švedija

Suomija ir Švedija trečiadienį pateikė paraiškas stoti į NATO. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, jau ne kartą kalbėjusi apie Rusijos atsaką šioms šalims dėl narystės NATO, šįkart pareiškė, kad Suomijai Rusija paruoš siurprizą. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė M. Zacharova į Suomijos narystės NATO klausimą sureagavo „isteriškai“, rašo ukrainiečių naujienų agentūra „UNIAN“. Ji pareiškė, kad Rusija paruoš Suomijai staigmeną dėl būsimos narystės NATO.

Provyriausybinis Turkijos laikraštis trečiadienį pranešė, kad Ankara parengė sąrašą iš 10 reikalavimų, kuriuos, kaip pranešama, ji prašys Švedijos ir Suomijos įvykdyti prieš pritardama jų narystei NATO. Laikraštis „Sabah“ paskelbė sąrašą, kuriame abi Šiaurės šalys raginamos nutraukti bet kokią finansinę paramą su Kurdistano darbininkų partija (PKK) susijusioms grupuotėms ir Sirijos kurdų kovotojams, kuriuos Ankara laiko susijusiais su uždrausta grupuote.

Turkija blokavo Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO kreipimosi peržiūrą, skelbiama naujienų agentūros DPA pranešime. Anksčiau Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas perspėjo nesutiksiantis su šių dviejų valstybių stojimu į karinį aljansą dėl jų požiūrio į kurdų separatistus. Dėl Turkijos sprendimo šis etapas užtruks ilgiau nei vieną ar dvi savaites, kurių aljansas tikėjosi paraiškai priimti svarstymui. Tokiu atveju šis etapas užsitęs dėl prasidėsiančių derybų diplomatine linija, rašoma FT.

Baltijos šalių premjerai „visiškai pritaria“ Suomijos ir Švedijos sprendimas stoti į NATO ir teigia, jog toks Skandinavijos šalių sprendimas turėtų sustiprinti kolektyvinį saugumą. „Suomiją ir Švediją sieja tos pačios vertybės kaip ir NATO sąjungininkes, jos taip pat pritaria mūsų įsipareigojimui laikytis principų, kurie sudaro euroatlantinio saugumo pagrindą.

Suomija ir Švedija trečiadienį pateikė paraiškas įstoti į NATO, abiem šalims nutarus atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos po Rusijos invazijos į Ukrainą. Šie narystės siekiai gali reikšti reikšmingiausią per kelis dešimtmečius NATO plėtrą ir Aljanso sienų su Rusija ilgio padvigubėjimą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau yra įspėjęs, kad tokia plėtra gali išprovokuoti Maskvos atsaką.

Suomija ir Švedija artimiausiomis dienomis kartu pateiks prašymus stoti į NATO – tokį sprendimą šiandien paskelbė abiejų šalių vadovai. Tiesa, tam vis dar prieštarauja Turkija, kurios prezidentas skandinavams pasiūlė net nesivarginti vykti į Ankarą jo perkalbėti. Tačiau analitikai įsitikinę, kad Turkijos prieštaravimai tėra bandymas pasinaudoti situacija iš NATO sąjungininkų išsireikalauti naudos sau.

Suomija ir Švedija trečiadienį NATO būstinėje Briuselyje kartu pateiks paraiškas įstoti į Aljansą, pranešė Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson. „Džiaugiuosi, kad einame tuo pačiu keliu ir galime tai daryti kartu“, – antradienį per bendrą spaudos konferenciją su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto sakė M. Andersson.

