švedija

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį nurodė, kad Suomija ir Švedija būtų sutiktos išskėstomis rankomis ir galėtų gana greitai tapti jos narėmis, jeigu nuspręstų jungtis prie 30 šalių gynybinės organizacijos. J. Stoltenbergo pareiškimas nuskambėjo Suomijos ir Švedijos gyventojams vis labiau pritariant narystei NATO po to, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje.

Kroatijos prezidentas pareiškė, kad šalies parlamentas „neturėtų ratifikuoti kieno nors stojimą į NATO, kol nebus išspręsti reikalai Balkanuose. Skandalingais pareiškimais garsėjantis Zoranas Milanovičius pratrūko kalbėdamas apie galimą Suomijos ar Švedijos stojimą į NATO aljansą.

Švedijos valdantieji socialdemokratai penktadienį pareiškė, kad partija tikisi iki gegužės 24 dienos priimti sprendimą dėl to, ar šalis turėtų teikti paraišką dėl narystės NATO. Jei partija pritartų narystei, tai reikštų aiškią parlamento daugumos paramą galimai šalies paraiškai, ypač jei kaimyninė Suomija, kuri sprendimą tikisi priimti artimiausiu metu, pateiktų paraišką dėl narystės JAV vadovaujamame kariniame aljanse.

Smurto protrūkis Švedijoje. Šalies miestus sudrebino įsiutusių musulmonų susirėmimai su Švedijos pareigūnais. Riaušes išprovokavo vietos parlamente siekiantis kraštutinių dešiniųjų politikas, kuris sudegino šventą musulmonų knygą Koraną ir pagrasino šį įžeidžiantį veiksmą pakartoti. Tai – visai nepanašu į ramybe garsėjančius Skandinavijos miestus. Tačiau būtent tokie susirėmimai tarp musulmonų imigrantų ir pareigūnų šiomis dienomis drebino Švedijos miestus.

Švedijoje vienos kraštutinių dešiniųjų grupės planai sudeginti Korano knygų trečią dieną iš eilės išprovokavo įnirtingų susirėmimų su jų oponentais, sekmadienį pranešė policija. Per virtinę atskirų incidentų praeitą naktį Malmės mieste buvo padegta šiukšlių konteinerių, autobusas ir lengvasis automobilis, sakoma policijos pranešime. „Padėtis aprimo prieš 3 val. (vietos, 4 val. Lietuvos laiku)", – policijos atstovė Kim Hild sakė visuomeniniam radijui SR.

Šiaurės šalių prisijungimas prie NATO pagerintų saugumo situaciją Baltijos regione, Jungtinės Karalystės finansų, ekonomikos ir politikos dienraščiui „Financial Times“ teigė prezidentas Gitanas Nausėda, ragindamas Švediją bei Suomiją nedelsiant siekti narystės NATO.    Jis atmetė Rusijos grasinimus didinti savo karinį kontingentą Baltijos regione ir dislokuoti jame branduolinių ginklų, jei Suomija ir Švedija įstotų į Aljansą.

Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį perspėjo dėl neįvardytų „pasekmių“, jei Suomija ir Švedija įstotų į JAV vadovaujamą NATO gynybos aljansą po to, kai Maskva pasiuntė karius į Ukrainą. Dėl Maskvos karo Ukrainoje Suomijoje ir Švedijoje smarkiai pasikeitė visuomenių ir politikų nuomonė dėl ilgai vykdytos karinio neprisijungimo politikos.

Švedija ir Suomija svarsto galimybę formaliai tapti NATO narėmis, o šių šalių sprendimo tikimasi artimiausiu metu. Kai kurie ekspertai mano, kad Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie NATO Rusijai būtų kur kas skausmingesnis nei pralaimėjimas Ukrainoje.

Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie NATO Rusijai būtų kur kas skausmingesnis nei pralaimėjimas Ukrainoje, o Lietuvai tai būtų labai pozityvi pasekmė, mano tarptautinio saugumo ekspertas ir konfliktų valdymo specialistas Gražvydas Jasutis.

