Po Rusijos invazijos į Ukrainą abi šalys oficialiai paskelbė ketinančios teikti paraiškas, tačiau Ankara pagrasino blokuoti bloko plėtrą.
Visoms paraiškoms dėl narystės turi vienbalsiai pritarti 30 NATO narių.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį išreiškė nepritarimą jų narystei, o tai, pasak analitikų, atrodo kaip Ankaros taktika, kuria ji siekia iš NATO valstybių išsireikalauti nuolaidų.
Per pastaruosius penkerius metus nei Švedija, nei Suomija nepatenkino 33 Ankaros ekstradicijos prašymų, Turkijos valstybinei Anatolijos naujienų agentūrai sakė šaltiniai Teisingumo ministerijoje.
Agentūra pranešė, kad Turkija prašė išduoti jai asmenis, kurie buvo kaltinami ryšiais su kurdų kovotojais arba priklausymu judėjimui, kaltinamam dėl bandymo nuversti R. T. Erdoganą 2016 metais.
Praėjusį penktadienį Turkijos prezidentas pareiškė, kad abi Šiaurės šalys yra „tarsi teroristinių organizacijų svečių namai“.
Turkija papriekaištavo Švedijai ir Suomijai, ypač Stokholmui, dėl to, ką pavadino nuolaidžiavimu Kurdistano darbininkų partijai (PKK), kuri yra įtraukta į Europos Sąjungos teroristinių organizacijų sąrašą.
PKK nuo 1984 metų vykdo sukilimą prieš Turkijos valstybę.
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu sekmadienį per Berlyne vykusį aljanso susitikimą pagyrė Suomiją už konstruktyvų požiūrį, tačiau sukritikavo Švediją už „provokuojančius“ pareiškimus.
Švedijos gynybos ministras Peteris Hultqvistas pirmadienį sakė, kad Stokholmas siunčia delegaciją į Turkiją deryboms su pareigūnais.
