Pasak BBC, apie tai šalies premjerė pranešė spaudos konferencijoje Stokholme.
„Vyriausybė nusprendė informuoti NATO, kad Švedija nori tapti Aljanso nare. Švedijos ambasadorius prie NATO netrukus informuos NATO“, – žurnalistams sakė M. Andersson.
„Yra daug dalykų Švedijoje, kuriuos verta ginti, ir Švedija galiausiai gali būti apginta būdama NATO“, – šalies parlamente kalbėjo ji.
Pristatydama sprendimą ji pridūrė, kad yra įstikinusi, jog Švedijos žmonės tam pritaria.
Pasak jos, kol kas nėra žinoma konkreti data, kada Švedijos paraiška dėl stojimo į NATO bus pateikta. M. Andresson teigė, kad paraiškas kartu siųs ir Švedija, ir Suomija.
Suomija sekmadienį oficialiai paskelbė ketinanti įstoti į NATO, o Švedijos valdančioji partija irgi pranešė remianti narystę Aljanse, todėl tikėtina, kad abi šalys prašymus pateiks kartu.
Šis žingsnis žymi dramatišką atotrūkį nuo abiejų šalių ilgalaikės nesijungimo prie karinių blokų politikos. Suomija karinio neutraliteto laikėsi ilgiau kaip 75 metus, o Švedija – du šimtmečius.
Rusijai vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą, istoriškai neutraliose Švedijoje ir Suomijoje smarkiai pasikeitė politinė ir viešoji nuomonė narystės NATO klausimu: dauguma šių šalių gyventojų dabar jai pritaria kaip atgrasymo nuo galingosios rytinės kaimynės agresijos priemonei.
Švedijos parlamentinių partijų penktadienį paskelbtoje saugumo politikos apžvalgoje padaryta išvada, kad Švedijos narystė NATO sumažintų konfliktų Šiaurės Europoje riziką.
Apžvalgoje nepateikiama konkreti rekomendacija, kokį kelią galiausiai turėtų pasirinkti šalis, tačiau pažymima, kad „nėra realistiška plėtoti dvišalius gynybos aljansus už esamų europinių ir euroatlantinių struktūrų ribų“. Joje taip pat pripažįstama, jog dabartinio bendradarbiavimo sąlygomis „nėra garantijų, kad Švedijai bus padedama, jei ji taptų rimtos grėsmės ar atakos taikiniu“.
Šimonytė Švedijos vyriausybės siekį prisijungti prie NATO vadina „istoriniu momentu“
Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė sveikina Švedijos vyriausybės siekį prisijungti prie NATO ir vadina jį „istoriniu momentu“.
„Dar vienas istorinis momentas vos per kelias dienas, – įraše „Twitter“ paskyroje pirmadienį sakė ministrė pirmininkė. – Saugumo realybė reikalauja sparčių sprendimų. Lietuva palaikys Švediją kelyje NATO link.“
Putinas pirmą sykį viešai atskleidė, ką mano apie Suomijos ir Švedijos stojimą į NATO
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, komentuodamas Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO klausimą pareiškė, kad Rusijai dėl to problemų nekyla, tačiau pažadėjo „atsakomąją reakciją“. Anksčiau šios dvi Skandinavijos valstybės paskelbė sieksiančios narystės NATO.
„Kalbant apie plėtimąsi, tai norėčiau pažymėti, kad Rusija neturi problemų su tomis šalims. Nėra. Tiesioginės grėsmės (NATO) plėtra su šiomis valstybėmis Rusijai nekelia. Tačiau karinės infrastruktūros plėtra šiose teritorijose be jokios abejonės iššauks mūsų atsakomąją reakciją. Kokia ji bus, tai žiūrėsime matydami tas grėsmes, kurios mums yra kuriamos“, – aiškino jis.
Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos sprendimas įstoti į NATO nepagerins Europos saugumo.
„Nesame įsitikinę, kad Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO kaip nors sustiprins ar pagerins saugumo architektūrą mūsų žemyne“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Suomija ir Švedija nusiteikusios atsisakyti dešimtmečius gyvavusios nesijungimo prie karinių blokų politikos ir įstoti į NATO, padidėjus nuogąstavimams dėl potencialios Rusijos agresijos.
Suomiją, kuri turi 1,3 tūkst. km ilgio sieną su Rusija, Maskva perspėjo, kad imsis „atitinkamų žingsnių“.
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) šeštadienį telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apie savo šalies planus prašyti NATO narystės.
Kremlius paskelbė, kad V. Putinas Suomijos karinio neutraliteto atsisakymą laiko klaida.
