supirkimas

Grūdų augintojų nuotaika taisosi - vėjas nuginė švininius lietaus debesis, pradžiovino laukus, o rapsų ir grūdų kainos, galima sakyti, olimpinės. Ekstra klasės kviečiai superkami po 830-840 litų už toną, pirmos klasės - po 800 litų, už pašarinius mokama 760 litų, rašo „Respublika“. Rugių tona irgi perkopusi 700 litų. Rapsų kainos rekordinės - po 1 600-1 700 litų. Grūdai brangūs jau kelintus metus, todėl ūkininkai su gera nuotaika laukia rudens.

Ūkininkai trina rankas dėl aukštų grūdų supirkimo kainų, o perdirbėjai tikisi, jog jos vis dėlto dar kris. Šiais metais Lietuva gali sulaukti rekordinio – 4 mln. tonų – grūdų derliaus. Dalį jo, apie 2,5 mln. tonų, planuojama eksportuoti. Tačiau ūkininkai džiaugiasi ne tik rekordiniu derliumi, bet ir tikisi pelningai javus parduoti. Jei, žinoma, pavyks sėkmingai nuimti derlių ir išsaugoti grūdų kokybę.

Oligopolijos pasekmės Lietuvos prekybos ir pieno perdirbimo rinkose apverktinos – kai kuriose ES šalių sostinėse pieno produktai jau pigesni nei Vilniuje. Nors dėl užsitęsusios ekonominės krizės mažiau lietuvių poilsiauja užsienyje, iškeliavusieji užsuka ir į parduotuves – nori paskanauti vietinės gamybos produktų, palyginti juos su lietuviškais.

Lietuvoje nuo šiol aplinkos tarša ir gamtai daroma žala turėtų sumažėti, nes mūsų šalyje pradedami supirkinėti panaudoti galvaniniai elementai (nešiojamosios baterijos). Jų supirkimo kaina - 2 litai už 1 kg. Antradienį Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA) ir bendrovės „EMP recycling“, „Ekstara“ bei „Atliekų tvarkymo centras“ pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigoja bendrai veikti tam, kad panaudotos nešiojamosios baterijos būtų superkamos.

Pieno supirkėjai sumažino pieno supirkimo kainas, nes esą mažiau gauna už eksportuojamus produktus. Tačiau parduotuvėse pieno produktai nepinga. Gruiškabūdžio žemės ūkio bendrovė melžia itin geros kokybės pieną, įvertintą ES sertifikatu. Už kilogramą šią žiemą gavo po 95 centus, bet perdirbėjai pranešė, kad nuo kovo mokės 6 centais mažiau. „Labai keista, kad dabar parduotuvėse produktų   kainos kyla, o už žaliavą mokama mažiau.

Lietuvos gyventojai vis daugiau antrinių žaliavų pateikia perdirbimui, kartu mažiau teršiama aplinka ir užpildomi sąvartynai. Vilniuje ir Kaune veikiančioje antrinių žaliavų surinkimo sistemoje „EKO taškas“ surenkami antrinių žaliavų kiekiai nuolat auga, kai kurių surenkamų antrinių žaliavų kiekis per metus padidėjo beveik dvigubai. 2011 metais „EKO taške“ buvo surinkta ir pateikta perdirbimui daugiau nei 4.5 tūkstančiai tonų antrinių žaliavų.

Vaistažolių perdirbėjai Lietuvoje skundžiasi žaliavos trūkumu ir ją importuoja, o augintojai linkę ją eksportuoti į užsienį arba produktus gaminti patys, nes ne visus tenkina supirkimo kainos. Anot „Švenčionių vaistažolių“ gamyklos supirkėjo Stasio Urbanavičiaus, daugiausia žaliavos į supirkimo punktus Švenčionyse ir Varėnoje parduoti atveža laukuose ir pievose natūraliu būdu surinkusieji vaistažoles. „Turime sutarčių su vaistažolių augintojais, bet dabar mažai jų į mus kreipiasi.