Premjerė Ingrida Šimonytė džiaugėsi Suomijos ir Švedijos ketinimais tapti narėmis. Rusija pagrasino, kad šioms Šiaurės šalims tapus Aljanso dalimi, dislokuotų branduolinį ginklą Baltijos jūros regione, tačiau I. Šimonytė teigia, kad šiuose Kremliaus grasinimuose nieko naujo nėra. „Game changeris, yra toks žodis.

Rusija perspėjo NATO, kad Suomijai ir Švedijai įstojus į karinį aljansą, bus imtasi priemonių Baltijos jūros regione. D. Medvedevo teigimu, Rusija imsis keisti nebranduolinį Baltijos jūros regiono statusą. Rusijos Saugumo Tarybos vicepirmininkas, buvęs ilgametis šalies premjeras Dmitrijus Medvedevas pareiškė: Nebegali būti jokių kalbų apie nebranduolinį Baltijos statusą – balansas turi būti atstatytas.

NATO prie savo sienos Ukrainoje nenorėjusi ir karą Ukrainoje pradėjusi Rusija NATO prie savo sienos gali greitai sulaukti kitoje pasaulio pusėje. Suomijos ir Švedijos premjerės pareiškė, kad šalys svarstys prisijungti prie NATO, o sprendimas esą gali būti priimtas per keletą savaičių. Putino baimės, kad NATO teritorija kaimynystėje plėsis gali netrukus tapti realybe – prisijungimą prie Aljanso svarsto Suomija. Tada Rusijos siena su NATO narėmis taptų bene 1300-ais kilometrų ilgesnė.

Švedijos premjerė Magdalena Andersson yra nusiteikusi jau šių metų vasarą pateikti šalies prašymą stoti į NATO. Suomija taip pat svarsto galimybę stoti į Vakarų gynybinį aljansą. Įtakingas švedų leidinys „Svenska Dagbladet“, remiantis šaltiniais valdžioje, skelbia, kad Švedija ruošiasi pateikti prašymą birželio 29-30 dienomis Madride organizuojamo NATO aljanso šalių susitikimo metu. Analogiškus pranešimus paskelbė ir Suomija.

Stokholmo valdančioji partija pirmadienį pradėjo vidaus diskusiją, ar šalis turėtų prašyti narystės NATO. Nors dar prieš kelis mėnesius toks svarstymas būtų neįsivaizduojamas, padėtį keičia dėl Rusijos invazijos į Ukrainą auganti visuomenės parama narystei gynybiniame Aljanse.

NATO mielai ir greitai priimtų Suomiją ir Švediją, jei jos nuspręstų pateikti paraiškas dėl stojimo, trečiadienį sakė šio karinio aljanso civilinis vadovas, Rusijos karui Ukrainoje smarkiai padidinus narystei pritariančių suomių ir švedų skaičių. Karinė organizacija taip pat galėtų būti pasirengusi suteikti saugumo garantijas šioms šalims, jei bet koks galimas narystės siekis supykdytų Rusiją, sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Švedija antradienį pradėjo tyrimą dėl įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje, ragindama liudininkus ir nukentėjusiuosius kreiptis į teisėsaugą, kad būtų surinkti įrodymai galimam baudžiamajam persekiojimui ateityje, pranešė prokurorai. „Atsižvelgiant į turimą informaciją apie padėtį Ukrainoje, yra pagrindo manyti, kad vykdomi sunkūs karo nusikaltimai“, – sakoma Švedijos prokuratūros pareiškime ir priduriama, kad pradėtas preliminarus nusikalstamų veikų tyrimas.

Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson trečiadienį pareiškė neatmetanti galimybės, kad jos šalis sieks narystės NATO, reaguodama į Rusijos karą prieš Ukrainą. Iki šiol vyriausybės vadovė tvirtino, kad Stokholmo nestojimo į karinius aljansus politika nepasikeitė. „Jokiu būdu neatmetu narystės NATO“, – švedų visuomeninei televizijai SVT sakė premjerė ir pridūrė, kad šiuo metu peržiūrima šalies saugumo politika.

