Pastarosiomis savaitėmis Lietuvos policijos pareigūnai vis dažniau fiksuoja naujos formos sukčiavimo atvejus. Modelis – itin paprastas. Sukčiai suranda vertingą daiktą parduodančio asmens skelbimą.
Iš pradžių susisiekiama su auka ir sutinkama iškart apmokėti visą sumą už daiktą. Tokie „pirkėjai“ išsiskiria tuo, kad neparodo daug abejonių dėl vykdomo sandorio, o tai „paperka“ nieko neįtariantį žmogų.
Tada sukčiai atsiunčia pardavėjui suklastotą pinigų pervedimo kopiją. Nors žmogus realiai dar nemato pinigų savo sąskaitoje, bet sukčius jau atvyksta pats arba atsiunčia „pagalbininką“ paimti parduodamo daikto.
Pardavėjas jį atiduoda, o praėjus kelioms valandoms ar net paroms supranta, kad jokie pinigai jam nebuvo ir nebus pervesti. Dar nuo seniau sukčiai taiko ir atvirkštinę taktiką. Tada jie apsimeta pardavėjais bei potencialiems pirkėjams liepia skubiai pervesti avansą.
Įteigiama, kad parduodamu daiktu esą domisi daugiau pirkėjų, tad rezervuoti prekę galima tik gavus avansą. Sužaidžiama „pervesk avansą kuo skubiau“ korta. Tačiau pagal šį modelį jau yra tiek nukentėjusių lietuvių, kad šis, tikėtina, nebėra toks efektyvus.
Neskubėkite vykdyti reikalavimų
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis patvirtino, kad tokia sukčiavimų forma yra viena iš naujesnių ir apgautųjų skaičius nuolat didėja:
„Toks sukčiavimo modelis suveikia tiek su privačiais asmenimis, tiek su įmonėmis. Žmonėms patartume neprarasti budrumo, neskubėti vykdyti reikalavimų, pasigilinti į situaciją, pasitarti su giminaičiais ar draugais, paieškoti viešoje erdvėje informacijos.
Svarbiausia, ką patartumėme įmonėms – pasidaryti dvigubą kontrolę, kad vienas žmogus negalėtų atlikti pavedimų be kito žmogaus patvirtinimo. Tai dažniausiai padeda išvengti nuostolių.“
Anot R. Matonio, sukčiai naudoja įvairias formas, vis grįžta prie senų, taip pat prisitaiko prie naujų: „Populiariausios – pirkimai internetu (kai iš anksto pervedami pinigai ir žmogus gauna nekokybišką prekę arba negauna visiškai) bei skambučiai ar žinutės, apsimetant įvairių tarnybų atstovais. Tada yra sukuriama istorija apie į nelaimę patekusius giminaičius.“
Policijos departamento atstovas patvirtino, kad nors sukčiai prigalvoja naujų pinigų išviliojimo būdų, tačiau iki šiol suveikia ir tos, kurios buvo pradėtos naudoti prieš 20 metų: „Žmonėms ir toliau skambina sukčiai, siunčia SMS žinutes apie laimėjimus ir taip išvilioja nemažas pinigų sumas.“
Nėra pinigų, nebus ir prekės
„Swedbank“ Kibernetinės saugos paslaugų tarnybos komandos vadovas Vytautas Krakauskas pabrėžė, kad suklastoti mokėjimo išrašus ir net SMS žinutes apie gautas lėšas šiais laikais nėra taip sudėtinga:
„Daug ką įmanoma suklastoti, todėl tokia informacija aklai pasitikėti negalima, ją reiktų papildomai tikrinti. Pasitaiko atvejų, kai prisidengiant fiktyviais tarpininkais, reikalaujama siuntinio važtaraščio kopija, kad tarpininkas tariamai pervestų pinigus į jūsų sąskaitą. Kartais netgi būna sukuriamos fiktyvios svetainės vaizduojančios netikrą balansą.“
Geriausia apsaugos priemonė, anot V. Krakausko, prieš perduodant prekę, įsitikinti, kad pinigai matomi jūsų sąskaitos išraše:
„Tokius tikrinimus darykite tik iš savo įrenginio, kuris yra tinkamai apsaugotas, tai yra, turi antivirusinę programą, yra reguliariai atnaujinamas. Venkite tikrinimo pagal pirkėjų nuorodas, jos gali vesti į suklastotas ar fiktyvias svetaines, perimti jūsų prisijungimo duomenis ar bandyti užkrėsti jūsų kompiuterį kenkėjiškomis programomis.