Švedija antradienį pasirašė oficialią paraišką dėl stojimo į NATO, Stokholmui išvakarėse paskelbus apie ketinimą jungtis prie 30 narių karinio aljanso. Kaimyninės Suomijos parlamentas vėliau tą pačią dieną turėtų oficialiai paremti analogišką žingsnį. Tokia Šiaurės valstybių pozicija supykdė Kremlių, kadangi Švedija atsisako 200 metų senumo neutralumo politikos. Suomija tokios politikos laikėsi nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Jungtinė Karalystė pirmadienį pasveikino Švedijos ir Suomijos sprendimus pateikti paraiškas dėl narystės NATO, ragindama „kaip įmanoma greičiau“ integruoti šias šalis į Aljansą.

NATO narė Turkija apkaltino Švediją ir Suomiją neišdavus jai dešimčių įtariamų „teroristų“, pirmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, šioms Šiaurės šalims pareiškus, kad sieks narystės kariniame aljanse. Po Rusijos invazijos į Ukrainą abi šalys oficialiai paskelbė ketinančios teikti paraiškas, tačiau Ankara pagrasino blokuoti bloko plėtrą. Visoms paraiškoms dėl narystės turi vienbalsiai pritarti 30 NATO narių.

Senato respublikonų lyderis Mitchas McConnellas pirmadienį pareiškė, kad JAV nedels patvirtinti Švedijos prašymą dėl narystės NATO. Per spaudos konferenciją Stokholme M. McConnellas sakė, kad nors kitos Vakarų aljanso šalys gali greičiau patvirtinti Švedijos paraišką, jis neabejoja, kad JAV Kongresas ją greičiausiai patvirtins iki rugpjūčio. „Tikimės, kad tai bus padaryta greičiau nei su ankstesnėmis NATO paraiškomis“, – sakė M. McConnellas. „Tikimės ją patvirtinti iki rugpjūčio, – sakė jis.

Švedija teiks paraišką dėl narystės NATO, praneša Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson. Pasak BBC, apie tai šalies premjerė pranešė spaudos konferencijoje Stokholme. „Vyriausybė nusprendė informuoti NATO, kad Švedija nori tapti Aljanso nare. Švedijos ambasadorius prie NATO netrukus informuos NATO“, – žurnalistams sakė M. Andersson. „Yra daug dalykų Švedijoje, kuriuos verta ginti, ir Švedija galiausiai gali būti apginta būdama NATO“, – šalies parlamente kalbėjo ji.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, komentuodamas Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO klausimą pareiškė, kad Rusijai dėl to problemų nekyla, tačiau pažadėjo „atsakomąją reakciją“. Anksčiau šios dvi Skandinavijos valstybės paskelbė sieksiančios narystės NATO. „Kalbant apie plėtimąsi, tai norėčiau pažymėti, kad Rusija neturi problemų su tomis šalims. Nėra. Tiesioginės grėsmės (NATO) plėtra su šiomis valstybėmis Rusijai nekelia.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos sprendimas įstoti į NATO nepagerins Europos saugumo. „Nesame įsitikinę, kad Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO kaip nors sustiprins ar pagerins saugumo architektūrą mūsų žemyne“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Suomija ir Švedija nusiteikusios atsisakyti dešimtmečius gyvavusios nesijungimo prie karinių blokų politikos ir įstoti į NATO, padidėjus nuogąstavimams dėl potencialios Rusijos agresijos.

Rusija pirmadienį perspėjo, kad Suomijos ir Švedijos apsisprendimas stoti į NATO karinį aljansą yra „didelė klaida“. „Tai eilinė didelė klaida, atnešianti toli siekiančių pasekmių“, – Rusijos naujienų agentūros citavo užsienio reikalų ministro pavaduotoją Sergeju Riabkovą. „Bendras karinės įtampos lygis padidės, nuspėjamumo šioje srityje liks mažiau“, – pridūrė jis. – Gaila, kad sveikas protas aukojamas dėl kažkokių pamėkliškų idėjų, ką reikėtų daryti esant dabartinei padėčiai.

