sukčiai

Sukčių auka tapusi druskininkietė neteko per 34 tūkst. eurų. Anot Policijos departamento pranešimo, apie 16 val. į Druskininkų policijos komisariatą kreipėsi 1963 metais gimusi moteris, kad nuo lapkričio 4-osios iki lapkričio 17-osios iš jos apgaulės būdu išviliota 34 tūkst. 100 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kasmet kibernetinių išpuolių vis daugėja, tačiau interneto vartotojai, atrodo, niekaip nepasimoko – savo paskyroms apsaugoti vis dar naudoja itin silpnus slaptažodžius. Populiariausią pasaulyje slaptažodį „123456“ naudoja 1 iš 100 žmonių, rodo atlikto tyrimo duomenys, rašoma pirmadienį išplatintame pranešime žiniasklaidai.

Per devynis šių metų mėnesius sukčiai iš šalies gyventojų ir įmonių sugebėjo išvilioti daugiau kaip 1,4 mln. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys. Daugiausiai pinigų lietuviai prarado susivilioję netikrais sukčių investavimo pasiūlymais, žadant labai greitą ir didelę grąžą. Banko saugumo ekspertai taip pat pastebi, kad šįmet sukčiai dažniau pasitelkia klaidinančias SMS žinutes ir toliau naudoja romantinio sukčiavimo schemas.

Išpopuliarėjusi ir, atrodo, visiems gerai žinoma schema sukčiams vis dar padeda pelnytis iš patiklių žmonių. Spręsdami šią problemą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai sukūrė vaizdo klipą, kuriuo siekia atkreipti visų lietuvių dėmesį. Telefonu pasikalbėję su apsimetėliais pareigūnais, žmonės jiems atiduoda savo santaupas. Todėl tikrieji policijos pareigūnai dar kartą primena ir ragina pasidalinti su artimaisiais itin svarbia informacija.

Kai žmonės tapo nuovokesni apie duomenų apsaugą internete, sukčiai priversti ieškoti kitų apgavysčių būdų. Naują galimybę jiems atvėrė augantis SMS rinkodaros populiarumas. Apsimesdami valstybės tarnautojais, bankų ar kitų gerai žinomų įmonių darbuotojais sukčiai siuntinėja apgaulingus tekstinius pranešimus siekdami išvilioti pinigus ar pasisavinti asmens duomenis.  „SMS klastojimas (angl. SMS spoofing) – dar pakankamai naujas sukčiavimo būdas Lietuvoje.

Kone kasdien policijai pranešant apie galimus sukčiavimo atvejus elektroninėje erdvėje, bankai perspėja, kad sukčių strategijos kinta, todėl ir ateityje matysime vis naujus apgaudinėjimo būdus.   Pasak SEB banko Prevencijos departamento direktoriaus Audriaus Šapolos, remiantis Lietuvos bankų asociacijos skelbiamais duomenimis, per devynis šių metų mėnesius finansų įstaigų klientai dėl sukčių patyrė iš viso 3,4 mln. eurų nuostolių.

Sukčiai naudojasi tv3.lt ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vardu. VMI jau anksčiau kreipėsi į visuomenę ir informavo žmones apie siaučiančius sukčius. Jiems suaktyvėjus, primenama trinti gautas keistas SMS žinutes. Sukčiai platina pranešimus, trumpąsias SMS žinutes, prisidengdami žinomų Lietuvos portalų, įmonių vardu. „Gavote kažką panašaus? Siuntėjas vienas iš žinių portalų? Trinkit. Ir kitiems pasakykit, kad tai MELAGIENA“, – rašo VMI savo „Facebook“ paskyroje.

Policijos pareigūnais apsimetę sukčiai iš Šiauliuose gyvenančio senjoro pagrobė banko kortelę, bankomate paėmė 1,6 tūkst. eurų ir dar bemaž už 1 tūkst. eurų nusipirko įvairių prekių.  Pasak Šiaulių apskrities policijos, sukčiai iš Vytauto gatvėje gyvenančio 1933 metais gimusio vyro kortelę ir jos PIN kodą išviliojo sekmadienį popiet.

