šventė

32-ą kartą istorijoje Ispanijos čempionu tapęs Madrido „Real“ klubas ketvirtadienį surengė čempionišką turą autobusu po šalies sostinės gatves. Pergalės dainos, konfeti lietus ir šokantys žaidėjai Madride nepaliko abejingo nė vieno, kuris nors kiek serga už karališkąjį ispanijos klubą. Tik 49 metų treneris Jose Mourinho džiaugėsi trumpiau: „Penkias minutes pasidžiaugiau titulu ir vėl ėmiausi darbų.“ Prieš akis – dar dvejos Ispanijos čempionato rungtynėse ir nors pagerinti taškų rekordą.

Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad nuo penktadienio, 7 val.  iki gegužės 6 d., 23 val. dėl Europos dienos šventės bus draudžiamas transporto eismas Gedimino prospekto dalyje tarp Vilniaus gatvės ir Katedros aikštės. Organizuojant dviračių žygį „Sveikatos žiedas“ gegužės 6 d. nuo 8 val.  iki 18 val.  bus draudžiama statyti automobilius aikštelėje šalia Katedros aikštės. Renginių metu viešojo maršrutinio transporto eismas nesikeis.

Šį sekmadienį nusimato blogas oras, bet tik ne Kauno mamytėm!!! Sekmadienį saulę joms dovanos smėlio menininkė Jurgita Minderytė, vokalistai Vladas Kovaliovas, Vilmina Navickaitė, kompozitorius bei pianistas Gediminas Rimkus–Rimkevičius ir Jurgitos dukrytė Ugnė, kuri ne tik pieš smėlio piešinius kartu su mama bet ir pritars Vladui dainuojant gražiausias dainas mamytėms.

Gegužės 1-osios demonstracija, kurią Maskvoje surengė „Vieningoji Rusija“ ir profsąjungos, oficialiais duomenimis, surinko 150 tūkst. žmonių. Ji stipriai nustebino daugelį užsienio stebėtojų. Šį karta Maskva šventė Gegužės 1-ąją taip, lyg šiuo metu būtų 1951-ieji, konstatuoja „The New York Times“. Tačiau buvusiems Sovietų sąjungos piliečiams ši šventė labiau priminė 1970-uosius arba  1980-ųjų pradžią – sąstingio epochą.

Neapolis nori 51 metų Argentinos futbolo legendai Diego Maradonai suteikti miesto garbės piliečio vardą. „D. Maradona gegužę atvyks į Italiją ir aplankys Neapolį. Jam bus suteiktas garbės piliečio vardas. Neapolio bendruomenė planuoja didelę šventę, kurią aš organizuoju kartu su meru Luigi De Magistris“, – pirmadienį viename radio interviu sakė D. Maradonos advokatas Angelo Pisani.

Vėliavos, plakatai, demonstracijos. Tokią sovietinių laikų gegužės 1-ąją prisimena vyresniosios karos žmonės. Bet ar žinome, kokios šios šventės – Tarptautinės darbo dienos – tradicijos? Kaip ji atsirado? Apie tai Balsas.lt šventės išvakarėse teiravosi praeivių Vilniaus gatvėse. Dalyvauti demonstracijoje – privaloma Vyresniosios kartos atstovai prisiminė, kad gegužės 1-oji būdavo nedarbo diena, tačiau ką panorėjęs veikti negalėjai. „Nedirbdavome, šventė buvo.

Į atmintinų dienų sąrašą siūloma įtraukti Lietuvos krepšinio dieną. Atmintinų dienų įstatymo papildymo projektą Seime įregistravęs Seimo narys socialdemokratas Valerijus Simulikas Lietuvos krepšinio dieną siūlo minėti balandžio 23 dieną. Lietuvos krepšinis savo istoriją pradėjo skaičiuoti nuo 1922-ųjų balandžio 23 dienos, kai Kaune buvo sužaistos pirmosios oficialios krepšinio rungtynės Lietuvoje.

Indijoje buvo sugrąžintas 2011 metais uždraustas vienas keisčiausių ir beprasmiškiausių ritualų. Ritualo, kurio pavadinimo per 700 jo egzistavimo metus taip niekas ir nesugalvojo, metu jaunų šeimų kūdikiai yra užkeliami ant daugiau nei 9 metrų aukščio sienos ir metami žemyn, kur juos turi pagauti maždaug 14-15 vyrų, laikančių paklodę. Šis ritualas jau ilgą laiką kasmet vyksta Karnataka ir Maharashtra miestuose. Tikima, kad nuo sienos numestas kūdikis augs sveikas ir stiprus.