Skandalą Švedijoje dėl sprendimo prisjungti prie Maskvos CSKA sukėlęs Jonas Jerebko šalinamas iš šalies nacionalinės komandos. Tokį sprendimą priėmė į neeilinį posėdį susirinkusi Švedijos krepšinio federacija. Anot jų, puolėjas nebus kviečiamas į rinktinę kol vilkės CSKA marškinėlius. Skelbiama, kad federacijos generalinis sekretorius Fredrikas Joulamo pats asmeniškai kalbėjosi su krepšininku. Anot jo, šis žaidėjo sprendimas kertasi su federacijos vertybėmis.

Rusijos ir Ukrainos derybose dėl paliaubų svarstomas klausimas dėl neutralios, demilitarizuotos valstybės statuso Ukrainai užtikrinimo pagal austrų ar švedų modelius. Ką tai reiškia? Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas yra sakęs, kad šis variantas „gali būti vertinamas kaip tam tikras kompromisas“. Peskovas nesileido į detales, rašo BBC.

Tarptautiniu mastu veikianti Švedijos ir Šveicarijos daugiapakopė rinkodaros įmonė „Oriflame Holding, prekiaujanti grožio ir asmens priežiūros produktais, paskelbė, jog dėl Kremliaus sukelto karo Ukrainoje pasitraukianti iš Rusijos rinkos. Pasak bendrovės pranešimo, Rusijoje stabdomis investicijos, rinkodara, mokymai ir renginiai, taip pat pardavimai internetu galutiniams vartotojams.

Pietų Švedijoje dvi moterys buvo mirtinai subadytos pirmadienį per išpuolį vidurinėje mokykloje, pranešė policija ir pridūrė, kad dėl šios atakos sulaikytas 18-metis moksleivis.

Švedijos uostų darbuotojų profesinė sąjunga nusprendė pradėti Rusijos ir su ja susijusių laivų blokadą, skelbia Švedijos visuomeninė transliuotoja SVT. Ji pažymi, kad prieš dvi savaites Švedijos uostų darbuotojų profesinė sąjunga paragino infrastruktūros ministrą Tomą Enerotą stabdyti Rusijos ir su Rusija susijusių laivų aptarnavimą Švedijos uostuose, antraip jie patys inicijuotų tokią blokadą. Ketvirtadienį vykusiame posėdyje profesinės sąjungos vadovybė nusprendė įgyvendinti savo iniciatyvą.

Švedijos vyriausybė pristatė planus patvirtinti apytikriai 13,9 mlrd. kronų (1,32 mlrd. eurų) vertės subsidijų paketą, kuriuo padėtų šalies gyventojams kompensuoti padidėjusias išlaidas dėl išaugusios infliacijos, kurią paskatino energijos išteklių kainų šuolis žiemą bei tendencijos tarptautinėje prekių rinkoje dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Siūlomos subsidijos apima laikiną benzino ir dyzelino apmokestinimo sumažinimą, vienkartinę minimalią 1 tūkst.

Švedijos vyriausybė ketvirtadienį pristatė planus „kiek įmanoma greičiau“ padidinti išlaidas gynybai iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), argumentuodama grėsme saugumui, kurią kelia Rusijos karas Ukrainoje.   Švedija, tik po 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos atsisakiusi du dešimtmečius vykdytos gynybos išlaidų karpymo politikos, sakė, jog viliasi įgyvendinti šį tikslą per dešimtmetį, tačiau konkrečios datos nenurodė.

NATO nepriklausančios Švedija ir Suomija karinio puolimo atveju kliautųsi Europos Sąjungos tarpusavio gynybos sąlyga, antradienį sakė švedų premjerė. Prieš ketvirtadienį ir penktadienį Versalyje rengiamą ES lyderių susitikimą abi šios šalys parašė bendrą laišką norėdamos „priminti kitoms valstybėms narėms apie ES solidarumo deklaraciją Lisabonos sutartyje“, reporteriams sakė Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson.

Švedų ginkluotosios pajėgos trečiadienį pranešė, kad keturi Rusijos naikintuvai įskrido į Švedijos oro erdvę į rytus nuo Gotlando salos Baltijos jūroje. „Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, mes labai rimtai žiūrime į incidentą“, – sakė Švedijos oro pajėgų vadas Carlas-Johanas Edstromas, pridūręs, kad pažeidimas buvo trumpas, tačiau jam užfiksuoti buvo pakelti švedų naikintuvai.

Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson antradienį pareiškė, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą jos vyriausybė nori stiprinti šalies gynybos pajėgumus, išaugus „bendram grėsmės lygiui“. „Reikia stiprinti Švedijos gynybos pajėgumus, reikia vykdyti persiginklavimą“, – sakė premjerė per televiziją transliuotame kreipimesi į švedus. „Švedijai reikalinga stipri gynyba“, – sakė M. Andersson ir paskelbė, jog bus inicijuotos derybos dėl papildomų išteklių.

Keletas Švedijos įmonių pirmadienį pranešė sustabdžiusios gamybą, pardavimus ar pristabdžiusios tiekimą į Rusiją dėl pastarosios invazijos į Ukrainą.  Sunkvežimių gamintojas „Volvo“ pranešė penktadienį informavęs tiekėjus daugiau nevykdysiantis pristatymų į gamyklą Kalugoje, esančią maždaug už 150 kilometrų į pietvakarius nuo Maskvos.  „Dėl to gamybos linija buvo sustabdyta šį rytą“, – AFP teigė „Volvo“ atstovas Claesas Eliassonas.

Švedijos vilkikų gamintoja „Volvo“ pirmadienį pranešė sustabdžiusi gamybą savo gamykloje Rusijoje bei pardavimus šioje šalyje, paaiškindama sprendimą sankcijomis bei pablogėjusia saugumo padėtimis. Bendrovės atstovas spaudai Claesas Eliassonas teigė, kad „Volvo“ penktadienį pranešė tiekėjams, jog daugiau nepriims siuntų, skirtų gamyklai Kalugoje, esančioje maždaug už 150 kilometrų į pietvakarius nuo Maskvos.

Švedija ir Suomija vis dar neplanuoja siekti NATO narystės, nepaisydamos „šoko“, sukelto Rusijos invazijos į Ukrainą, ketvirtadienį pareiškė abiejų šalių vadovai. Praėjusią naktį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įsakius surengti karinį puolimą, „atveriame naują ir tamsų Europos istorijos puslapį“, – per spaudos konferenciją sakė švedų premjerė Magdalena Andersson.

Švedijoje trečiadienį panaikinami beveik visi suvaržymai dėl koronaviruso pandemijos: skiepų pasai, viešų susibūrimų ribojimai ir maitinimo įstaigų darbo laiko trumpinimas. Tačiau liks galioti trys rekomendacijos: 12 metų ir vyresniems asmenims reikėtų skiepytis nuo COVID-19, susirgusieji simptomine ligos forma turėtų likti namuose, o nevakcinuoti suaugusieji – vengti minių ir didelių renginių uždarose patalpose.

Švedija ketvirtadienį paskelbė, kad vasario 9-ąją atšauks daugumą šalyje dėl COVID-19 įvestų suvaržymų, nes su itin užkrečiamu, bet lengvesnius simptomus sukeliančiu koronaviruso omikron variantu prasideda „visiškai nauja“ pandemijos fazė. Tarp suvaržymų, kurie bus panaikinti, yra reikalavimas barams ir restoranams darbą baigti iki 23 valandos, susibūrimų dalyvių skaičiaus apribojimai.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį Stokholme saugumo situaciją regione aptarė su Švedijos kolege Ann Linde, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). „Užsienio reikalų ministrai susitikime aptarė iššūkius Europos saugumui dėl Rusijos karinių pajėgų telkimo prie sienos su Ukraina bei Baltarusijoje, euroatlantinio ryšio svarbą ginant Europos saugumo tvarką bei demokratines vertybes“, – rašoma pranešime.

Švedijoje praeitą savaitgalį sulaikytas vyras, kaip įtariama, skraidinęs droną virš karaliaus ir karalienės rezidencijos, pirmadienį pranešė policija. Šis incidentas įvyko po virtinės pranešimų apie pastebėtas bepilotes skraidykles virš svarbių objektų. Švedu policija nepatvirtino, kurios šalies pilietis yra sulaikytasis, kurį dienraštis „Aftonbladet“ apibūdino kaip į 5-ą dešimtį įžengusį rusą. Šis asmuo sekmadienį apie 13 val. vietos (14 val.