Šiuo metu bankai, pastebėję įtartinas operacijas ir nustatę, kad klientas atlieka pervedimus į galimai sukčiams priklausančias sąskaitas, telefonu paskambina žmogui ir perspėja, jog jis gali būti įtrauktas į sukčiavimo schemą. Netrukus į klientų namus belsis ir policija, praneša Lietuvos bankų asociacija (LBA). Praktika rodo, kad bankų tarnautojų kreipimaisi ne visuomet būna efektyvūs – sukčių paveikti žmonės neretai nebereaguoja į perspėjimus ir tampa nusikaltimo aukomis.

SEB bankas praneša sulaukęs pranešimų apie pastaruoju metu suaktyvėjusius finansinius sukčius, kurie apsimeta banko darbuotojais ir bando išvilioti prisijungimo prie interneto banko ar mokėjimo kortelių duomenis. Sukčiai skambina suklastoję banko telefono numerį – tokie skambučiai iš neva oficialaus banko telefono numerio gali sukelti pasitikėjimą, todėl bankas ragina gyventojus būti itin atidžius ir niekam neatkleisti savo asmeninių duomenų.

Penktadienį Visagine sukčiai pasisavino 14 tūkst. eurų. Anot Policijos departamento pranešimo, apie 10 val. Visagine, Taikos prospekte, į 1958 metais gimusios moters mobilųjį telefoną paskambino kita moteris, ji prisistatė banko darbuotoja ir apgaulės būdu išviliojo elektroninės bankininkystės kodus. Iš visaginietės sąskaitų sukčiai paėmė 14 tūkst. eurų.

Ketvirtadienį į Kauno apskrities policiją kreipėsi senjorė, kuri pranešė, kad investuoti siūlęs sukčius iš jos išviliojo 9,7 tūkst. eurų.  Policijos departamento duomenimis, 1943 metais gimusiai moteriai vyras paskambino antradienį, o pinigus į nepažįstamo asmens sąskaitą ji pervedė trečiadienį.  Dėl sukčiavimo policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Druskininkų miesto Švč. M. Marijos Škaplierinės parapijos klebonas Vaidas Vaišvilas pakliuvo į ganėtinai nemalonią situaciją – populiarioje pažinčių programėlėje „Tinder“ atsirado netikra jo anketa. Klebonas V. Vaišvilas kreipėsi į savo sekėjus socialiniame „Facebook“ tinkle. Vyras pasidalijo sukurtos netikros jo „Tinder“ anketos nuotrauka.

Kaišiadoryse mokytoja dirbanti Orinta keturis mėnesius sapnavo košmarus ir svarstė, ar jai teks sėstis į kalėjimą. Pasirodo, kad vienoje Lietuvoje veikiančioje elektroninių pinigų įstaigoje Orintos vardu buvo atidaryta sąskaita, apie kurią moteris nė nebuvo girdėjusi, iki kol vieną dieną jai nepaskambino policija ir neapkaltino sukčiavimu. Situacija domėjosi laidos „Prieš srovę“ žurnalistai.

Nors finansiniai sukčiai turi aibes būdų ir metodų, kaip išgauti asmeninius jūsų duomenis ir išvilioti pinigus, egzistuoja kelios universalios taisyklės, kurių laikantis gerokai sumažinsite tikimybę  patekti į jų pinkles. Kokie yra tie keli ir gana paprasti dalykai, kurių turėtumėte nedaryti? Plačiau apie tai – SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola.

„Swedbank“ perspėja įmones ir gyventojus dėl banko vardu siuntinėjamų melagingų el. laiškų, kuriais informuojama apie neva atliktą paramos mokėjimą. Tariamo mokėjimo informacija siunčiama prisegtoje byloje, kuri iš tiesų yra kenksmingas programinis kodas. Banko saugumo specialistai perspėja tokių prisegtų bylų jokiu būdu neatidarinėti. El. laiško siuntėjas nurodomas kaip SwedBank (postmaster@swedbank.

Klaipėdos pareigūnams įkliuvo 13 000 eurų iš senjoro išvilioję sukčiai. Policininkai vien per rugsėjį sučiupo ir dar du tokius nusikaltėlius, kurie iš patiklių klaipėdiečių išviliojo per 50 000 eurų. O štai vilnietė sukčiams internete savo noru atidavė net 170 000 JAV dolerių. Tiesa, lietuvius mulkinančių sukčių gretos nemažėja. Juolab, kad dažnai patikliems tautiečiams skambinėja jau kalėjime sėdintys sukčiai tiesiai iš savo kamerų.