Sekmadienį Prezidentūros rūmų vidinio kiemelio vartai bus atverti visiems, norintiems išbandyti vikrumą, taiklumą, jėgas sporto ir liaudies žaidimų rungtyse. Tęsdama atvirų durų erdvių renginius Prezidentūra kviečia į sporto šventę, kur kiekvienas norintis galės išbandyti sporto bei liaudies žaidimus. Taip vilniečiams ir sostinės svečiams bus pristatomos Prezidentės globojamos 5-osios pasaulio TAFISA sporto visiems žaidynės, vyksiančios Šiaulių regione liepos 5-11 dienomis.

Popiežius Benediktas XVI pirmadienį Vatikane švenčia savo 85-ąjį gimtadienį, skelbia „Associated Press“. Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Angelo Sodano pasveikino vokiečių kilmės popiežių Kardinolų kolegijos vardu ir pakvietė Bavarijos vyskupus į „šeimos šventę“ Apaštališkuosiuose rūmuose.

Lietuvoje švenčiamas Atvelykis, dar vadinamas vaikų Velykėlėmis. Tai paskutinė poilsio ir svečiavimosi diena prieš didžiuosius darbus laukuose. Vaikams ir jų tėveliams Atvelykio pramogų prie Kauno pilies netrūko – skambėjo dainos, kaip ir per Velykas, vaikai rideno margučius, pynė kasas, kūrė gyvybės medį, saulės, vandens, žalčio simbolius, patys puošė didžiulius kiaušinius. Atvelykis, dar vadinamas vaikų Velykėlėmis, – mažųjų šventė.

Tūkstančiai krikščionių-ortodoksų  šeštadienį užtvindė Jeruzalėje esančią senovinę Kristaus kapo bažnyčią. Per kasmetines Jėzaus Kristaus prisikėlimo minėjimo apeigas  graikų šventikas  atneša  šventąją ugnį. Tikima, kad ši ugnis stebuklingai siunčiama iš dangaus ir uždega žvakes, kurias jis laiko . Ši tradicija mena  IV šimtmetį, rašo bbc.co.uk.

Artėjant vasarai, panašu, kad ir vestuvių sezonas įsibėgėja. Nors lietuvaičiai su pasimėgavimu seka visų žinomų žmonių vestuves, o pro akylų fotografų akis nepraslysta net ir patys kukliausi sužadėtuvių žiedai, panašu kad šį kartą pikantiškomis nuotraukomis mėgautis neteks, nes žinomas verslininkas, dažnas televizijos laidų svečias ir nenuilstantis keliautojas Žilvinas Grigaitis su išrinktąją vedė Melburne. Kaip praneša naujienų portalas Delfi.

Kai kuriuose Kroatijos vietovėse išliko senas paprotys per Velykas sprogdinti statines. Vaizdas gana įdomus, o dar įdomiau būtų sužinoti, kaip Prisikėlimas susijęs su skraidančiomis statinėmis.

Seimas ketvirtadienį balsavo už įstatymo projektą, kuriame tėvams, auginantiems vaikus iki 12 metų, buvo siūloma suteikti pusę apmokamos laisvos dienos Rugsėjo 1-ąją. Tokiai Darbo kodekso pataisai pritarė 91 Seimo narys. Pasiūlymą sudaryti sąlygas nuvesti vaikus į mokyklą rugsėjo 1-ąją pateikė parlamentarė Agnė Zuokienė. Kaip žinoma, Rugsėjo 1-oji Lietuvoje yra pirmoji mokslo metų diena.

Per didžiąsias metų šventes prekybininkai tebesapnuoja ekonominį pakilimą, kai pardavimas šoktelėdavo kelis kartus. Tačiau išmokę taupyti žmonės šį šventinį ilgąjį savaitgalį plačiau piniginių neatvers. Prieš kiekvienas Velykas vienas didžiųjų prekybos centrų skelbia pirkėjų apklausos duomenis, kur svarbiausio klausimo atsakymas nesikeičia jau kelerius metus. Didžioji dalis šalies gyventojų šventiniam stalui neketina išleisti daugiau nei 200 litų.

Ugnies šventės Azijoje dažniau rengiamos lietingojo sezono pabaigoje, Europoje šie ritualai dažniau įgauna kitokią prasmę – jai siekiama prisijaukinti ugnies stichiją ir taip apsaugoti savo namus nuo gaisro negandų bei bei ugnies šviesa palaikyti rudens ir žiemos nykumai pasiduodančia saulę.

