sukčiai

Policijos departamentas praneša, kad liepos 16 d. 14 val. 24 min. Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas pranešimas dėl sukčiavimo. Pirminiais duomenimis, laikotarpyje nuo š. m. gegužės 26 d. iki liepos 6 d., elektroninėje erdvėje, apgaulės būdu, iš asmens buvo išvilioti 34 094 eurai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Nekilnojamojo turto nuomos skelbimų platformose neretai galima aptikti itin viliojančių skelbimų: puiki kaina, patraukli vieta, skoningas įrengimas. Visgi didelė dalis tokių skelbimų toli gražu nėra tiesa, o tik sukčių būdas pasipelnyti. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad nebūtumėte apgauti? Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu galima aptikti ne vieną žmonių pranešimą apie netikrus nuomos skelbimus.

Pastarosiomis savaitėmis kriminalinėse paraštėse sumirgėjo pranešimai apie tūkstančius eurų praradusius „Smart ID“ vartotojus. Žmonėms pakanka paspausti atsiųstą neaiškią nuorodą ir jie praktiškai įteikia raktą nuo savo turto tiesiai sukčiams į rankas, kurie iškart imasi darbo. Taip vienas vilnietis prarado 4 tūkst. eurų. Iš kitų nukentėjusiųjų sąskaitų pavogta 3 tūkst. eurų ar vos kiek mažesnės pinigų sumos. Lietuvoje sukčiai dviračio neišradinėja. Apgaulei naudojami laiko patikrinti metodai.

Patikėjusi sukčiumi, žadėjusiu uždarbį akcijų biržoje, Utenos rajono gyventoja neteko 9 tūkst. eurų. Kaip penktadienį pranešė Utenos apskrities policija, nepažįstamas vyras 1972 metais gimusiai Jasonių kaimo gyventojai pažadėjęs uždarbį išviliojo iš jos pinigus, kuriuos moteris pervedė į skirtingas užsienio šalių banko sąskaitas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Utenos aps. VPK Anykščių r. PK atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 3 d. dėl sukčiavimo pasinaudojant žinomo asmens Vaidoto Grincevičiaus vardu. Tyrimo metu policijai pavyko gauti su nusikalstama veika galimai susijusių nenustatytų asmenų nuotraukas. Jei turite informacijos apie nuotraukose užfiksuotus asmenis, prašome informuoti Anykščių r. PK pareigūnus tel. 8 620 39420, el. paštu gintaras.rudokas@policija.

Vaivai Budraitytei šių metų Joninių šventė pasibaigė ne geriausiomis nuotaikomis – moteris sužinojo, kad jos veidu ir vardu naudojamasi reklamuojant vaistus nuo grybelio. Tiesa, tai nėra pirmas kartas, kai naudojamasi garsios astrologės ir būrėjos atvaizdu, todėl moteris nebežino, ko tikėtis ateityje, ką dar sukčiai reklamuos pasinaudoję jos atvaizdu.

Pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai apsimetėliai bando paskatinti bankų klientus pasinaudoti jų turima programėle „Smart-ID“ ir, prisijungus prie savo banko paskyros, atlikti pavedimus sukčiams, rašoma pranešime spaudai. „Pirmiausia reikia prisiminti jau ne kartą skelbtą informaciją, kad nei bankai, nei „Smart-ID“ niekada nesiunčia el.

Lietuvoje yra tiek daug sukčiavimo formų, kad, regis, tautiečiai turėtų būti itin atsargūs bei kaip įmanydami saugoti savo turtą. Vis dėlto, iš svetimų klaidų pasimoko ne kiekvienas. Ypač ši problema išryškėja, kai sukčiai atranda naują nišą, kurią, kaip taisyklė, būna lengviausia išnaudoti.

