Dabar į taromatus surenkama tik silpnų gėrimų stiklinė tara. Naujomis pataisomis numatoma, kad į surenkama būtų visų rūšių gėrimų stiklinė, taip pat plastikinė tara, kurios tūris yra didesnis nei 0,1 l ir mažesnis nei 3l.
Paprastai tariant, mokėti 10 centų užstatą reikės perkant ir degtinę ar kitus stiprius gėrimus, taip pat vyną. Juos bus galima atgauti tik pridavus tuščius butelius į taromatus.
Už tai numatančias įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 96 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, o 1 susilaikė. Toliau projektas bus svarstomas gruodžio 16 d.
Tikisi efektyvesnio tvarkymo
„Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje depozito sistema veikia sėkmingai, gyventojai ją vertina palankiai, depozito sistemoje dalyvaujančios taros atliekų patekimas į gamtą ar mišrių atliekų konteinerius reikšmingai sumažėjo, įstatymo projektu siūloma plėsti vienkartinių taros pakuočių surinkimą į sistemą įtraukiant stipraus alkoholio taros pakuotes, kurios dažniausiai yra gaminamos iš stiklo.
Plėsti stiklo taros surinkimo apimtis būtina, nes šių vienkartinių pakuočių surinkimo ir perdirbimo rodiklis išlieka žemas, Lietuva pagal jį atsilieka nuo ES uždavinių. Taip pat, šis siūlymas prisidės prie efektyvesnio pakuočių atliekų tvarkymo, aplinkos taršos mažinimo bei aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimo“, – rašoma pataisų aiškinamajame rašte.
Daugelis diskusijose dalyvavusių Seimo narių palaikė naują iniciatyvą, tačiau buvo ir abejojusių, ar jai nepasipriešins kai kurios interesų grupės, kurioms atliekų tvarkymas dėl tokios pataisos pabrangtų.
Toliau įstatymo projektas bus svarstomas Seimo komitetuose. Jeigu pataisos būtų galutinai priimtos, jas dar turės pasirašyti prezidentas.
Jeigu taip ir būtų, nauja tvarka įsigaliotų nuo 2023 m. pradžios. Iki tų metų kovo dar būtų galima pardavinėti stiklinius butelius, kurių nepriimtų taromatai.
Kiek surenkama dabar
Be stiklinių alaus, sidro ar koktelių butelių į taromatus dabar surenkamos ir gėrimų PET pakuotės, taip pat gėrimų skardinės.
Praėjusiais metais gyventojai grąžino daugiau kaip 612,7 mln. užstatinių pakuočių, o tai – 11,4 tūkst. tonų PET plastiko, daugiau kaip 9,2 tūkst. tonų stiklo ir per 4 tūkst. tonų aliuminio, kuris virto aukštos kokybės žaliavomis naujiems gaminiams.
Planuojama, kad per 2021 metus bus surinkta apie 640 mln. užstato pakuočių – t. y. maždaug 4,5 proc. daugiau negu pernai.
Šiuo metu gyventojai užstato sistemoje dalyvaujančias pakuotes gali grąžinti beveik 3 tūkst. prekybos vietų visoje Lietuvoje.
Užstato sistema Lietuvoje veikia nuo 2016 m. Jos veikla šalyje rūpinasi Lietuvos gėrimų gamintojų, importuotojų bei pardavėjų įsteigta ne pelno organizacija VšĮ „Užstato sistemos administratorius“.