Socialiniai tinklai yra puiki erdvė sukčiams. Tikėtina, kad dauguma esate sulaukę kvietimų draugauti siūlančių įtartinų asmenų. Taip nutiko ir tv3.lt skaitytojui Mariui, kuris atsiuntė savo susirašinėjimą ne šiaip su bet kuo, o su neva Tarptautinio valiutos fondo (TVF) „sekretoriumi“. Galima pasijausti tikru laimės kūdikiu, nes naujasis „pažįstamas“ nieko nelaukdamas pasiūlo negrąžintiną finansinę pagalbą. Reikia tik apsispręsti, kokios sumos pageidaujate.

„Sodra“  įspėja gyventojus apie jų vardu sukčių siunčiamas trumpąsias SMS žinutes. Pranešime skelbiama, kad „Sodra“ nesiunčia SMS ir kitų pranešimų gyventojams informuodama apie VMI taikomas lengvatas. Tai – sukčiai, todėl jokiais būdais neatidarykite žinutėse nuo, esą, „Sodros“ gautų nuorodų. „Sodra“ sulaukė pranešimų apie atvejus, kai gyventojai sulaukė sukčių trumpųjų SMS žinučių, kurių siuntėjas yra SODRA.

Apgaulingi neva policijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) laiškai buvo skirti vienos įmonės kibernetinio saugumo mokymams, tad policija tyrimo nepradės, skelbia „Kauno diena“. Kaip dienraščiui informavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis, apgaulingi laiškai, kuriuose pridėtos klaidinančios nuorodos epolicija.It ir vrni.lt buvo „vienos įmonės IT mokymai saugumo tema", įmonė apie tai informavo ir atsiprašė, todėl tyrimas nebus pradėtas.

Alytaus apskrities policijos pareigūnai įspėja gyventojus apie naują sukčiavimo būdą, kurį neteisėtai pasipelnyti norintys asmenys gali panaudoti prieš transporto priemonių vairuotojus. Policijos įvykių registre pastaruoju metu buvo užregistruotas pranešimas, kad asmeniui paskambino policijos pareigūne prisistačiusi moteris, kuri teigė, kad pranešėjas yra nufotografuotas „trikojo“ greičio matuoklio ir jam gresia teisės vairuoti atėmimas iki pusės metų.

Sukčiai, prisidengę VMI vardu, siunčia SMS ir skatina investuoti Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau — VMI) informuoja, kad užfiksuota atvejų, kai gyventojai sulaukė sukčių, prisistatančių VMI vardu, trumpųjų SMS žinučių. Jose gyventojai informuojami apie tai, kad jiems priklauso parama ir nurodoma nuoroda į tinklapį vmiparama.lt.

Internetiniai sukčiai pakeitė pinigų išviliojimo strategiją. Ilgą laiką internete sklandė pranešimas, kuriame trumpąją žinute praneša apie laimėjimą ir prašoma apie jį pasidomėti atsidarius atsiųstą nuorodą. Dabar sukčiai panašias nuorodas pradėjo platinti prisidengę Lietuvos paštu.  Kokybiškai padarytame elektroniniame laiške, kuriame matomas Lietuvos pašto logotipas, teigiama, kad laiško tikslas yra suteikti informacijos apie siuntos būseną.

Per tarptautinę teisėsaugininkų operaciją Rumunijoje sučiupti trys sukčiai, įtariami iš Lietuvos piliečių bei įmonių pasisavinę 100-tą tūkstančių eurų. Lietuvoje nuo rumunų grupuotės nukentėjo 80 žmonių ir 20 įmonių, patikėjusių sukčių siunčiamais elektroniniais laiškais. Iš Lietuvos piliečių ir įmonių sąskaitų sukčiai bandė persivesti sau apie ketvirtį milijono eurų.

Šią savaitę tarptautinės teisėsaugos operacijos metu, aktyviai bendradarbiaujant Lietuvos, Estijos, Rumunijos pareigūnams ir Eurojustui, Rumunijoje buvo sulaikyti 3 asmenys, nuo kurių nusikalstamų veikų galimai nukentėjo virš 80 Lietuvos piliečių bei apie 20 įmonių. Dar apie 500 nukentėjusiųjų buvo nustatyta Estijoje.