Sekmadienį Budapešto „MVM Dome“ (Vengrija) arenoje baigėsi 15-asis Europos vyrų rankinio čempionatas, kurio didžiajame finale čempionės titulą gynusi Ispanijos rinktinė 26:27 (13:12) pralaimėjo Švedijos rankininkams. Švedai buvo priekyje beveik visą pirmąjį kėlinį, bet nė karto neįgijo didesnės nei 2 įvarčių persvaros. Paskutinėmis pirmojo kėlinio minutėmis ispanai pirmą kartą persvėrė rezultatą savo naudai (12:11). Tą trapią persvarą ispanai išlaikė iki pirmojo kėlinio pabaigos.

Rusijos invazijos į Ukrainą grėsmė Suomijoje ir Švedijoje vėl pakurstė debatus, ar siekiant išvengti galimos agresijos iš Rytų joms reiktų įstoti į NATO. Šią savaitę virš Suomijos sostinės vyko naikintuvų pratybos, o Švedija reaguodama į augančią įtampą neseniai dislokavo karių Gotlando saloje Baltijos jūroje.

Švedijos visuomenės sveikatos agentūra ketvirtadienį pranešė nerekomenduosianti skiepyti nuo pandeminio koronaviruso 5–11 metų amžiaus vaikų.  Šis sprendimas reiškia, kad Švedija vėl pasirinko kitokią nei dauguma Europos šalių COVID-19 strategiją.  Ši Skandinavijos šalis, prasidėjus pandemijai priėmusi kontroversišką sprendimą neskelbti jokių karantinų ir neuždaryti mokyklų, rekomenduoja skiepyti tik rizikos grupei priklausančius vaikus.

Švedija kol kas neplanuoja teikti prašymo priimti ją į NATO, pirmadienį prieš Europos Sąjungos diplomatijos vadovų pasitarimą sakė švedų užsienio reikalų ministrė Ann Linde. „Iš tikrųjų šiuo metu neturime ketinimų teikti prašymą dėl narystės NATO, – nurodė ji. – Šiuo metu tokio klausimo darbotvarkėje nėra.“ Vis dėlto A. Linde pabrėžė, kad Švedija ir Suomija yra artimos NATO partnerės.

Švedijos premjerė Magdalena Andersson užsikrėtė koronavirusine infekcija, šalyje augant naujai registruojamų COVID-19 atvejų skaičiui, tačiau toliau dirbs iš namų, pranešė žiniasklaida, cituodama ministrės pirmininkės atstovą. „Ministrės pirmininkės greitojo testo dėl COVID-19 atsakymas buvo teigiamas. Ji laikosi dabar galiojančių rekomendacijų ir dirbs iš namų“, – sakoma pranešime.

Švedijos kariuomenė paskelbė, kad aktyvavo savo veiklą Gotlando saloje. Tokių veiksmų strategiškai svarbioje Baltijos jūros vietoje švedai buvo priversti imtis dėl įtampos Rytų Europoje. Rusijos ultimatumas NATO šalims verčia kaimynines šalis peržiūrėti savo gynybinius pajėgumus. Gotlandas yra didžiausia Švedijos sala, ir tuo pačiu turi strateginę reikšmę bei yra vos už 330 kilometrų nuo Rusijos kariuomenės laivyno štabo Kaliningrade.

Suomija ir Švedija galėtų greitai prisijungti prie NATO, jei pateiktų prašymus dėl narystės, pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.  „Žinoma, daugeliu atžvilgiu jos (Suomija ir Švedija) labai arti NATO visais aspektais. Turint tai galvoje, procesas būtų greitas, jeigu jos nuspręstų pateikti paraiškas“, – sakė NATO vadovas, ketvirtadienį paklaustas, kaip greitai šios valstybės galėtų būti priimtos į Aljansą.