Suomija ir Švedija laužo savo dešimtmečius trukusį neutralitetą ir ruošiasi prisijungti prie NATO. Tai – istorinis žingsnis, kurį Šiaurės šalys yra priverstos žengti, nes Rusijos elgesys tampa neprognozuojamas ir labai pavojingas. Apie Rytų ir Vidurio Europos studijų centre kalbėjo saugumo ir tarptautinių santykių ekspertai.  Įsiveržę į Ukrainą rusai galimai siekė ne tik sugrąžinti šią šalį į savo įtakos zoną, bet ir pakeisti Europos saugumo tvarką.

Švedijos premjerė Magdalena Andersson teigė, kad jei Švedija būtų vienintelė šalis Baltijos regione, kuri nepriklausytų NATO, šalis karo atveju taptų itin pažeidžiama, rašo „Sky News“. Ministrė pridūrė, kad sprendimas prisijungti prie Aljanso užtikrintų Švedijos saugumą.

Švedijos valdančioji Socialdemokratų partija sekmadienį pareiškė, kad pritaria šalies prisijungimui prie NATO, taip atsisakydama dešimtmečius trukusios priešpriešos ir atverdama kelią šiai Skandinavijos valstybei teikti paraišką dėl narystės aljanse.

Derybos, kuriose siekiama išsklaidyti Turkijos abejones dėl Suomijos ir Švedijos planų stoti į NATO, „sėkmingai juda pirmyn“, sekmadienį pareiškė Kroatija, kelioms aljanso narėms tikintis, kad dvi Šiaurės šalys greitai prisijungs prie organizacijos.

Praėjusią savaitę Maskva atliko mokėjimus dviejų JAV doleriais denominuotų Rusijos valstybės obligacijų, kurių išpirkimo terminas yra 2022 ir 2042 m., o bendra vertė siekia 650 mln. dolerių (616 mln. eurų), turėtojams. Rusija pasinaudojo JAV sankcijų išimtimi, pagal kurią leidžiama atlikti mokėjimus už Rusijos valstybės skolos obligacijas iš Iždo leidžiamų šaltinių, į kiekvieną konkretų atvejį atsižvelgiant atskirai.

Rusijos pajėgos toliau tęsia Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“ šturmą. Pranešama, kad rusai gamyklą apšaudo bombomis, naudoja sunkiąją artileriją. Be to, Ukrainos ginkluotosios pajėgos praneša, kad Rusija ruošiasi pulti tris miestus Ukrainos rytuose.

Suomija jau nusprendė tapti NATO nare, o panašu, kad paskui ją prie Aljanso prisijungs ir Švedija. Skandinavijos sunkiasvorių prisijungimas prie NATO leis ramiau atsikvėpti ir Baltijos šalims. Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius giria suomių kariuomenės pasiruošimą ir lygina tautos valią su Ukraina. Suomijos karinius pajėgumus A. Pocius aptarė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Suomija tikrai nėra ta valstybė, kuri nors ir nedidelė, tačiau būtų su silpna kariuomene.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pareiškė, kad Ankara neturi „teigiamos nuomonės“ dėl Suomijos ir Švedijos galimybės įstoti į NATO, ir apkaltino šias Skandinavijos šalis suteikiant prieglobstį kurdų kovotojams. „Neturime teigiamos nuomonės. Minimos Skandinavijos šalys yra tarsi svečių namai teroro organizacijoms“, – po penktadieninių pamaldų Stambule žurnalistams sakė R. T. Erdoganas.

Su Švedijos premjere Magdalena Andersson penktadienį telefonu kalbėjęsis prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė paramą šios šalies stojimui į NATO. „Visuomet pasisakėme už glaudesnį Švedijos ir aljanso bendradarbiavimą. Sveikiname ir reiškiame visapusišką paramą jūsų valstybės planams jungtis prie NATO“, – Prezidentūros pranešime spaudai cituojamas G. Nausėda. „Kiekviena šalis turi teisę spręsti ir rinktis, kokiai saugumo organizacijai nori priklausyti.