Vilniaus apskrities policijai pirmadienį pranešta, kad nepažįstamas vyras iš moters per du mėnesius išviliojo 19,7 tūkst. eurų.  Pasak Policijos departamento, 1984 metais gimusi moteris pranešė, kad nepažįstamas vyras, su kuriuo ji susipažino internetu, pinigus iš jos apgaulės būdu išviliojo laikotarpiu nuo birželio 27 iki rugpjūčio pabaigos.  Dėl sukčiavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Studentams sugrįžus į didžiuosius miestus, auga nuomojamų būstų poreikis. Interneto platybėse gausu įvairių butų nuomos skelbimų, tačiau būkite atsargūs – tai puiki terpė sukčiams. Nekilnojamojo turto brokeriai pasakoja, kokias suktybes naudoja ne tik būstų nuomotojai, bet ir patys brokeriai. „Facebook“ grupėje „Butų nuoma Vilniuje be tarpininkų“ vaikinas pasidalino istorija, kaip susidūrė su sukčiais nuomos srityje.

Lietuvos policija penktadienio vakarą savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo perspėjimu žmonėms. Anot jų, sukčiai savo tempų stabdyti neketina ir žmones jau bando apgaudinėti prisidengdami pačios policijos vardu. „DĖMESIO, SVARBI INFORMACIJA. Lietuvos gyventojams siunčiami el. laiškai, kurių siuntėjas "[email protected]" apgaulingai pateikiamas lyg jie būtų gauti iš Policijos departamento sistemų.

Sukčiai iš moters ir bendrovės sąskaitų, neteisėtai gavę prisijungimo duomenis, persivedė 30 tūkst. eurų. Policijos departamentas informavo, kad trečiadienį, 8.32 val. į Vilniaus apskrities policijos pareigūnus kreipėsi 1974 metais gimusi moteris – ji pranešė,  jog nenustatyti asmenys, neteisėtai užvaldę banko prisijungimo duomenis, iš jos ir bendrovės sąskaitų nuskaitė 30 tūkst. eurų.

Patikliai „Smart-ID“ programėlę atnaujinusi šiaulietė neteko 1000 eurų, pranešė Šiaulių apskrities policija. Rugsėjo 21-osios vakare 27 metų šiaulietė mobiliuoju telefonu gavo žinutę su nurodymu mobiliajame telefone atnaujinti „Smart-ID“ paskyrą. Mergina paspaudė ant nuorodos ir telefono ekrane atsidarė „Swedbank“-o langas, kuriame buvo prašoma suvesti savo identifikacijos banke kodą bei asmens kodą. Atlikus šiuos nurodymus, šiaulietės buvo paprašyta suvesti PIN 1 ir PIN 2 kodus.

Valstybinė mokesčių inspekcija  (VMI) informuoja, kad užfiksuota atvejų, kai interneto sukčiai siunčia gyventojams e. laišką – pranešimą apie pateiktos metinės pajamų deklaracijos už 2019 metus atmetimą. Siunčiamuose e.laiškuose sukčiai naudoja vizualiai panašų į VMI el. pašto adresą - vietoj galūnės @vmi.lt adrese naudojama @vrni.lt, o juose nurodytos nuorodos nukreipia į interneto sukčių serverį, kuriame pateikiama prisijungimo prie VMI informacinių sistemų imitacija.

Nors šiais metais sukčiavimų internete skaičius sumažėjo, tačiau stabiliai augo techniškai sudėtingų sukčiavimo schemų skaičius, pranešime žiniasklaidai perspėja Lietuvos bankų asociacija (LBA). Dažniausiai sukčiai apgavystėms rinkdavosi skambučius iš užsienietiškų numerių, žinutes bankų vardu su apgaulingomis nuorodomis ar įmantresnius variantus, pavyzdžiui, skambučius į pokalbių programėles.

Marijampolės apskrities policijos komisariato pareigūnai tiria nuo sukčiaus nukentėjusios moters skundą. Moteris teigia, kad asmuo jai bandė išnuomoti kažkam kitam priklausantį butą. Į policiją kreipėsi 1986 m. gimusi moteris iš Marijampolės, kuri prieš kurį laiką sudarė buto nuomos sutartį su asmeniu (gim. 1979 m.) ir sumokėjo 320 eurų grynaisiais, o po kurio laiko į minėto asmens banko sąskaitą pravedė dar 320 eurų. Iš viso vyrui moteris sumokėjo 640 eurų.

