Lietuvos gyventojai vis daugiau antrinių žaliavų pateikia perdirbimui, kartu mažiau teršiama aplinka ir užpildomi sąvartynai. Vilniuje ir Kaune veikiančioje antrinių žaliavų surinkimo sistemoje „EKO taškas“ surenkami antrinių žaliavų kiekiai nuolat auga, kai kurių surenkamų antrinių žaliavų kiekis per metus padidėjo beveik dvigubai.
2011 metais „EKO taške“ buvo surinkta ir pateikta perdirbimui daugiau nei 4.5 tūkstančiai tonų antrinių žaliavų. Taip pat buvo surinkta daugiau nei 10 milijonų vienetų užstatinės taros. Visos šios atliekos buvo perdirbtos ir vėl panaudotos. Palyginti su 2010 metų rezultatais, surinktas antrinių žaliavų kiekis 2011 metais padidėjo net 70 proc., užstatinės taros surinkimas augo 52 proc.
„Didėjimą lėmė ir įsibėgėjusi veikla Kaune, kur 2011 metais buvo surinkta beveik 1.5 tūkstančio tonų antrinių žaliavų, tai yra beveik 8 kartus daugiau nei 2010 metais. Jau pirmaisiais savo veiklos metais „EKO taškai“ surinko apie 15–20 proc. visų Kauno mieste surinktų antrinių žaliavų kiekio“, – sako bendrovės vadovas Rimantas Gaudutis. „Tačiau surinkimo sistema populiarėja ir ten, kur ji veikia jau seniau. 2011 metais Vilniaus „EKO taškuose“ antrinių žaliavų buvo surinkta 25 proc. daugiau nei 2010 metais ir sudarė apie ketvirtadalį viso Vilniaus mieste surinkto antrinių žaliavų kiekio“.
Gyventojams sumokėta beveik 4 milijonai litų
2011 metais Vilniaus ir Kauno gyventojams už surinktas antrines žaliavas ir už statinę tarą buvo sumokėta daugiau nei 3.8 milijonai litų. Tai paskatinimas gyventojams rūpintis savo aplinka ir rūšiuoti atliekas.
Prie didžiųjų prekybos centrų įsikūrusiuose „EKO taškuose“ superkama įvairi stiklo tara, PET buteliai, aliuminės gėrimų skardinės, makulatūra, taip pat nemokamai galima atiduoti elektroninės įrangos atliekas bei galvaninius elementus. Artimiausiuose planuose numatyta pradėti vykdyti veiklą ir kituose Lietuvos miestuose, taip padedant jų gyventojams sumažinti aplinkos teršimą bei gauti dalį atlygio už atliekų rūšiavimą. Šiuo metu Vilniuje veikia 14 „EKO taškų“ supirkimų punktų, Kaune – 10.
„Prie didėjančio žmonių noro rūšiuoti atliekas ir jas pateikti perdirbimui daug prisideda ir švietimas bei visuomenės informavimo kampanija apie atliekų rūšiavimo svarbą ir galimybes. Numatome ir toliau skleisti informaciją visiems gyventojams, pradedant vaikais ir jaunimu, kodėl verta rūšiuoti atliekas. Tik patys gyventojai gali padidinti atliekų rūšiavimo lygį, taip sumažindami antrinių žaliavų patekimą į sąvartynus“, – teigia R.Gaudutis.
Jau superkamos ir „tetrapak“ gėrimų pakuotės
2012 metais „EKO taškuose“ planuojama padidinti superkamų antrinių žaliavų apie 30 proc. Šiais metais „EKO taškas“ gyventojams pasiūlė dar vieną naujovę. Pradėtos supirkinėti popieriaus pagrindu pagamintos gėrimų pakuotės, vadinamieji „tetrapakai“. Iki šiol šios rūšies sulčių, pieno produktų ir kitų gėrimų pakuotės atliekų niekas nesupirko.
Ekspertų vertinimais Lietuvoje vien šios rūšies pakuočių atliekų susidaro apie 4 tūkstančiai tonų. LR Vyriausybė 2011 gruodžio 28 d. nutarimu įpareigojo perdirbti ar kitaip sutvarkyti ne mažiau nei 15 proc. tokios pakuotės atliekų. Iki šiol, dėl sudėtingos perdirbimo technologijos, šios rūšies pakuotės rūšiavimui ir surinkimui perdirbimui buvo skiriamas nepakankamas dėmesys. Kombinuotos pakuotės atliekos bus eksportuojamos perdirbimui į Europos Sąjungos perdirbimo gamyklas.
Šiomis priemonėmis tikimasi dar padidinti atliekų rūšiavimo lygį ir taip sumažinti antrinių žaliavų patekimą į sąvartynus. Nepaisant Lietuvoje gerėjančių antrinių žaliavų rūšiavimo ir surinkimo rezultatų, atliekų, tame tarpe ir antrinių žaliavų, šalinimo sąvartynuose rodiklis Lietuvoje vis dar yra vienas didžiausių Europoje.
