Vaistažolių perdirbėjai Lietuvoje skundžiasi žaliavos trūkumu ir ją importuoja, o augintojai linkę ją eksportuoti į užsienį arba produktus gaminti patys, nes ne visus tenkina supirkimo kainos.
Anot „Švenčionių vaistažolių“ gamyklos supirkėjo Stasio Urbanavičiaus, daugiausia žaliavos į supirkimo punktus Švenčionyse ir Varėnoje parduoti atveža laukuose ir pievose natūraliu būdu surinkusieji vaistažoles.
„Turime sutarčių su vaistažolių augintojais, bet dabar mažai jų į mus kreipiasi. Surinktų vaistažolių kokybė labai gera, nes lietuviai žino, kur ir kaip tinkamai jas rinkti“, – pasakoja jis.
Gamykla apie 20–30 proc. perdirbimui reikalingų vaistažolių įsigyja Lietuvoje. Kitą dalį importuoja iš užsienio.
Kitaip situaciją mato „Acorus Calamus“ prekybos ir rinkodaros vadovė Vytautė Survilaitė: įmonė, gaminanti vaistažolių produktus, visą reikalingą žaliavą importuoja iš tiekėjų Vokietijoje ir Lenkijoje.
„Lietuvoje yra gamintojų, deklaruojančių, kad žaliavą superka šalyje, tačiau praktiškai tai neįmanoma, – sako V. Survilaitė. – Lietuviška žaliava netenkina gamintojų poreikių ir kokybės. Geriausiu atveju čia tiekėjai gali patenkinti iki 2 proc. rinkos gamybos poreikio.“
Ginčas dėl kainos
Dešimtmetį vaistažolių rinkoje besidarbuojanti Lietuvos Sodininkystės ir daržininkystės instituto (LSDI) vyresnioji mokslo darbuotoja Edita Dambrauskienė pasakoja, kad vaistažoles auginti – rizikingas verslas.
„Vykdome įvairias programas, skatinančias verslinį vaistažolių auginimą jau nuo 2002 m., – sako E. Dambrauskienė. – Susidomėjimas milžiniškas. Augintojams siūlome pradėti nuo 0,5 ha plotelio, nes jame užaugintas derlius apdorojamas rankomis ir greičiau atsiperka sąnaudos. Pagrindinė vaistažolių augintojų Lietuvoje problema – mažos supirkimo kainos. Viena ūkininkė pasakojo, kad užauginti ir paruošti pardavimui 1 kg medetkų jai kainuoja apie 25–26 litus, o supirkėjai už šį kiekį siūlo 10 litų.“
Anot S. Urbanavičiaus, šiuo metu vaistažolių kainos labai geros: jos šokteli, kai jaučiamas konkrečios vaistažolių rūšies trūkumas.
„Dabar paklausūs čiobreliai ir medetkos“, – sako supirkėjas ir patvirtina, kad už 1 kg medetkų fabrikas šiuo metu moka 10 litų.
Kad supirkimo kainos mažos, pritaria ir savo vardo ūkį valdanti Jadvyga Balvočiūtė.
„Todėl žmonės nenori parduoti supirkėjams, – sako ji. – Pradėdama savo veiklą neplanavau, kad ji taps verslu. Bet pamačius, kokios nekokybiškos vaistažolės parduodamos Lietuvoje, sukilo ambicijos. Mes turime puikias vaistažolių auginimo tradicijas, žinome, kur ir kaip jas rinkti, todėl norisi tomis žiniomis dalytis. Tačiau viskas kainuoja, todėl šviečiamoji veikla pamažu perauga į verslą.“
Pasak E. Dambrauskienės, vaistažolių augintojams labai praverstų valstybės parama, nes prognozuoti derlių – sudėtinga, investuoti į techniką – brangu. Dalis ūkininkų augina ekologišką produkciją, nes už ją skiriama ES parama.
Ekologiška išeitis
Pasak VšĮ „Ekoagros“ specialistų, suskaičiuoti, kiek ūkių šalyje augina ekologiškas vaistažoles – sudėtinga, nes pagal šį kriterijų išduotų pažymėjimų apskaita nesudaroma. Asmenų, natūraliu būdu renkančių ekologiškas vaistažoles, 2010 m. pabaigoje buvo 18.
Anot „Švenčionių vaistažolių“ fabriko atstovo, superkama žaliava neskirstoma į ekologišką ir neekologišką.
„Kita vertus, į mus ekologiškos žaliavos augintojai ir rinkėjai net nesikreipia, tad nėra prasmės skirstyti“, – teigia S. Urbanavičius.
„Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis tvirtina, kad sertifikuoti ekologiškų vaistažolių rinkėjai žaliavos neparduoda: jie patys perdirba ir tiekia produkciją rinkai.
J. Balvočiūtė pasakoja, kad trečdalį ekologiškos žaliavos jos vardo ūkis užsiaugina, o du trečdalius – surenka specialiose vietose, kur auga ekologiški augalai.
„Dirbame visus metus, bet visuomet trūksta vienų ar kitų vaistažolių. Tačiau jas galima iš bėdos pakeisti keliomis kitomis. Iš viso per metus vidutiniškai realizuojame apie 9 tonas žaliavos“, – pasakoja J. Balvočiūtė.
E. Dambrauskienė teigia, kad dalis ekologiškų vaistažolių gamintojų žaliavą eksportuoja į gretimą Lenkiją arba Vokietiją.