Nors pastaruoju metu sukčiai darosi vis išmanesni ir sugalvoja vis naujesnių sukčiavimo būdų, neretai pasitaiko atvejų, kuomet žmonės užkimba ir už primirštų sukčiavimo būdų. Praėjusią parą registruoti sukčiavimai Kaune ir Klaipėdoje, kuomet pas žmones į namus atvykę sukčiai išviliojo tūkstantines pinigų sumas, rašoma policijos pranešime. Rugsėjo 9 d. apie 13 val. 40 min. Klaipėdoje, moteriai (g. 1934 m.) telefonu paskambino vyras ir pasakęs, kad sūnus padarė eismo įvykį, pareikalavo pinigų.

Policijos departamentas praneša, kad rugsėjo 9 d. apie 13 val. 40 min. Klaipėdoje, moteriai (g. 1934 m.) telefonu paskambino vyras ir pasakė, kad jos sūnus padarė eismo įvykį. Skambinęs asmuo pareikalavo pinigų. Atėjusiam į namus nepažįstamam vyriškiui moteris perdavė 19 850 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pagal kitą sukčiavimo modelį nukentėjo ir Kauno gyventojas. Vakar laikotarpyje tarp 16 val. ir 16 val. 30 min.

Finansų ministerija įspėja, kad šiuo metu plinta tikrovės neatitinkanti informacija („fake news“), kurioje asmenys gavę SMS žinutę iš adresato, pasivadinusio „FinMinLT“, raginami paspausti el. nuorodą ir susigrąžinti permoką. „Norime informuoti ir pabrėžti, kad Finansų ministerija niekada nesiunčia SMS žinučių ir tuo labiau neprašo gyventojų atlikti jokių finansinių veiksmų.

„Luminor” bankas perspėja, kad dalis banko klientų šiandieną gavo sukčių laiškus, kuriuose prisidengiant banko vardu yra prašoma atidaryti prisegtą dokumentą. Bankas perspėja savo klientus neatidaryti tokių laiškų ir saugoti savo asmens duomenis.   Kaip teigiama banko pranešime žiniasklaidai, rugsėjo 7 dieną dalis banko klientų gavo laišką su pavadinimu „SWIFT“, kuris yra panašus į „Luminor“ banko siunčiamus oficialius laiškus.

Laidoje „TV Pagalba“ – šokiruojanti istorija apie tai, kaip galima netekti savo namų. Sūnus savo mamą rado apleistame, svetimame bute, o jų pačių būste jau šeimininkauja netikėti svečiai.  Aidas pasakoja, jog visą gyvenimą gyveno bute Kybartuose dviese su mama. Sykį išvykęs uždarbiauti į Marijampolę vyras sulaukė netikėtos žinios, jog jų butas parduotas. Esą ligota mama butą pardavė būdama neblaivi.  „Tie čigonai kažką pažadėjo jai, kad ateis, padarys remontus.

Dėl Covid-19 pandemijos bankams pradėjus daugiau paslaugų teikti nuotoliniu būdu, padaugėjo ir telefoninių sukčių, apsimetinėjančių banko darbuotojais. Žmonėms prisiskambinę telefoniniai sukčiai dažniausiai bando sužinoti banko klientų duomenis – išvilioti internetinės bankininkystės prisijungimo informaciją, „Smart-ID“ prisijungimo kodus ir kitą konfidencialią informaciją, suteikiančią prieigą prie klientų finansų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Gyventojai sulaukė elektroninių laiškų, kuriuos prisidengdami „Swedbank“ vardu atsiuntė sukčiai. Banko atstovas ragina gyventojus būti atidiems – neatidaryti jokių įtartinų nuorodų ir nepateikti savo asmens duomenų. Banko atstovas spaudai Saulius Abraškevičius teigia, kad pastaraisiais metais interneto sukčiai gerokai patobulino savo taktiką ir sukčiavimo būdus. Vienas pavyzdžių – šalies gyventojus pasiekiantys suklastoti banko laiškai su prisegta kenkėjiška programa.

73 tūkst. eurų – tiek per beveik 3 mėnesius 45-erių vilnietė pervedė jai turtus sukrauti žadėjusiems „investuotojams“. Tai tik vienas pavyzdžių, kaip patiklūs žmonės ir dabar sukčiams atiduoda savo pinigus. Apie šį sukčiavimo atvejį policijai pranešta tik rugpjūčio 13-ąją, nors pinigai sukčiams buvo pervedinėjami nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki liepos 31 d. Su sukčiais moteris bendravo elektroniniu paštu ir mobiliojo ryšio telefonu.