Sostinėje nuo sukčių nukentėjo du žmonės paspaudę ant fiktyviose programėlės „Smart-ID“ duomenų atnaujinimo žinutėse esančių nuorodų – iš jų sąskaitų pervesta 7 tūkst. eurų.  Sekmadienį, apie 18.30 val., nukentėjo P. Vileišio gatvėje gyvenanti 1962-aisiais gimusi moteris. Iš jos sąskaitos buvo pervesta 4 tūkst. eurų.  Pirmadienį, apie 9 valandą, žinutėje gautą nuorodą paspaudė ir prisijungimą patvirtino Fabijoniškių gatvėje gyvenanti 1945-aisiais gimusi moteris.

Karantino laikotarpiu žmonėms praleidžiant daugiau laiko prie kompiuterių ar internetinėje erdvėje, jie tampa labiau pasiekiami internetiniams sukčiams. Nusikaltėliai, prisidengdami su COVID-19 susijusiomis temomis, taiko naujas sukčiavimo schemas, prašydami paramos netikroms labdaros organizacijoms, siūlydami įsigyti įvairių prekių, dalyvauti lošimuose, investuoti.

Prieš keletą metų Lietuvoje pradėjo plisti naujas sukčiavimo būdas, kuris privertė susimąstyti visus šalies buhalterius. Policija vieną po kito pradėjo skelbti atvejus, kuomet sukčiai, pasinaudodami patikliais darbuotojais, iš įmonių išviliodavo solidžias pinigų sumas.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie SAM socialiniame tinkle dalinasi įspėjimu dėl neaiškios kilmės produkto „Nomidol“, kuris pristatomas kaip vaistas, padedantis gydyti grybelį. Reklamuojamo produkto skelbime teigiama, kad tai – priešgrybelinė priemonė iš natūralių komponentų ir siūloma ją įsigyti su didele nuolaida.

SEB bankas sulaukė pranešimų iš klientų, kad kažkas banko vardu siunčia trumpąsias SMS žinutes su nuoroda. SEB įspėja, kad tai ne banko siųsti pranešimai, o sukčių bandymas išvilioti gyventojų pinigus. „Sulaukėme pranešimų apie sukčių platinamas melagingas neva iš banko siunčiamas SMS žinutes. Jose sukčiai informuoja žmones apie iš banko gautą pranešimą ir atsiunčia nuorodą į interneto banko svetainę.

Karantino metu sukčiai nesėdi užsidarę namuose – apsišaukėliai apsimeta policijos ar kitų institucijų pareigūnais ir iš patiklių senolių išvilioja viso gyvenimo santaupas. Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis naujienų portalui tv3.lt teigė, kad sukčiai taikėsi prie karantino sąlygų ir stengėsi iš žmonių išvilioti pinigus prisidengdami noru pagelbėti kovoje su koronavirusu.

Karantinas – puikus metas sukčiams, siūlantiems internete įsigyti apsaugos priemonių ir taip išvilioti iš pirkėjų pinigus. O policija skelbia, kad nuo metų pradžios šalyje fiksuotas ir kitokių sukčiavimo būdų gausėjimas. Ir pareigūnai, ir kibernetinio saugumo ekspertai perspėja: pastaruoju metu sukčiai įsisuko ir į socialinius tinklus: siūlo stebuklingas paskolas suaugusiems ar net taikosi į vaikus, prašydami jų atsiųsti tėvų banko kortelių nuotraukas.

Apsipirkti internetu – labai patogu. Tačiau tai gali būti ir nesaugu, mat sukčiai vis profesionaliau sukuria netikras internetines parduotuves, kuriose apsipirkę žmonės negauna nei užsakytos prekės, nei susigrąžina pinigų. Tad kaip nepatekti į sukčių pinkles? Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkė Erika Pernavė teigia, kad tokių nusikaltimų šiuo metu pasitaiko, tačiau jų nėra ypatingai daug.

Europolo atstovė Tamara Šote teigia, kad nors dėl koronaviruso pandemijos šalių ekonomikos patiria nuosmukį, nusikaltėliai iš šios krizės pelnosi – visoje Europoje pastebimas išaugęs kibernetinių nusikaltimų, prekybos padirbiniais ir tam tikros rūšies vagysčių skaičius.  Pasak jos, nors dar yra per anksti daryti galutines išvadas dėl COVID-19 poveikio nusikalstamumui, tačiau akivaizdu, kad organizuoto nusikalstamumo veikla visoje Europoje stipriai keičiasi.

