užstato sistema

Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė įstatymo projektui, kuriuo numatoma, kad į taromatus reikės priduoti daugiau rūšių stiklinės taros – ne tik alaus ar kitų silpnų gėrimų, bet ir vyno, degtinės ar kitų stipresnių gėrimų. Dabar į taromatus surenkama tik silpnų gėrimų stiklinė tara.

Prie nuo 2016-ųjų veikiančios taros užstato sistemos visuomenė jau spėjo priprasti, o taromatuose surenkamų pakuočių statistika byloja apie tokios sistemos naudą – vien per pirmuosius 6 šių metų mėnesius taromatuose buvo sugrąžinta beveik trečdalis milijardo vienkartinių gėrimų pakuočių.

Lietuva, siekdama spręsti nenaudojamų padangų surinkimo problemą, svarsto galimybę jas įtraukti į užstato sistemą.  „Svarstome kurti užstato sistemą padangų srityje“, – Seime pirmadienį vykstančioje konferencijoje apie pakuočių tvarkymą sakė Aplinkos ministerijos atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė. Pasak jos, apklausų duomenimis, į užstato sistemą įtraukti padangas siūlo ir gyventojai.

Daugelis jau įprato silpnųjų alkoholinių ar nealkoholinių gėrimų stiklines, metalines ir plastikines pakuotes nunešti į taromatus. Tačiau Seime bręsta sprendimas į užstato sistemą įtraukti ir daugiau stiklinių pakuočių. Dar 2017 m. Seimo narė Virginija Vingrienė registravo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis į užstato sistemą būtų įtrauktos visos alkoholinių gėrimų pakuotės.

Aplinkos ministerija analizuoja galimybę plėsti pasiteisinusią pakuočių užstato sistemą bei pradėti surinkinėti ir stipriojo alkoholio butelius, rašo lrt.lt. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigia, kad šiuo metu ministerija atlieka studiją, kurios tikslas yra išsiaiškinti, kokias pakuotes galima priimti į taromatus, kiek tai kainuotų.

Taros užstato sistema Lietuvoje veikia mažiau nei dvejus metus, o VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) skelbia jau pasiekęs 2020 metams iškeltą užduotį. Pernai, pirmaisiais užstato sistemos metais, USAD Lietuvoje surinko 415 mln. vienetų taros arba apie 74 proc. į rinką išleistų pakuočių. Šįmet šis rodiklis pasiekė 92 proc., o per visus metus numatoma surinkti 535 mln. vnt. į rinką išleistų pakuočių, o dar 60 mln. vnt. daugkartinių butelių turėtų būti grąžinti gamintojams.

Prieš mažiau nei dvejus metus Lietuvoje startavusi taromatų sistema jau pasiekė 2020 metams iškeltus tikslus. Naujus metus ruošiamasi pasitikti su naujais tarifais gėrimų gamintojams bei importuotojams. VšĮ „Užstato sistemos administratoriaus“ (USAD) generalinis direktorius Gintaras Varnas pasakoja, kad pirmais metais buvo norima surinkti 50 proc., o 90 proc. pakuočių surinkti 2020 m., tačiau jau šiemet surinkta 92 proc. pakuočių.

Ne pelno siekiančios VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) valdyba patvirtino naujus tarifus už pakuočių sutvarkymą visiems gėrimų gamintojams ir importuotojams. Jie įsigalios nuo 2018 metų sausio 1 dienos. Gamintojai ir importuotojai už aliuminio skardines vietoje šiuo metu taikomo 1,5 centų už vienetą tarifo nuo kitų metų mokės 1,1 ct/vnt., už geležines skardines – nebe 3 ct/vnt., o 2,9 ct/vnt. Plastikinėms pakuotėms taikomas tarifas liks nepakitęs, 3 ct/vnt.

Seimas nusiteikęs įpareigoti mažesnes parduotuves rinkti gėrimų pakuotes ir dalyvauti užstato sistemoje. Įstatymo pakeitimais siekiama sudaryti sąlygas daugiau kaimų ir miestelių gyventojų naudotis užstato sistema, nes dabar jie turi vežti pakuotes kitur. Parlamentarai antradienį po svarstymo pritarė siūlymui nuo šios prievolės atleisti tik labai mažas parduotuves, kurių prekybos plotas neviršija 60 kv. metrų.

Žmonės žino, kad norint gerai jaustis, reikia derinti maisto produktus. Norint gražiai atrodyti, reikia derinti drabužius, spalvas. Dar juos reikia derinti prie savo figūros ir metų laiko. Politikams derėtų žinoti, kad norint pasiekti deklaruojamų tikslų, reformas irgi reikia derinti. Derinti tarpusavyje, derinti prie aplinkos. Nes nesuderintos reformos gali atnešti visai kitokių rezultatų, nei tikėtasi. Kartais – visai priešingų. Lietuvoje reformos derinamos prastai.

Vos Seimui pritarus pasiūlymui svarstyti užstato sistemos plėtrą, nerimo varpais pradėjo skambinti ir prekybininkai, ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos. Jie jau skaičiuoja, kiek galėtų brangti tiek buitinės prekės, tiek maisto produktai. Skaičiuojama, kad išplėtus grąžintinos taros sąrašą įtraukiant visų alkoholinių gėrimų rūšis, gamintojams tektų mažiausiai 3,5 mln. eur. investuoti į technologijų pritaikymą bei per metus stiklo atliekų tvarkymas brangtų dar apie 11 mln.

Stipraus alkoholio pakuočių įtraukimas į užstato sistemą gėrimų gamintojams ir importuotojams gali kainuoti maždaug 3 mln. eurų, teigia viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ vadovas. Pasak Gintaro Varno, užstato sistemos plėtra galėtų trukti vienerius metus. „Jeigu bus svarstymas praplėstis užstato sistemą, tai tikiuosi, jog bus atsižvelgiama į technines galimybes, ar sistemą galima praplėsti, kiek plėtra kainuotų ir kiek tai užimtų laiko.

Nuo lapkričio gėrimų gamintojams ir importuotojams pabrango užstato sistemoje naudojamos taros tvarkymas. Įmonės neabejoja, kad tai atsilieps galutiniams pirkėjams, - gėrimai PET taroje artimiausiais mėnesiais gali pabrangti bent keliais centais, rašo „Verslo žinios“. „Kadangi prisideda 2,5 cento už plastikinės taros tvarkymą, atitinkamai šiek tiek brangs ir į šią tarą supilstyti gėrimai.

Pakuočių užstato sistemoje kol kas nėra planų praplėsti priimamų pakuočių sąrašą, įtraukiant vyno, šampano ir stipriųjų alkoholinių gėrimų bei kartonines pakuotes, nes jos nekelia didelių aplinkosauginių problemų, o gėrimų gamintojams kiltų papildomos problemos dėl ženklinimo. „Nė vienoje užsienio šalyje stikliniai vyno ar stipresnio alkoholiniai gėrimai nedalyvaujau užstato sistemose. Taip pat nedalyvauja kartoninės gėrimų pakuotės.

Kitąmet vasarį šalyje įsigaliojus užstato už vienkartines pakuotes sistemai, vartotojai į taromatus galės grąžinti ne tik vienkartinę tarą - skardines ar PET tarą, bet ir daugkartinius butelius.