Velykos krikščioniškajam pasauliui – ypatinga šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų. Protėvių tradicijų puoselėtojams tai – pavasario, gamtos atgimimo šventė. Nepraktikuojantys religijos džiaugiasi dar viena šeimos švente. O kaip Velykas švenčia TV projektų vedėjai? Natalija Bunkė, LNK laidos „Mano vyras gali“ vedėja Mūsų šeimoje yra du tikėjimai – katalikų ir stačiatikių, o Velykos, Kalėdos būna kartą per kelerius metus. Turime tradiciją per šventes lankyti gimines.

„Prisimenu iš vaikystės, kai nueidavome į mišias, žmonių būdavo kokie 3 tūkst. – neįtikėtini skaičiai. Šiandien šį skaičių dalink iš penkių ir gausi tikrąjį“, – prieš Velykas duodamas interviu LRT interneto tarnybai sakė vienuolis dominikonas brolis Pijus. Pasak šventiko, tokių žmonių minių per mišias nebėra, tačiau į bažnyčią ateina tas, kuris turi sąmoningumo ir kuriam svarbu, kad jis yra su bendruomene. – Galime pasakyti Velykos, bet galime pasakyti ir šventos Velykos.

Vilniaus miesto futbolo draugijos „Žalgiris“ komandos žaidėjai su malonumu švenčia Šv. Velykas bei laikosi tradicijų, skelbia VMFD „Žalgirio“ klubas. Šventos Velykos – krikščionių šventė simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų. Tai viena svarbiausių švenčių, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas. Šią dieną įprasta paminėti būnant kartu su visa šeima, laikantis tam tikrų papročių, tokių kaip ėjimas į bažnyčią ar kiaušinių marginimas.

Nemažai emigrantų sako, kad Velykos jiems tokia pat šventė, kaip ir Kalėdos, todėl bent porai dienų būtinai skrenda pas artimuosius. Oro uostų atstovų teigimu, didelių emigrantų srautų prieš Velykas nebūna. Ši data neprilygsta žiemos šventėms, kai oro bendrovėms net tenka rengti papildomų skrydžių. Tačiau stebima atvirkštinė tendencija – lietuviai Velykoms ištrūksta svetur, o į Lietuvą veržiasi užsieniečiai turistai.

Deivis ir Renata prisipažįsta labai laukiantys Šv. Velykų, tačiau dar labiau žinoma pora laukia pavasario ir šilto oro. Jiedu Šv. Velykas švenčia tradiciškai, dažo kiaušinius, kuriuos vėliau daužo, valo tradicinius patiekalus. Devis prisimena, kad mokykloje buvo margučių daužymo čempionas ir namo parsinešdavo pilnus maišus sudaužytų kiaušinių. Renata ir Deivis tikisi, kad Šv. Velykų dieną oras bus tikrai pavasariškas ir visiems atneš pačias geriausias nuotaikas.

Kinijoje švenčiama Qing ming šventė, kurios metu vykstama lankyti mirusiųjų kapų. Pažodžiui verčiamas šventės pavadinimas reiškia tyrojo skaidrumo dieną, kurios metu tvarkomi kapai, jie puošiami gėlėmis ir smilkalais. Ši diena Kinijoje paskalbta nedarbo diena. Šią dieną dažnas Kinijos gyventojas atsisako vykti į kapines automobiliu ir naudojasi viešuoju transportu, ne spūstys būna tokios milžiniško, kad net ir netolimos bei gerai suplanuotos kelionės prailgsta.

Visiems vykstantiems į Paryžių šį pavasarį, turiu dvi geras žinias: Disneilendas švenčia dvidešimties metų sukaktį ir žada daugybę atrakcijų, naujovių ir teigiamų emocijų, o antrą – nuo balandžio 6 iki birželio 3 dienos veiks viena didžiausių Paryžiaus mugių Foire du Trône, rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt. Šventinės mugės tradicija prasidėjo nuo prekybos dabartinėje Nation aikštėje. Šiais laikais mugė išsiplėtė ir persikėlė į Pelouse De Reuilly.

Artėjančių didžiausių pavasario švenčių - Šv. Velykų proga visus sveikina Justinas Jankevičius ir jo partnerė projekte „Žvaigždžių duetai“ Liepa Mondeikaitė. Linksmi ir šmaikštūs Justinas ir Liepa sako Velykas švenčiantys tradiciškai - susitinka su savo šeimomis, sėdasi prie vieno stalo, ragauja gardžius mamos ruoštus patiekalus ir jokiu būtų nepamiršta pasivaržyti dėl kiečiausio margučio.