Kai kuriems dar vis gali atrodyti, kad sukčiai ir vagys pavojingi tik gatvėje, tačiau net ir sėdint namie nereikėtų prarasti budrumo – vienas neatsakingas žingsnis internete ir jūs jau sukčių taikiklyje. Panašiai nutiko ir viename Šakių rajono kaimelyje gyvenančiai skaitytojai Mingailei (tikrasis vardas redakcijai žinomas, – aut. past.), kuri nieko blogo neįtardama vieno socialinio tinklo žinute draugei išsiuntė savo asmens tapatybės kortelės nuotrauką.

Kaune iš moters balandžio mėnesį apgaule išvilioti beveik 25 tūkst. eurų.  Kauno apskrities policijos duomenimis, iš 1956-aisiais gimusios moters pinigai išvilioti tarp balandžio 10 ir balandžio 29 dienos.  Iš viso sukčiai pasisavino 24 tūkst. 768 eurus.

Nuo šių metų pradžios sukčiams iš šalies gyventojų ir įmonių pavyko išvilioti daugiau kaip 550 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys. Tiesa, banko saugumo specialistams pavyko užkirsti kelią daliai neteisėtų operacijų ir grąžinti klientams virš 150 tūkst. eurų. Saugumo specialistai įspėja, kad sukčiai siekdami išvilioti gyventojų lėšas gali bandyti naudotis ir COVID-19 situacija, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Įžūlus sukčius ir plėšikas, jau spėjęs tapti antiherojimu ir internete, įkliuvo pareigūnams. Vyras įtariamas iš senučių pagrobęs net dešimtis tūkstančių eurų. Jau nustatyta, kad sučiuptas plėšikas siautėjo net trijose Lietuvos apskrityse. Tiesa, pareigūnai spėja, kad vyras senukus galėjo nuskriausti ir kituose šalies regionuose. Atsimenate sukčių su medicinine kauke? Rodėme jį dar antradienio TV3 Žiniose. Nufilmuota, kaip jis lankosi Kėdainių rajone, Šėtoje, pas senutę.

Kol tautiečiai bijodami koronaviruso karantinuojasi ir realų gyvenimą keičia į virtualų, sukčiai nesnaudžia. Socialiniuose tinkluose vienas po kito pasipylė siūlymai ir pigesnių kaukių parūpinti, ir dezinfekcinio skysčio atsiųsti. O kur dar garsių prekių ženklų drabužiai – šiuo metu internete apgavikai siūlo juos ir už keturiskart mažesnę kainą, nei jie kainuoja įprastoje parduotuvėje. Tik štai pareigūnai įspėja neužkibti ant panašių kabliukų.

Policijos departamentas praneša, kad balandžio 8 d. apie 16 val. Vilniuje, vyrui (g. 1976 m.) paskambinę nepažįstami asmenys apgaulės būdu išviliojo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus. Taip sukčiai iš nukentėjusiojo banko sąskaitos pervedė 23 656 eurus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Koronaviruso pandemija kelia milžiniškų iššūkių šalies sveikatos apsaugos sistemai, ūkiui bei visuomenei. Deja, kai kurie asmenys kylančiu gyventojų nerimu dėl ateities naudojasi piktavališkiems kėslams: dar aktyvesni tampa sukčiai. Pastebime, kad sukčiaujant vis dažniau pasitelkiama vadinamųjų pinigų mulų pagalba, kurią suteikiantys gyventojai, susivilioję tariamu lengvu uždarbiu, neretai vėliau nukenčia patys.