Švedijos narystė NATO sumažintų konfliktų Šiaurės Europoje riziką, teigiama penktadienį Švedijos parlamentinių partijų paskelbtoje saugumo politikos apžvalgoje. Švedų vyriausybė per kelias ateinančias dienas turėtų apsispręsti, ar teikti paraišką dėl stojimo į Aljansą. „Švedijos narystė NATO padidintų karinių konfliktų slenkstį ir taip turėtų atgrasomąjį poveikį Šiaurės Europoje“, – teigiama per Stokholme surengtą spaudos konferenciją pristatytoje ataskaitoje.

Suomijos sprendimas prisijungti prie NATO jau sulaukė atsakomųjų Rusijos perspėjimų, rašo „Sky news“. Rusijos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Dmitrijus Polanskis pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO „reikš tam tikrus veidrodinius žingsnius iš Rusijos pusės“. „Jei tose teritorijose bus NATO dalinių, šios teritorijos taps taikiniu – arba galimu taikiniu – smūgiui“, – „UnHerd“ pareiškė jis. Suomija šiandien paskelbė, kad pateiks paraišką tapti NATO nare.

Rusijos aiškinimai, kad karą su Ukraina pradėjo tam, kad NATO nepriartėtų prie jos sienų, atsisuko prieš pačią agresorę. Suomijos prezidentas ir premjerė ketvirtadienį paskelbė, kad pritaria šalies prisijungti prie aljanso. Oficialus sprendimas turėtų būti paskelbtas artimiausiomis dienomis. Šiuo pavyzdžiu seka ir Švedija – savo poziciją dėl stojimo ji ketina paskelbti sekmadienį. Šių dviejų šalių prisijungimas prie aljanso sustiprins ne tik jį, bet ir Baltijos regiono saugumą.

Švedijos laikraštis „Expressen“ tvirtina, kad Švedija pirmadienį pateiks paraišką prisijungti prie NATO.  „Vyriausybė pirmadienį rengia papildomą posėdį, kad priimtų oficialų sprendimą dėl Švedijos paraiškos NATO. Iš karto po susitikimo paraiška bus pateikta, jei neatsitiks nieko nenumatyto, „Expressen“ sakė šaltiniai. Tuo metu Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir premjerė Sanna Marin ketvirtadienį pareiškė paramą šalies stojimui į NATO.

Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO transformuos Europos apsaugą, rašo foreignaffairs.com. Prieš Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pradedant invaziją Ukrainoje, Švedijos ir Suomijos narystės NATO klausimas buvo inti nedidelė politinių debatų dalimi.

Seimas antradienį priėmė rezoliuciją, kuria kviečia Suomiją ir Švediją teikti paraiškas dėl narytės NATO, žada greitą ratifikavimą. Už dokumentą balsavo 88 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Rezoliuciją inicijavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė.

Švedijos valdantieji socialdemokratai pirmadienį pareiškė, kad partija gegužės 15 dieną paskelbs savo poziciją dėl to, ar šalis turėtų pateikti paraišką dėl narystės NATO. Socialdemokratams pritarus narystei Aljanse, būtų atvertas kelias Švedijai pateikti paraišką dėl prisijungimo. „Partija savo poziciją paskelbs gegužės 15-ąją“, sekmadienį, naujienų agentūrai AFP sakė socialdemokratų atstovė spaudai Julia Grabe.

Švedija penktadienį pranešė įvedanti laikiną pasienio kontrolę keltų terminaluose, oro uostuose, sausumos sienos perėjose su kitomis šalimis bei kituose įvažiavimo į Skandinavijos šalį vietose, nes „vis dar kyla rimta grėsmė viešajai tvarkai ir vidaus saugumui“. Pasak švedų vyriausybės, laikinoji kontrolė įsigalios nedelsiant ir truks iki lapkričio 11-osios – taigi, keliautojai pusmetį turės rodyti pasus ir vizas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas galėtų sustiprinti savo buvimą aplink Švediją ir Baltijos jūrą, kad apsaugotų šią šalį nuo Rusijos kišimosi, Stokholmui svarstant galimybę teikti prašymą dėl narystės.