Galimas ir priešingas scenarijus, kai už prekę sumokama, bet pirkėjas jos negaunama. Bendra rekomendacija – pirkimams ir pardavimams naudokite gerą reputaciją turinčias svetaines, kurios numato tinkamas apsaugos nuo sukčių priemones ir saugius atsiskaitymo metodus.“
V. Krakauskas pabrėžia, kad sukčiai nuolatos keičia taktiką, todėl auksinės taisyklės kaip apsisaugoti nėra: „Bendri bruožai – reikalaujama skubotų veiksmų, nesutampa pašto ir sąskaitos savininkų duomenys, reikalaujami tiesioginiai pinigų pavedimai į trečiąsias šalis.“
Naudinga žinoti: labiausiai paplitę sukčiavimo būdai
Mobiliojo ryšio paslaugos „Labas“, „Extra“, „Pildyk“ pokalbių sąskaitos papildymo kodo pranešimas asmeniui, dažniausiai prisistatančiam loterijų organizatorių atstovu ir siūlančiam telefonu išlošti vertingus buitinės technikos ar namų elektronikos prizus.
Taip pat skambučiai telefonu apie: piniginio prizo laimėjimą, mobiliojo telefono laimėjimą, daiktinio prizo laimėjimą, nusikaltimo padarymą ir nubaudimą ar eismo įvykį.
Taip pat skambinama ir reikalaujama sumokėti laimėto daiktinio prizo PVM, pranešama tapus atsitiktinai atrinktu pirkėju prekybos centre, skambina nukentėję verkiantys giminaičiai ar iš Lietuvos ambasados užsienyje dėl giminaičio susižalojimo.
Kaukazietiško gymio asmenys šalies tarpmiestiniuose keliuose stabdo automobilius ir sustojusiems asmenims siūlo pirkti gelsvos spalvos metalo dirbinius, kurie yra beverčiai.
Paaiškinama, kad juos apvogė ar patys pametė pinigus ir šiuo metu neturi už ką įsigyti kuro ir negali tęsti savo kelionės. Neprašydami labdaros, siūlo pirkti savo auksinius žiedus, kurie yra iš paprasto gelsvo metalo ir yra beverčiai.
Asmenys važinėja po kaimo vietoves ir prisistato banko darbuotojais, už tam tikrą mokestį siūlo padėti susigrąžinti prarastus indėlius. Asmenys, prisistatę banko darbuotojais, už 10 procentų sumos ar kitą sutartą atlygį pasiūlo sutvarkyti dokumentus dėl prarastų indėlių susigrąžinimo. Surašomi tam tikri dokumentai, paimamas užmokestis, o bankininku prisistatęs asmuo dingsta.
Kaukazietiško gymio asmenys siūlo pirkti firmines prekes už aukštą kainą, tačiau įsigijus pastebima, kad jos bevertės. Mieste ar kaimo vietovėse kaukazietiško gymio asmenys, šiuo metu jau ir šviesaus gymio asmenys, siūlo pirkti įvairius firminius buitinius prietaisus už gerą kainą. Prekė labai gerai apibūdinama ir kuo skubiau siūloma ją įsigyti, o neatidus pirkėjas tik vėliau pastebi, kad prekė bevertė.