Antradienį Kretingos rajone, Salantuose, sukčiai iš senjorų poros pasisavino 35 tūkst. eurų. Kaip pranešė Klaipėdos apskrities policija, senjorai sulaikė skambučio iš neva elektros tinklų ir pranešimo apie atvykstančius pinigų tikrintojus. Netrukus į namus užsukęs 30-35 metų apie 180 centimetrų ūgio, vidutinio kūno sudėjimo trumpaplaukis vyras paprašė parodyti pinigus. Patiklus senjoras atnešė net 35 tūkst. eurų, tuomet sukčius papurškė senoliui į akis dujų ir griebęs pinigus pasišalino.

Socialiniame tinkle „Facebook“ pastebėtas netikras bendrovės „Bitė Lietuva“ puslapis, kuriame tariamai rengiami įvairūs konkursai ir dovanojami įvairūs prizai. „Bitė Lietuva“ įspėja, kad tai akivaizdus sukčiavimo atvejis, o žaidimų konsolių jie nedalija. Netikrą „Bitė Lietuva“ puslapį yra pamėgę daugiau nei pusė tūkstančio žmonių, o pirmuoju įrašu, skelbiančiu apie konkursą, kuriame galima laimėti žaidimų konsolę, pasidalijo 475 žmonės.

Visame pasaulyje, įskaitant ir Baltijos šalis, jaučiamas telefono ir interneto sukčių suaktyvėjimas. Prisidengdami naujienomis apie koronavirusą, sukčiai kuria netikras svetaines, siunčia el. laiškus bei bando išvilioti pinigus iš nieko neįtariančių žmonių, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos ekspertas Linas Sadeckas paaiškina, kad ekstremalios situacijos yra laikas, kai sukčiai suaktyvėja ir bando išnaudoti žmonių domėjimąsi koronavirusu savo tikslams.

Kovo 23-ąją, per pusdienį,  Šiaulių apskrities policijos pareigūnai pradėjo net tris ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimų, nuo kurių nukentėjo trys senjorai. Raseinių rajone, Viduklėje, gyvenantis 81 metų vyras neteko 1400 eurų, Šiauliuose gyvenanti 71 metų moteris – 2300 eurų, o 77 metų šiaulietė sukčiams atidavė 650 eurų ir banko mokėjimo kortelę, kuria pasinaudojus, buvo pasisavinti dar 2382 eurai.

Visame pasaulyje plintantis koronavirusas kibernetiniams nusikaltėliams tapo puikia priedanga. Gerokai išaugus nuotoliniu būdu dirbančiųjų skaičiui, jie naudojasi žmonių patiklumu ir baimėmis, siekdami platinti kenkėjiškas ir šnipinėjimo programas. „Svarbiausia saugumo grandis kiekvienoje įmonėje yra jos darbuotojai. Todėl svarbu, kad jie gerai žinotų įmonės taisykles dirbant nuotoliniu būdu ir jų laikytųsi.

Pirmadienį pranešta, kad nepažįstami asmenys iš Marijampolės gyventojos išviliojo daugiau nei 7 tūkst. eurų už telefonu teiktas būrimo paslaugas.  Marijampolės apskrities policija praneša, kad 1956-aisiais gimusi moteris savo pinigus atidavė rusiškai kalbėjusiems asmenims.  Bendra prarastų pinigų suma siekia 7 tūkst. 449 eurus.  Policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Vilniuje telefoniniai sukčiai iš moters išviliojo daugiau nei 38 tūkst. eurų, skelbia sostinės policija. Penktadienį,  apie 19 val. Vilniuje, S. Stanevičiaus gatvėje esančiai moteriai paskambinę asmenys prisistatė policijos pareigūnu ir banko darbuotoju bei iš 1969 metais gimusios moters apgaule išviliojo elektroninės bankininkystės per  mobiliąją programėlę duomenis.  Iš sąskaitos jie pavogė bei į kitą sąskaitą pervedė 38,4 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl el.