Danija ir Švedija pirmadienį iškvietė Rusijos ambasadorius, rusų žvalgybiniam lėktuvui pažeidus abiejų šalių oro erdvę, sekmadienį pranešė Kopenhaga ir Oslas. Pasak pareigūnų, lėktuvas vėlai penktadienį įsibrovė į danų oro erdvę į rytus nuo Danijai priklausančios Bornholmo salos Baltijos jūroje, o paskui įskrido į Švedijos oro erdvę.

Rusijos žvalgybinis lėktuvas penktadienį buvo trumpam pažeidęs Švedijos oro erdvę, šeštadienį pranešė Švedijos gynybos pareigūnai. „Rusų orlaivis AN-30 penktadienio vakare pažeidė Švedijos oro erdvę“, – rašoma Švedijos gynybos ministerijos paskelbtame pranešime, kuriame taip pat nurodoma, kad ministerijos pareigūnų grupės stebėjo incidentą ir padarė atitinkamų nuotraukų.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį nurodė, kad Suomija ir Švedija būtų sutiktos išskėstomis rankomis ir galėtų gana greitai tapti jos narėmis, jeigu nuspręstų jungtis prie 30 šalių gynybinės organizacijos. J. Stoltenbergo pareiškimas nuskambėjo Suomijos ir Švedijos gyventojams vis labiau pritariant narystei NATO po to, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje.

Kroatijos prezidentas pareiškė, kad šalies parlamentas „neturėtų ratifikuoti kieno nors stojimą į NATO, kol nebus išspręsti reikalai Balkanuose. Skandalingais pareiškimais garsėjantis Zoranas Milanovičius pratrūko kalbėdamas apie galimą Suomijos ar Švedijos stojimą į NATO aljansą.

Švedijos valdantieji socialdemokratai penktadienį pareiškė, kad partija tikisi iki gegužės 24 dienos priimti sprendimą dėl to, ar šalis turėtų teikti paraišką dėl narystės NATO. Jei partija pritartų narystei, tai reikštų aiškią parlamento daugumos paramą galimai šalies paraiškai, ypač jei kaimyninė Suomija, kuri sprendimą tikisi priimti artimiausiu metu, pateiktų paraišką dėl narystės JAV vadovaujamame kariniame aljanse.

Smurto protrūkis Švedijoje. Šalies miestus sudrebino įsiutusių musulmonų susirėmimai su Švedijos pareigūnais. Riaušes išprovokavo vietos parlamente siekiantis kraštutinių dešiniųjų politikas, kuris sudegino šventą musulmonų knygą Koraną ir pagrasino šį įžeidžiantį veiksmą pakartoti. Tai – visai nepanašu į ramybe garsėjančius Skandinavijos miestus. Tačiau būtent tokie susirėmimai tarp musulmonų imigrantų ir pareigūnų šiomis dienomis drebino Švedijos miestus.

Švedijoje vienos kraštutinių dešiniųjų grupės planai sudeginti Korano knygų trečią dieną iš eilės išprovokavo įnirtingų susirėmimų su jų oponentais, sekmadienį pranešė policija. Per virtinę atskirų incidentų praeitą naktį Malmės mieste buvo padegta šiukšlių konteinerių, autobusas ir lengvasis automobilis, sakoma policijos pranešime. „Padėtis aprimo prieš 3 val. (vietos, 4 val. Lietuvos laiku)", – policijos atstovė Kim Hild sakė visuomeniniam radijui SR.