Prasidėjo prekyba bilietais į balandžio 22 dieną 16 val. Kauno sporto halėje vyksiančią Lietuvos krepšinio 90-mečio šventę, praneša LKF. Į Lietuvos krepšinio Meką susirinkę žiūrovai turės progą prisiminti šlovingą populiariausios sporto šakos Lietuvoje istoriją bei išvys ta proga sukurtą keturių dalių istorinį siužetinį pasakojimą apie prieškario, pokario, nepriklausomybės bei šių laikų krepšinį.

Rusnės sala šiandien kvepėjo stinta, žuviene, o į Šaktarpio šventę susirinkę gyventojai ir svečiai linksmai sukosi poromis ir traukė dainas. „Nei ledu, nei bradu, bet žuvies – su kaupu“ – tai išskirtinės ir bene vienintelės šalyje Šaktarpio šventės, kurią prieš devynerius metus atgaivino Rusnės salos gyventojai, šūkis. „Kažkada, senais laikais, mūsų krašto žmonės, tuo metu vokiečiai, Šaktarpiu vadindavo tą laiko metą, kai negalėdavo žmogus į kitą pusę papulti nei ledu, nei bradu.

Velykos - įkvėpianti pavasario šventė, nuo kurios tarsi prasideda naujas gyvenimas - atgyja gamta, esant daugiau saulės žmonės ima dažniau šypsotis, vaikai gali žaisti kieme. Kaip ir visų švenčių, Velykų labiausiai laukia vaikai - dėl smagių dovanėlių, skanumynais nukrauto stalo ir linksmų žaidimų. Kad turėtų, ką veikti ir nepersivalgytų Velykės dovanotų saldainių, sudominkite juos linksmais Velykiniais žaidimais.

Tradicinės Velykės dovanos – margučiai ir įvairūs saldėsiai. Spalvingas dovanų krepšelis, kuriame galite paslėpti ir keletą mielų smulkmenų, neabejotinai pradžiugins mažuosius šventės dalyvius. O ar reikia dovanų vyresniesiems? Velykų dovanų tradicija nėra tokia populiari kaip Kalėdų.

Universalus Velykų šventės simbolis – margutis. Tiesa, tradicija pavasarį marginti kiaušinius sietina ne su krikščionybe, o su gerokai senesnėmis tradicijomis. Nuo seniausių laikų kiaušinis laikomas gyvenimo ir atgimimo simboliu. Paprotys dovanoti margučius buvo žinomas jau senovės Egipte, Persijoje, Galijoje, Graikijoje, Romos imperijoje. Garsiausiais ir brangiausiais margučiais visame pasaulyje laikomi Peterio Carlo Fabergé pagaminti juvelyriniai kiaušiniai.

Lietuvos gyventojai jau dabar planuoja Velykas, kurias prie šventinio stalo tradiciškai praleis su šeima ir artimaisiais. Šiai pavasario šventei daugelis planuoja skirti nuo 50 iki 200 litų, rodo prekybos tinklo „Maxima“ internetu atlikta apklausa. Daugumai lietuvių pagrindinė Velykų tradicija yra visos šeimos ir artimųjų susėdimas bei bendravimas prie vaišių stalo.

Iki Ve­ly­kų li­ko pu­sant­ros sa­vai­tės. Praei­vių klau­sė­me, ko­kios bus jų šių­me­tės Ve­ly­kos, kiek pa­bran­gu­sių kiau­ši­nių ža­da­ma nu­mar­gin­ti? Ma­ri­ja Žibūdienė, Šiau­lių uni­ver­si­te­to do­cen­tė, Teat­ro ka­ted­ros ve­dė­ja: Jū­ra­tė: – Apie šv. Ve­ly­kas dar ne­gal­vo­ja­me – pir­miau­sia rei­kia su­lauk­ti nau­ja­gi­mio, ku­ris tu­ri gim­ti šian­dien. Tai mū­sų pa­va­sa­ri­nis džiaugs­mas.