Vietinis Bermudų trikampis
Apytiksliais skaičiavimais, Lietuvoje aromatinių ir vaistinių augalų plotai 2010 m. sudarė 8,8 tūkst. ha. Anot vaistažolių rinkos atstovų, Latvijoje padėtis panaši, o Lenkijoje vaistažolės auginamos daugiau nei 30 tūkst. ha plote ir tiekiamos visai ES rinkai.
Visi kalbinami potencialūs lietuviškų vaistažolių supirkėjai choru tvirtina: mūsų šalyje žaliavos per mažai.
Kaip „Ekonomika.lt“ pasakoja prieš porą metų veiklą pradėjusios ŽŪB „Agropolis“ direktorius Virginijus Daukšys, pradėdami verslą jie tyrė Lietuvos ir aplinkinių šalių vaistažolių rinkas.
„Lietuvoje tendencijos tokios: vaistažolės daugiausia auginamos nedideliuose plotuose, todėl nėra ko parduoti supirkėjams, – sako V. Daukšys. – O ir pastarieji siūlo labai žemas kainas. Pavyzdžiui, Lietuvoje už 1 kg ramunėlių žaliavos gausite 8–9 litus, užsienyje, atmetus transporto išlaidas, – 15,5 lito. Eksportuoti apsimoka.“
V. Survilaitė stebisi, kad vaistažolių augintojai žaliavą eksportuoja: „Mes mielai pirktume – turime tokių planų. Svarbu, kad žaliavos būtų pakankamai ir jos kokybė atitiktų normas.“
Perspektyvų yra
Pasak V. Daukšio, vaistažolių auginimo verslo Lietuvoje stadija – vis dar pradinė.
„Norint pradėti vaistažolių verslą, kuris būtų pelningas, reikia bent 100 ha žemės. Investicijos technikai, džiovykloms ir kitiems dalykams sudarytų dar apie 1 mln. litų, – skaičiuoja jis. – Vis dėlto mes šią sritį laikome ypač perspektyvia ir planuojame auginti, perdirbti vaistažoles, gaminti eterinius aliejus ir ekstraktus, teikti kitas paslaugas“.
Anot V. Daukšio, vaistažolių arbatos – siaura rinkos sritis, todėl verta orientuotis į vaistažolių produktus, o ne tik žaliavos auginimą.
„Esame sudarę sutartį su didele Italijos kompanija – jai tieksime lietuviškas ramunėles, jos mūsų šalyje užauginamos labai kokybiškos“, – teigia V. Daukšys.
Pasak E. Dambrauskienės, būtų idealu, jei didieji vaistažolių supirkėjai susitartų su augintojais dėl vaistažolių įsigijimo kainos.
Anot V. Survilaitės, kol kas konkurencinė kova rinkoje nėra įtempta.
„Matyti tendencija, kad vaistažolių gamintojai plečiasi į kitus produktų segmentus, tokius kaip kosmetika, higienos prekės ir pan. Plečiamės ir į kitas rinkas: sėkmingai įsitvirtinome Latvijoje, dirbame Estijoje, turime daugiau planų“, – vardija V. Survilaitė.
Superkamų vaistažolių žaliavos kainos (1 kg)
Liepų žiedai, puplaiškių lapai 23–17 litų
Miškinių sidabražolių šakniastiebiai, meškauogių lapai, smiltyninių šlamučių žiedynai 15–13 litų
Islandinės kerpenos, čiobrelių žolė, pušų pumpurai, medetkų žiedai 11–10 litų
Ajerų šaknys, kadagių vaisiai, kiaulpienių šaknys 8–7 litai
Rūgčių takažolių žolė, erškėčių vaisiai, jonažolių žolė, gudobelių vaisiai, šermukšnių vaisiai, plačialapių gysločių lapai, lakišių žolė, kraujažolių žolė, šalpusnių lapai 6–5 litai
Sukatžolių žolė, karčiųjų kiečių žolė, paprastųjų kiečių žolė, aviečių lapai 4,5–3 litai
* Šaltinis „Švenčionių vaistažolių“ gamykla
Edita Dambrauskienė, LSDI Vyresnioji mokslinė bendradarbė
„Vaistažolių augintojai rankų nenuleidžia. Į verslą investuoja tikėdamiesi ateityje valdyti visą procesą: nuo žaliavos auginimo, perdirbimo iki produktų gamybos. Susidomėjimas mokymais ir konsultacijomis milžiniškas“
Virginijus Daukšys, ŽŪB „Agropolis“ direktorius
Lietuvoje vaistažolės daugiausia renkamos natūraliu būdu arba auginamos nedideliuose plotuose – iš šios žaliavos pagamintos arbatos lieka šalies rinkoje. Didesni augintojai linkę žaliavą eksportuoti, perspektyvi ir eterinių aliejų bei ekstraktų gamyba“
Algirdas Čiburys, “Stumbro” marketingo direktorius
Trauktinės „999“ gamybai vaistažoles įsigyjame iš šalies ūkininkų, vaistažolių supirkėjų, užsienio tiekėjų. Itin griežtai kontroliuojame, kad visa žaliava būtų natūraliai auginama bei prižiūrima. Praėjusiais metais produkto gamybai įsigijome apie 2,8 tūkst. kg žolelių, šaknų ir žievių.
Evelina POVILAITYTĖ
