Buvęs Kauno meras, Seimo Pirmininkės pavaduotojas Erikas Tamašauskas Kovo 8–osios išvakarėse proginiame pokalbyje apie moteris su naujienų agentūra ELTA sakė, kad vyrai pirmieji turėtų tarti moterims „Atsiprašau“. Parlamentaras pažymėjo, jog su okupacine sovietine sistema ši diena visai niekuo nėra susijusi, tai tik graži šventė išaukštinti Moterį...
– Kompozitorius Lionginas Abarius per Lietuvos radiją, girdėjom, sakė, kad Moters dienos ištakų reikia ieškoti senovės Graikijoje. Atseit moterys nenorėjo, kad jų vyrai eitų į karą ir priprašė juos pasilikti su jomis. Kažin ar tuomet visi vyrai pakluso ir ar toks prikalbinimas galėjo kartotis kasmet, – dabar nepatikrinsim. Bet jei šiandien neturėtume Kovo 8–osios, tai gal ją reikėtų išgalvoti? Ir kodėl?
– Žinoma, reikėtų, nes moterys vertos turėti savo šventę. Ir sakau tai visai be ironijos, be užslėptos minties. Aha, jums – viena diena per metus, vyrams – visos likusios. Ne tai turiu galvoje. Iš tikrųjų norėtųsi, kad tradiciškai tris kampus (o kai kuriuose namuose – ir visus keturis) laikančioms moterims visos dienos būtų nors panašios į šventę. Tad tos vienos Kovo 8–osios kartą per metus netgi, manyčiau, – per mažai.
– Tai tuomet, ar pelnytai mėginta Tarptautinę moters dieną iš mūsų atminties ištrinti kaip sovietinės praeities liekaną? Nes esą yra ir kitų dienų moterims išskirtinai pagerbti. O galbūt Kovo 8–osios, dažnai pavadinamos tulpiadieniu, šventės, renesansas kol kas Lietuvoje dar neprasidėjęs?
– Moterims geriau žinoti, ar šventė atgimė, ar dar ne. Jei neatgimė, – tai visai nepelnytai. Ir atmesta ji buvo nepelnytai.
Tarptautinė moters diena – ne sovietinės sistemos išradimas. Bėda, jog tai, ką ši sistema perėmė, dažnai suvulgarinama, sumenkinama ir garsiai šaukiama, jog to būtina kuo greičiau atsikratyti. Taip nutiko ir Kovo 8–ajai. Bet juk su okupacine sovietine sistema ši šventė visai niekuo nėra susijusi. Todėl galima sveikinti ir tuos, kurie siekia ją įprasminti iš naujo, pripildydami tauraus turinio, kurio esmė – pagerbti, netgi, sakyčiau, išaukštinti Moterį.
– Rytoj – Kovo 8–oji. Ką pirmiausia pasveikinsite ta proga savo šeimoje?
– Šeimoje pirmiausia bus pasveikinta mano duktė Erika. Jos mamą galėčiau sveikinti nebent mintimis, nes, deja, ji jau ne vieneri metai kaip ilsisi Amžinybėje.
Jeigu gegužės pirmąjį sekmadienį Lietuvoje labai gražiai švenčiama Motinos diena yra ypatinga ir moters misijos žemėje išskirtinumu, tik sveikinimų tądien ne visos gali susilaukti, tai Kovo 8–ąją, manau, pritinka su šypsena saldainį ar gėlę įteikti ir dukrai, ir anūkėlei, bendradarbei ar kaimynei. Netgi, – gatvėje sutiktai nepažįstamajai. Kai nuotaika gera, kodėl gi džiaugsmu nepasidalijus...
– Jūsų horoskope – Mergelė. Gal jaučiatės dėl to pranašesnis prieš tuos vyrus, kurie, moterų manymu, tikrai apsirinka, teigdami, kad jas gerai pažįsta?
– O moterys ar tvirtai įsitikinusios, kad pažįsta vyrus? Abejoju. Dažnai mes vieni su kitais elgiamės lyg būtume atskiros rūšys. Tarsi mes, vyrai, vis dar gyventume Marse, o jūs, moterys, Veneroje. Bet juk tūkstančius metų gyvename kartu, mūsų nuostabioje Žemėje!
Todėl žvelkime į skirtumus kaip į ypatingas vertybes, kurios mus papildo, praturtina, sustiprina ir leidžia būti laimingiems. Ir mėginkime, stenkimės vieni kitas ar vienos kitus išgirsti, suprasti, kuo geriau pažinti, mylėti.
– Kas aštunta Lietuvos moteris išsiskyrusi, kas ketvirta – nė karto neištekėjusi. Tai ko čia stebėtis, jei lietuvaitės puola į glėbį dažnam tik „makaronus ant ausų kabinti“ sugebančiam prašalaičiui, kad tik vienos neliktų. Kur tuomet dedasi romantika, meilė, nors ir iliuzinė, ar šiais laikais apie tai net kalbėti – ne mada?
– Meilė, tikiu, visais amžiais gyvavo ir gyvuos, nes ji – nemari. Džiuljetos ir Romeo laikai tikrai nepraėjo. Ir jeigu kokia lietuvaitė savo meilę randa ne Lietuvoje, – sveikinkime, džiaukimės kartu su ja jos surasta laime.
Iš tikrųjų nuo seno mūsų šalyje Jūsų, mielosios, yra daugiau nei vyrų. Ir nieko čia neišgalvosi, kažkas liks be poros ar jos ieškos kitur. Bet pragiedrulių, kad ir menkų, jau ir mūsų padangėje matyti: sako, kad berniukų pastaraisiais metais kai kuriuose Lietuvos regionuose gimsta daugiau nei mergaičių. Tai bent ateityje statistika keisis.
– Kokį poveikį Jums daro neretą viešai piktintis paakinančios reklamos, kur dailiosios lyties atstovės vos ne vos kūną prisidengusios, vaizduoja rūkytos mėsos ar kažko kito pardavėjas?
– Ar jau pilna tų reklamų, kad dėl jų netgi reikėtų piktintis? Man tai visai neužkliūva. Netgi, sakyčiau, tokios reklamos – gražu. Ir nematau ko čia klykauti. Bet jei kas piktinasi ir sako, kad moteris prilyginama mėsos gabalui, tegu paklausia tos, kuri tokioje reklamoje nusifotografuoja, ar ji jaučiasi žmogumi, ar mėsa.
– Visko vis tiek neapkalbėsime, nors temų apie moteris ir vyrus bei tai, kas tarp jų vyksta arba nevyksta, – begalė. Tai gal pabaigai tradiciškai pažertumėte šventės proga kokių gražių žodžių, kad širdys nors akimirkai apsaltų?
– Tarptautinės moters dienos proga kreipiuosi į vyrus: moterys mums teikia gyvybę, meilę ir šilumą, todėl būkime pirmieji, kurie sako „Atsiprašau“.
O jums, mielosios, linkiu skleisti moteriškumą – įstabią jėgą, be kurios pasaulis būtų tik tuščia dykuma.
Geros pavasario nuotaikos, plačių šypsenų ir, žinoma, – gėlių! Mylėkite, būkite mylimos, žavios ir spinduliuokite džiugesį.
Erikas Tamašauskas (nuotr. Elta)