Šiaurės šalių prisijungimas prie NATO pagerintų saugumo situaciją Baltijos regione, Jungtinės Karalystės finansų, ekonomikos ir politikos dienraščiui „Financial Times“ teigė prezidentas Gitanas Nausėda, ragindamas Švediją bei Suomiją nedelsiant siekti narystės NATO.    Jis atmetė Rusijos grasinimus didinti savo karinį kontingentą Baltijos regione ir dislokuoti jame branduolinių ginklų, jei Suomija ir Švedija įstotų į Aljansą.

Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį perspėjo dėl neįvardytų „pasekmių“, jei Suomija ir Švedija įstotų į JAV vadovaujamą NATO gynybos aljansą po to, kai Maskva pasiuntė karius į Ukrainą. Dėl Maskvos karo Ukrainoje Suomijoje ir Švedijoje smarkiai pasikeitė visuomenių ir politikų nuomonė dėl ilgai vykdytos karinio neprisijungimo politikos.

Švedija ir Suomija svarsto galimybę formaliai tapti NATO narėmis, o šių šalių sprendimo tikimasi artimiausiu metu. Kai kurie ekspertai mano, kad Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie NATO Rusijai būtų kur kas skausmingesnis nei pralaimėjimas Ukrainoje.

Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie NATO Rusijai būtų kur kas skausmingesnis nei pralaimėjimas Ukrainoje, o Lietuvai tai būtų labai pozityvi pasekmė, mano tarptautinio saugumo ekspertas ir konfliktų valdymo specialistas Gražvydas Jasutis.

Premjerė Ingrida Šimonytė džiaugėsi Suomijos ir Švedijos ketinimais tapti narėmis. Rusija pagrasino, kad šioms Šiaurės šalims tapus Aljanso dalimi, dislokuotų branduolinį ginklą Baltijos jūros regione, tačiau I. Šimonytė teigia, kad šiuose Kremliaus grasinimuose nieko naujo nėra. „Game changeris, yra toks žodis.

Rusija perspėjo NATO, kad Suomijai ir Švedijai įstojus į karinį aljansą, bus imtasi priemonių Baltijos jūros regione. D. Medvedevo teigimu, Rusija imsis keisti nebranduolinį Baltijos jūros regiono statusą. Rusijos Saugumo Tarybos vicepirmininkas, buvęs ilgametis šalies premjeras Dmitrijus Medvedevas pareiškė: Nebegali būti jokių kalbų apie nebranduolinį Baltijos statusą – balansas turi būti atstatytas.

NATO prie savo sienos Ukrainoje nenorėjusi ir karą Ukrainoje pradėjusi Rusija NATO prie savo sienos gali greitai sulaukti kitoje pasaulio pusėje. Suomijos ir Švedijos premjerės pareiškė, kad šalys svarstys prisijungti prie NATO, o sprendimas esą gali būti priimtas per keletą savaičių. Putino baimės, kad NATO teritorija kaimynystėje plėsis gali netrukus tapti realybe – prisijungimą prie Aljanso svarsto Suomija. Tada Rusijos siena su NATO narėmis taptų bene 1300-ais kilometrų ilgesnė.

Švedijos premjerė Magdalena Andersson yra nusiteikusi jau šių metų vasarą pateikti šalies prašymą stoti į NATO. Suomija taip pat svarsto galimybę stoti į Vakarų gynybinį aljansą. Įtakingas švedų leidinys „Svenska Dagbladet“, remiantis šaltiniais valdžioje, skelbia, kad Švedija ruošiasi pateikti prašymą birželio 29-30 dienomis Madride organizuojamo NATO aljanso šalių susitikimo metu. Analogiškus pranešimus paskelbė ir Suomija.

Stokholmo valdančioji partija pirmadienį pradėjo vidaus diskusiją, ar šalis turėtų prašyti narystės NATO. Nors dar prieš kelis mėnesius toks svarstymas būtų neįsivaizduojamas, padėtį keičia dėl Rusijos invazijos į Ukrainą auganti visuomenės parama narystei gynybiniame Aljanse.