Pietų Švedijoje pirmadienį areštuotas paauglys, mokykloje peiliu sužeidęs moksleivį ir mokytoją, pranešė policija. Tuo metu šalies žiniasklaida nurodo, kad įtariamasis yra susijęs su panašiu rugpjūtį įvykdytu išpuoliu. Policija į mokyklą Kristianstade buvo iškviesta kelios minutės po 9 val. (10 val. Lietuvos laiku) – buvo pranešta, kad peiliu sužeistas mažiausiai vienas žmogus.

Švedijos gynybos ministras Peteris Hultqvistas pareiškė, kad Rusijos politika kelia grėsmę Europos saugumo sistemai, pirmadienį pranešė agentūra „Bloomberg“.   „Rusija kelia grėsmę Europos saugumo struktūrai“, – cituoja P. Hultqvistą agentūra.  Anot ministro, su Rusijos pateiktais saugumo reikalavimais sutikti negalima, ir esant tokiai padėčiai negalima eiti į kompromisus dėl savo suvereniteto priimant sprendimus nacionalinio saugumo srityje.

Visi užsieniečiai, norintys atvykti į Švediją, turės pateikti pažymėjimą apie neigiamą COVID-19 testą, atliktą ne anksčiau kaip 48 valandos iki atvykimo, trečiadienį pranešė vyriausybė, šalyje sparčiai augant užsikrėtimo atvejų skaičiui. Šis reikalavimas įsigalios gruodžio 28 dieną ir bus taikomas visiems vyresniems nei 12 metų ne piliečiams ir nerezidentams, įskaitant keliautojus iš kitų ES šalių ir kaimyninių Šiaurės valstybių.

Švedijos parlamentas pirmadienį spręs, ar Socialdemokratų partijos lyderė Magdalena Andersson turėtų tapti ministre pirmininke, ketvirtadienį informavo parlamento pirmininkas. Toks balsavimas būtų jau antras per mažiau nei savaitę. Trečiadienį parlamentas išrinko M. Andersson pirmąja moterimi, turinčia užimti Švedijos vyriausybės vadovo postą, bet ji, praėjus vos kelioms valandoms, atsisakė šių pareigų, subyrėjus koalicinei vyriausybei.

Švedijos ministrė Magdalena Andersson trečiadienį pateikė atsistatydinimo raštą praėjus vos kelioms valandoms po parlamento sprendimo paskirti ją į šias pareigas, kai įstatymų leidėjai nepatvirtino jos pateikto biudžeto projekto, o Žaliųjų partija pasitraukė iš koalicinės vyriausybės. „Yra konstitucinė praktiką, kad koalicinė vyriausybė atsistatydina, kai pasitraukia viena partija“, – žurnalistams sakė socialdemokratė M. Andersson.

Švedijos parlamentarai trečiadienį išrinko Socialdemokratų partijos lyderę ir dabartinę finansų ministrę Magdaleną Andersson premjere. M. Anderson tapo pirmąja moterimi Švedijos premjero poste. 54-erių M. Andersson keičia atsistatydinantį premjerą Stefaną Lofveną, užsitikrinusi 117 parlamentarų paramą.

Švedijos ministras pirmininkas Stefanas Lofvenas trečiadienį įteikė savo atsistatydinimo pareiškimą, žengdamas daugelio prognozuotą žingsnį ir užleisdamas vietą savo paskirtai įpėdinei Magdalenai Andersson prieš kitų metų visuotinius rinkimus. Septynerius metus Švedijos vyriausybei vadovavęs S. Lofvenas praėjusią savaitę Socialdemokratų partijos suvažiavime pasitraukė iš partijos vadovų.

Nuo pirmadienio koronaviruso infekcijos paveiktų šalių sąrašo raudoną zoną papildo Švedija ir Graikijai priklausanti Kretos sala – jos perkeliamos iš geltonos zonos, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Tuo metu iš žalios zonos į geltoną perkeliama Portugalijai priklausanti Madeiros sala. Iš raudonos zonos atvykstantiems nepasiskiepijusiems bei nepersirgusiems asmenims ir toliau išlieka privalomas tyrimas prieš kelionę ir dešimties dienų izoliacija atvykus.