Melagingi skambučiai ir SMS žinutės, pirkiniai internete, kurių pinigus sumokėję gyventojai taip ir nesulaukia – kasdienė sukčių duona ir patiklių gyventojų galvos skausmas. Tačiau policija ir Lietuvos bankas įspėja, kad sukčiai darosi vis gudresni ir gyventojus mulkina pasitelkdami naujus sukčiavimo būdus, pavyzdžiui, viliones investuoti ir taip greitai užsidirbti.  2020 m. vasario viduryje viena Plungės gyventoja sulaukė SMS žinutės, pranešančios apie neva jos laimėtus 1 tūkst.

Kylant nerimui dėl koronaviruso plitimo, policija penktadienį įspėjo žmones saugotis sukčių ir vagių. „Kilus panikai, dažnai tuo naudojasi sukčiai. Atvejų tokių kol kas neužfiksuota, tai – teorinė galimybė“, – BNS sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) įspėja, kad virtualioje erdvėje jau atsirado siūlymų įsigyti vaistų bei maisto papildų koronoviruso (COVID-19) sukeltai infekcijai gydyti bei jos profilaktikai. Informuojama, kad šiuo metu pasaulyje nėra vaistinių preparatų, kurie galėtų būti vartojami COVID-19 infekcijos profilaktikai ar gydymui. Todėl raginame būti atidžiais, nepirkti neaiškios kilmės produktų ir neužsiimti savigyda, o pasitikėti gydytojais.

Daugiau nei šimtas Lietuvos gyventojų prarado šimtus tūkstančių eurų investuodami per Kipro įmonę „Royal Forex LTD“ ir jos investavimo platformą „GMO Trading“, tačiau Lietuvos bankas pripažįsta, kad susigrąžinti pinigus galimybė yra menka, skelbia LRT tyrimų skyrius.

Vienas iš didžiausių komercinių bankų Lietuvoje praneša, kad besinaudodami jo vardu sukčiai bando išvilioti pinigus iš klientų. Oficialioje „Facebook“ paskyroje bankas įspėja saugotis sukčių. „Mus pasiekė žinia, kad kai kurie banko klientai gavo SMS žinutes su prašymu atnaujinti informaciją. SMS esanti nuoroda nukreipia į netikrą „Swedbank“ puslapį“, – teigiama banko įraše. Bankas taip pat įspėja, kad jeigu gavote tokią ar panašią žinutę, jokiu būdu nesuvedinėkite prisijungimo duomenų.

Kaip bebūtų liūdna, tačiau sukčiai „nemiega“ nei vienu sezonu. Jie nuolat tyko patiklių ar senyvo amžiaus žmonių, kuria painias ar skaudžias istorijas ir apsimetę pareigūnais ar valstybės tarnautojais išvilioja žmonių santaupas, rašoma policijos pranešime žiniasklaidai. Kasmet stebimas sukčiavimo atvejų augimas: 2019 metais buvo užregistruota 135 nusikalstamos veikos, o šių metų vos per nepilnus du mėnesius jau užregistruota daugiau nei 20 ikiteisminių tyrimų.

Pirmadienį į Kauno policiją kreipėsi moteris, iš kurios sukčiai pasisavino beveik 13 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, sekmadienį apie antrą valandą dieną 1993 metais gimusiai moteriai į mobilųjį telefoną paskambinęs vyras prisistatė teisėsaugos darbuotoju ir apgaulės būdu išviliojo elektroninės bankininkystės prisijungimų kodus. Iš moters sąskaitų pasisavinta 12 tūkst. 990 eurai.

Lietuvos policija socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo informacija, kad internete pradėjo plisti dar vienas sukčiavimo būdas, kuris pritraukia asmenis, norinčius užsidirbti nekeliant kojos iš namų.  „Sulaukėte viliojančio pasiūlymo užsidirbti, neiškeliant kojos iš namų? Stabtelėkite.

Lietuvoje kiekvieną dieną įvyksta šimtai pirkimo-pardavimo sandorių. Tad natūralu, kad šioje sferoje nuolat sukiojasi sukčiai, kurie tik ir taikosi nugvelbti nieko neįtariančios aukos turtą ar pinigus. Pastarosiomis savaitėmis Lietuvos policijos pareigūnai vis dažniau fiksuoja naujos formos sukčiavimo atvejus. Modelis – itin paprastas. Sukčiai suranda vertingą daiktą parduodančio asmens skelbimą. Iš pradžių susisiekiama su auka ir sutinkama iškart apmokėti visą sumą už daiktą.