Šiemet per Velykas žadami geri orai, tad prie kompiuterio turbūt praleisite nedaug laiko. Tačiau jis jau dabar gali padėti tinkamai pasiruošti šventėms. Šis žaidimas patikrins jūsų ar jūsų artimųjų  pastabumą. Ar sugebėsite surasti ir sudėti į velykinį krepšelį visus 12 kiaušinių? Jei pavyks, galima pačiam juos vėl išslapstyti ir pasižiūrėti, kaip seksis kitiems. Jei ankstesnioji velykinių margučių paieškos užduotis pasirodė per lengva, išbandykite šią.

Marginti kiaušinius drauge su vaikais nepaprastai smagu. Tačiau viskas priklauso nuo to, kokį marginimo būdą pasirinksite. Jei pamėginsite drauge su trimečiu marginti sudėtingais vašku išrašytais raštais, veikiausiai tik suerzinsite mažylį: toks darbas dar tikrai nepaklus jo mažoms neįgudusioms rankutėms. O paprasčiausias nudažymas viena spalva pamerkus kiaušinį į indą su dažais – anokia čia pramoga.

Svajojate apie šeimos pagausėjimą? O gal ketinate kraustytis į naujus namus? Velykų prietarai padės jums greičiau pasiekti tikslo! • Jei per Velykas mergina išgirdo kukuojant gegutę – tais metais ištekės. Ištekėjusiai moteriai išgirsti gegutę per Velykas – šeimos pagausėjimas. • Jei per Velykas miške išgirsite genio kalimą – greitai turėsite naujus namus. • Kad metai būtų turtingi, Velykų rytą būtina sušelpkite bent vieną elgetą.

Velykos Ispanijoje, tai religinė šventė,  švenčiama su didžiuliu entuziazmu kur kiekviename šalies regione tradicijos viena už kitą įdomesnės. Nuo asketiškų ir tylių Velykų šventimo iki triukšmingo, lydimo muzikos ir procesijų. Savaitę iki Velykų vyksta Kristaus kančios ir mirties procesijos. Jų būna įvairiausių, tai  iškilmingi, originalūs ir net stebinantys renginiai.

Airijos globėjo Šv. Patriko diena – garsiausia šios šalies šventė. Visame pasaulyje išsibarsčiusios airių bendruomenės tą dieną prisimena 5-ajame amžiuje gyvenusį Airijos globėją. Šv. Patrikas jaunystėje buvo vergas, pabėgęs į Prancūziją ir tapęs kunigu. Grįžęs į Airiją jis krikštijo savo tėvynainius. Kovo 17 dieną katalikiškoji Airija mini Šv. Patriko mirties dieną. Šv. Patriko dienos simbolis – trilapis dobilas, simbolizuojantis Airijos krikštą ir Švč. Trejybės paslaptį. Pasak airių, Šv.

Nėra tokių, kuriems nepatinka tradicinė Šventojo Patriko diena. Tai diena, kuomet švenčiama airiškai - linksmai, su puikia nuotaika ir, žinoma, Guinesso alaus bokalu rankoje! Šėlkite su geriausiomis Airijos tradicijomis Londone! Šv. Patriko diena yra kovo 17, tačiau ypatingi šios dienos renginiai trunka visą savaitę. Londono Šv. Patriko dienos paradas Kiekvienais metais Londone vyksta nuotaikingas Šv. Patriko dienos paradas. Šiemet šis paradas bus kovo 18 dieną, šeštadienį. Londono Šv.

Šiais metais neridenkime kiaušinių ant kilimo, aplankykime Velykų bobutę užsienyje. Zuikučiai, margučių medžioklė ir specialūs šventiniai pasiūlymai užplūs Londoną per Šv. Velykas. Visi pavasario šventės gerbėjai su šeimomis ir draugais kviečiami apsilankyti mieste, kur žadama pasirūpinti įvairaus amžiaus žmonių pramogomis, rašo kelionių tinklalapis makalius.lt. Trumpai apie tai, kaip Londonas švęs gražiausią pavasario šventę.

Laisvės pavasario šventė – Kovo 11-oji – ir vėl atverčia netolimos, garbingos mūsų šalies istorijos puslapį. Kaune šiais metais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventė sutampa su penktadienį prasidėjusia Kazimiero muge, todėl šį kartą Kovo 11-oji gal bus ne tik ori, bet ir linksma, gera nuotaika užkrėsianti visus, pasitinkančius pavasarį.

Šį sekmadienį Lietuvoje minėsime kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, jog papildomos poilsio dienos nebus - nedarbo diena nebus perkelta į pirmadienį. Šiais metais taip pat neplanuojama daryti darbo dienomis nedarbo dienų, įsiterpusių tarp šventinių ir poilsio dienų: pvz., jei ketvirtadienį šventė, penktadienis nedarbo diena nebus skelbiamas.