Penktadienį gauti net du iškvietimai dėl sukčių, išviliojusių pinigus iš pensininkų, pranešė, Klaipėdos policijos komisariatas. Rugpjūčio 14 d. d. gautas 1936 m. gimusios moters pranešimas, kad apie 13.50 val. Pušyno g., Klaipėdoje, į namų fiksuoto ryšio telefoną paskambino vyras. Jis prisistatė namus administruojančios bendrovės darbuotoju ir aiškino, kad pensiją pareiškėja galėjo gauti netikrais pinigais, todėl juos reikia patikrinti. Apie 14.25 val.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdybos pareigūnai kartu su Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame dvi kaunietės įtariamos apgaule ir stambiu mastu įgijusios svetimą turtą. Per dvejus metus verslininkėmis prisistačiusios moterys už neva pagalbą investuojant iš 30-ties asmenų išviliojo beveik 190 tūkst. eurų.

Policijos departamentas praneša, kad rugpjūčio 13 d. 8 val. 20 min. Vilniaus apskr. VPK gautas pareiškimas dėl sukčiavimo. Pirminiais duomenimis, nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki liepos 31 d. elektroniniu paštu ir mobiliojo ryšio telefonu moteris (g. 1975 m.) bendraudama su užsienio įmonės brokerių atstovais prisistačiusiais asmenimis dėl investavimo į kriptovaliutas ir jų prekybą, šiems asmenims pervedė daugiau nei 73 tūkst. eurų. Surinkta medžiaga aplinkybių patikslinimui.

Tokios apgaulės pajūryje nebuvo jau daug metų. Įtikinę investuoti į kriptovaliutas, sukčiai iš moters internetu išviliojo kone 50 000 eurų. Pinigus pajūrio gyventoja pusę mėnesio nuolat internetu vedė į skirtingas sąskaitas. Finansinių technologijų ekspertai mano, jog pasidarbavo profesionalai. Esą eiliniai sukčiai tokios sumos nesugebėtų pradanginti. Viena 68-erių metų pajūrio gyventoja trumpą laiką manė, kad jai labai pasisekė.

Klaipėdos apskrityje sukčiai iš moters išviliojo beveik 50 tūkst. eurų. Policijos departamento duomenimis, rugpjūčio 5 d. 8 val. 18 min. Klaipėdos apskr. VPK gautas pranešimas, kad laikotarpiu nuo birželio 22 d. iki liepos 17 d. nepažįstami asmenys apgaulės būdu iš moters (g. 1952 m.) išviliojo 48 282 eurus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Klaipėdos rajone policija aptiko pogrindinį fabriką, kuriame verslininkai-sukčiai gamino ir saugojo padirbtą „Mercedes-Benz“ automobilių gamintojų ženklais pažymėtą alyvą ir aušinimo skystį. Apgavikai į tūkstančius litrų falsifikatų pilstė vietinės gamybos panašius produktus. Kai pogrindinės produkcijos tonos, vien rankomis jos neišpilstysi – štai Klaipėdos rajone prie pogrindinio konvejerio stovi vyras, per įrenginį keliauja eilė butelių su suklastota produkcija.

Policijos departamentas praneša, kad liepos 21 d. 17 val. 52 min. Vilniaus apskrities VPK gautas pranešimas dėl sukčių apgavystės. Pirminiais duomenimis, nuo birželio 30 d. iki liepos 21 d. nenustatyti asmenys elektroninėje erdvėje, apgaulės būdu, iš vyro (g. 1967 m.) išviliojo 25 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Naujo buto pirkimas gali atnešti ne tik džiaugsmus, bet ir rūpesčius. Vilniečiai nusprendę įsigyti butus Pilaitės mikrorajone įtaria, kad pateko į sukčių pinkles. Butus pastačiusi ir pardavinėjusi įmonė vengia pasirašyti notarines sutartis. Negana to įmonė pakeitė pavadinimą ir bando kratytis atsakomybės. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Andrius. Vyras pasakoja, kad su įmone pernai pasirašė sutartį dėl buto pirkimo, sumokėjo pusę sumos, tačiau įmonė vis dar nepasirašo notarinės sutarties.