Socialiniuose tinkluose neretai galima susidurti su reklamomis ar pranešimais, kuriuose siūloma pelningai investuoti, pateikiamos sėkmės istorijos, kaip greitai užsidirbti. Visgi į tokius pranešimus reikėtų žvelgti atsargiai – dažnu atveju iš žmonių taip bandoma išvilioti pinigus.

Policijos departamentas praneša, kad sausio 27 d. apie 10 val. Vilniuje, Traidenio gatvėje, gyvenanti moteris pateko į sukčių pinkles. 1960 m.gimusiai moteriai paskambinęs asmuo, apgaulės būdu išviliojo banko prisijungimo kodus ir į sąskaitas pervedė 25 645 eurus.

Amerikiečių sutuoktinių pora prisipažino organizavusi milijardo JAV dolerių vertės sukčiavimo schemą, siekdami išvilioti pinigų iš investuotojų į saulės energiją ir tokiu būdu finansuoti savo prabangų gyvenimo būdą, penktadienį paskelbė JAV pareigūnai.

Pastaruoju metu Lietuvoje ne kartą plačiai nuskambėjo istorijos, kai gyventojai nusvyla susivilioję itin patraukliais pasiūlymais uždirbti pinigų beveik nieko neveikiant, o tik pelningai juos investuojant. Pinigai išviliojami ne tik iš pagyvenusių žmonių, kurie kalbėdami telefonu su sukčiais, patiki pačiomis keisčiausiomis istorijomis.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ketvirtadienį pranešė atlikusi kratas sukčiavimo Europos Sąjungos (ES) parama tyrime ir sulaikė keturis asmenis. Tai – trys Lietuvos ir vienas užsienio valstybės pilietis. Trečiadienį atliktos kratos jų namuose ir biure.

Policijos departamentas praneša, kad sausio 22 d. apie 12 val. gautas pareiškimas, kad sausio 19 d. apie 10 val. Zarasuose gyvenančiai moteriai (g. 1959 m.) paskambino banko darbuotoju prisistatęs asmuo. Jis apgaulės būdu sužinojęs elektroninės bankininkystės prisijungimus, iš moters sąskaitos pasisavino 10 405 eurus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Policijos pareigūnai praneša, kad sausio 15 d. neįvardijamos įmonės direktorius elektroniniu paštu sulaukė neva valdybos pirmininko laiško. Jame buvo prašoma pervesti įspūdingą 2 670 555 JAV dolerių sumą už neva planuojamą įsigyti nekilnojamąjį turtą. Pinigai iš bendrovės sąskaitos buvo pervesti į laiške nurodytą sąskaitą užsienyje. Nusikaltimo aplinkybės tiriamos.

Daugiau nei prieš mėnesį internetiniai įsilaužėliai arba dar kitaip vadinami programišiai buvo nusitaikę į Lietuvos įžymybių „Instagramo“ anketas. Šįkart įsilaužėlių taikinyje – socialinio tinklo „Facebook“ verslo puslapiai. „Facebook“ reklamos specialistas Donatas Talutis teigia, kad šiuo metu kasdien sulaukia klientų prašymų padėti susigrąžinti pavogtą „Facebook“ verslo puslapį bei atgauti prarastus pinigus.

Telšiuose sukčiai iš senjorės pavogė 13 tūkst. eurų, penktadienį pranešė policija. Anot jos, Kauno gatvėje 1936 metais gimusiai moteriai į namų laidinį telefoną paskambino vyras, prisistatęs policijos atstovu. Jis pasakė, kad reikia patikrinti turimus pinigus, ar jie nepadirbti. Pokalbio metu į butą užėjo vyras, kuris apgaulės būdu iš moters pasisavino 13 tūkst. eurų.