Per pirmąją rugpjūčio savaitę grūdus superkančios ir/ar perdirbančios įmonės supirko 55,4 tūkst. tonų šiųmečio derliaus javų grūdų ir 5,7 tūkst. t rapsų. Iš supirkto javų grūdų kiekio 39,5 tūkst. t (71,3 proc.) sudaro kviečiai. Didžiausią supirkto kviečių kiekio dalį sudaro I klasės kviečiai – 17, 2 tūkst. t (43,5 proc.), II klasės kviečiai – 12,8 tūkst. t (32,4 proc.) Grūdų, palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, supirkta 21,1 tūkst. t, arba beveik 62 proc.

Tarptautiniam mobiliųjų telefonų supirkimo tinklui priklausanti bendrovė „Mobivokas.lt“ pranešė Lietuvoje pradėjusi teikti mobiliųjų telefonų supirkimo paštu paslaugą. Skandinavijoje, Didžiojoje Britanijoje, Latvijoje, Estijoje ši paslauga itin populiari – kasmet paštu superkama šimtai tūkstančių telefonų, teigiama bendrovės pranešime. Pasak bendrovės atstovų, apie pusę mobiliojo ryšio abonentų keičia mobilųjį telefoną bent kartą per metus.

Vakar Žemės ūkio ministerija išsiuntė prašymą Europos Komisijos komisarui, prašydama trejiems metams — iki 2014-ųjų gegužės mėnesio pratęsti pereinamąjį laikotarpį dėl draudimo užsieniečiams pirkti žemės ūkio paskirties žemę. Lietuvoje tikimasi, kad rinkos liberalizavimas po trejų metų ūkininkams atneštų mažiau žalos. Tačiau realistai tikina: kas norėjo, tas jau seniai susipirko žemes Lietuvoje.

Kelias į miestą yra duobėtas, einantis per rąstinių trobelių kaimus ir pūdymų laukus, bylojančius apie skurdą, kuris yra apėmęs šią centrinės Rusijos dalį, rašo „The New York Times“. Tačiau takelyje, kur žąsys krypuoja per balas, plytiniame pastatė yra daugybė dėžių, prikrautų šio regiono vieninteliu vertingu produktu: žmonių plaukais, kurių dauguma yra šviesūs. Pasaulinei grožio pramonei tai yra didžiausias turtas.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų rugpjūtį, palyginti su pernai, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 21,9 proc. Per metus augalininkystės produktų kainos padidėjo 39 procentais, o gyvulių ir gyvulininkystės – 13,9 proc. Iš augalininkystės produktų daugiausia pabrango avižos (92 proc.), rugiai (90,2 proc.), kvietrugiai (83 proc.), grikiai (66,7 proc.), kviečiai (45,7 proc.), obuoliai (36,3 proc.), bulvės (28,7 proc.

Natūralių alkoholinių gėrimų gamintojas AB „Anykščių vynas“ šiemet supirks 10 tūkst. tonų obuolių. Juos bendrovė planuoja supirkinėti tik iš Lietuvos ūkininkų, net jei pasitvirtins prognozės, kad šiemetinis obuolių derlius bus gerokai mažesnis nei ankstesniais metais. „Prognozuojama, kad šių metų obuolių derlius bus apie 70 proc. mažesnis – tam įtakos turėjo ir žiemos šaltis, ir vasaros karščiai.

Statistikos departamento duomenimis, 2010 metų sausį, palyginti su tuo pačiu 2009 metų laikotarpiu, žemės ūkio produktų kainos padidėjo 2,5 procento, nes gyvulių ir gyvulininkystės produktų kainos padidėjo 5 procentais, o augalininkystės produktų sumažėjo 4,3 procento. Iš augalininkystės produktų labiausiai pabrango kukurūzai – 42,1 procento, ir grikiai – 27,5 procento.