Jau nuo pat ankstyvo ryto visuose sostinės gėlių turgeliuose šurmuliavo šventiškai nusiteikę pirkėjai, o prekystaliai raibo nuo gėlių, daugiausia tulpių, gausos. Nepaisydami kainų, ir jauni, ir seni, kas glėbiais, kas po vieną, visi vyrai pirko gėles. Kaip patys prisipažino, jas kovo 8-ąją dažniausiai dovanoja bendradarbėms arba mylimosioms, taip pat stengiasi pasveikinti ir mamas, močiutes, kaimynes ar mokytojas. Anot vyrų, tokia šventė yra reikalinga tiek moterims, tiek ir vyrams.

Viena iš dviejų Lietuvos ministrių – Ingrida Šimonytė sako nesureikšminanti ketvirtadienį minimos Tarptautinės moterų solidarumo dienos. Finansų ministrė I. Šimonytė sako, kad jai už šią šventę svarbesnė yra Lietuvos nepriklausomybės diena, minima Kovo 11-ąją, o Kovo 8-oji nuo vaikystės asocijuojasi su kauštelėjusiais vyrais ir pavytusiomis tulpėmis. „Turbūt tai nėra pati svarbiausia šventė mano gyvenime.

Buvęs Kauno meras, Seimo Pirmininkės pavaduotojas Erikas Tamašauskas Kovo 8–osios išvakarėse proginiame pokalbyje apie moteris su naujienų agentūra ELTA sakė, kad vyrai pirmieji turėtų tarti moterims „Atsiprašau“. Parlamentaras pažymėjo, jog su okupacine sovietine sistema ši diena visai niekuo nėra susijusi, tai tik graži šventė išaukštinti Moterį... – Kompozitorius Lionginas Abarius per Lietuvos radiją, girdėjom, sakė, kad Moters dienos ištakų reikia ieškoti senovės Graikijoje.

Nacionalinės ledo ritulio lygos I divizione savaitgalį įvyko kovos visose konferencijose ir dvikovos vyko itin atkakliai, rašo hockey.lt „Grifai“ „Kirus“ nuleido ant žemės Nacionalinės ledo ritulio lygos I diviziono Vakarų konferencijoje Kretingos „Grifai“ 8:4 (1:1, 2:1, 5:2) nugalėjo Klaipėdos „Kirus“ ir nuleido aukštai skrajojusius „Kirus“ ant žemės. Dvikovos favoritais buvo laikomi klaipėdiečiai, tačiau Kretingos klubas galvojo kitaip.

Vilniuje savaitgalį praūžusi Kaziuko mugė gerokai išsiplėtė – ji nusidriekė ne tik iki Užupio, Tymo kvartalo, bet ir į kitas miesto centre esančias gatves, iki pat Karaliaus Mindaugo tilto. Be tradicinių lietuviškų verbų, riestainių, medžio drožinių, mugės lankytojai galėjo apžiūrėti bei įsigyti kitų valstybių atstovų darbų – amatininkai šiemet atvyko ne tik iš kaimyninių Latvijos, Lenkijos, Rusijos, bet net ir iš Suomijos.

Ko nori moterys? Vyrams šis klausimas tampa itin aktualus kovo 8-osios išvakarėse. Tačiau šią dieną netikėtai gali sugadinti netinkamai parinkta dovana. Kaip nepakliūti ant prekybininkų kabliuko, ką daryti, kad šventė nebūtų sugadinta ir nupirkti dovaną, kuri patiks mylimai moteriai? Apie tai trečiadienio vakarą per Pirmąjį Baltijos kanalą pasakos laidos „Gyvenamoji aplinka“ ekspertai.

Liepos 9-10 dienomis Šiaulių regione vyksiančių TAFISA pasaulio sporto visiems žaidynių tikslas – ne tik sukviesti sporto mėgėjus iš viso pasaulio į didžiulę sporto bei kultūros šventę, teigiama pranešime spaudai.

Pagrindinė Lietuvos kariuomenės ir visuomenės šventė šiemet pirmą kartą vyks Šiauliuose. Didžiausias šios šventės siurprizas - tarptautinis aviacijos šou, kuriame dalyvaus Lietuvos karinė ir civilinė aviacija bei NATO šalių kariniai orlaiviai. Šventė, rengiama Karinių oro pajėgų dvidešimtmečio proga, numatyta gegužės 26-ąją.