 400 tūkstančių. „Žaliasis taškas“ vadovas Kęstutis Pocius piktinasi, kad parlamentarų užmojai griauna jau dabar veikiančią konteinerinę sistemą, per kurią gyventojai kasmet 10 procentų daugiau suneša stiklo taros.
„Dabar, kuomet konteinerių sistema yra išplėtota ir dar labiau bus plėtojama perkelti viską prie taromatų sistemos, tai griauna anksčiau vystytą sistemą. Ir kita vertus, apsunkina pačius gyventojus“, – sako „Žaliasis taškas“ vadovas Kęstutis Pocius.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas žeria pažadus, kad konteinerių sistema bus dar labiau plėtojama ateinančiais metais, dėl to nešti stiklinius butelius į taromatus neva nėra prasmės.
„Sekančių metų lapkritį turi būti išvystyta rūšiavimo sistema, kad 100 metrų nuo kiekvieno daugiabučio turi būti pilnavertė rūšiavimo sistema. O kiekvienas privatus namas turėtų atskirus konteinerius“, – teigia jis.
Per šiuos metus stiklinės pakuotės konteinerinėje sistemoje surinkta kiek daugiau kaip 33 tūkstančiai tonų. O į taromatus sunešama tris kartus mažiau – apie 10 tūkstančių tonų stiklinių butelių.