stalas

„Kurią tai dieną gaminau pikantiškas salotas. Kadangi salotų liko, sumąsčiau jas įsukti į tortilijas. Gavosi superiniai pikantiški suktinukai, kurie ne tik gardūs, bet ir puikiai žiūrisi patiekti ant stalo. Kaip manote, ar tokie suktinukai tiktų ant šventinio stalo? Man atrodo, kad visai tiktų, o jūsų nuomonės lauksiu komentaruose“, – rašo tinklaraščio „Gamink su Audrone“ autorė.

Ant krikščioniškas tradicijas gerbiančios šeimos Kūčių stalo šiukštu nerastumėte mėsos ar pieno produktų, todėl įvairia paruošta žuvis yra gana dažnai švenčių metu vartojamas produktas. Nepaisant to, kokio tipo žuvį mėgtumėte – silkę, lydeką, ar lašišą – KTU mokslininkai įsitikinę, tai – sveikatos šaltinis. Artėjant didžiosioms žiemos šventėms, vis dažniau svarstome kokią žuvį geriausia naudoti šventiniams patiekalams ruošti.

Pasaulį ir vėl apskriejo absurdiškai ilgo Vladimiro Putino stalo, prie kurio jis priima pasaulio lyderius, nuotraukos. Šį kartą už stalo sėdėjo JT Generalinis sekretorius Antonio Guterresas, atvykęs kalbėtis apie karą Ukrainoje. Dabar jau visiems žinomas milžiniškas stalas, rodomas, kai filmuojami Putino susitikimai su pasaulio lyderiais. Manoma, kad toks sprendimas pasirinktas todėl, kad Putinas labai bijo užsikrėsti koronavirusu, rašoma dailymail.co.uk.

Šventinis, įvairiausiais patiekalais nukrautas stalas ir aplink jį susėdę artimiausi šeimos nariai – neatsiejama šv. Velykų tradicija. „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas aiškina, kokių taisyklių ruošdamas maistą ir sėdėdamas prie stalo turėtų laikytis kiekvienas, kad šventės džiaugsmo netemdytų pasireiškusios virškinimo problemos ar bakterinės infekcijos.

Kalėdos gali būti brangus metų laikas, o kai ruoši vakarienę didelei giminei, stipriai nukenčia šeimos biudžetas, nes labai daug išleidžiama maistui kad visi svečiai jaustųsi sotūs. Daugelis šeimų, susirenkančių krūvon Kūčių ar Kalėdų dieną, susitaria, kad atskirus patiekalus ruoš visi ir taip sumažina savo išlaidas ir pasiruošimo nuovargį, tačiau viena šeima paprašė, kad kiekvienas svečias susimokėtų tam tikrą mokestį išlaidoms padengti, rašo mirror.co.uk.

Ant didžiųjų metų švenčių stalo lietuviai vis dar įpratę dėti jų senelių gamintus patiekalus, bet po truputį įsileidžia ir naujus skonius, pastebi prekybos tinklai. Visgi norint paeksperimentuoti su neįprastais velykinio stalo ingredientais ar patiekalais, tikėtina, kišenę reikės pakrapštyti labiau nei laikantis įprastų šventinio stalo tradicijų.

Jau greit švęsime vieną gražiausių pavasario švenčių – šv. Velykas. Nors tikriausiai šias Velykas praleisime negalėdami susitikti su artimaisiais, tai švenčių svarbos nesumažina. Vestuvių dekoratorė Roberta Drasutė pasidalijo patarimais, kaip šventinį Velykų stalą padaryti jaukesniu ir kaip savo rankomis pasigaminti paprastas, tačiau tikrai ne prastas stalo puošmenas.

Jau ketvirtadienį sėsime prie Kūčių stalo. Ši vakarienė kitokia nei kasdien, šeimoje kompiuterių ar telefonų ekranai pakeis gyvą bendravimą, bent tokiu būdu bus bandoma išlaikyti bent dalį tradicijų. Tačiau daugelis mūsų, kad ir mažesniame rate ruoš 12 patiekalų, puoš stalą.

Likus vos kelioms dienoms iki Kalėdų, dauguma jau planuoja šventinius patiekalus. Ne išimtis ir karališkųjų rūmų virtuvė, kurie, kaip ir kasmet, sulaukia pageidavimų iš pačios karalienės. Tiesa, nors šiais metais Kalėdos bus kardinaliai kitokios, manoma, kad tradicinių patiekalų karalienė Elizabeth II vis tiek neatsisakys. Britų virtuvėje kalėdiniai patiekalai dažniausiai nežiba išskirtinumu ir, pavyzdžiui, lietuviams nekelia didelio apetito.

Kalėdos ir Kūčios šiemet bus šeimyninėje aplinkoje, o bendravimas su giminėmis ir draugais virtualus, bet šventinį stalą, nors ir mažesnį, vis tiek planuos ir ruoš daugelis šalies gyventojų. Sakoma, kad maistas per Kūčias turi būti paprastas, atitikti pasninko taisykles, bet patiekalų skaičiumi stalas turi būti gausus – ar dėl 12 apaštalų, ar dėl 12 mėnesių. Kalėdų dieną įprastai valgomas sotus ir skanus maistas.   „Svarbiausia yra ne tai, ką valgome, o kaip valgome.

Iki gražiausių metų švenčių liko visai nedaug. Ir vėl susėsime prie šventinių stalų, kalbėsimės ir džiaugsimės su tais, kurie šalia. Dėl sugriežtinto karantino šiemet nemažai žmonių sutiks šventes ir visai vieni. Ar tikrai žinote, ką reiktų daryti, jeigu staiga užspringote ir nėra kas jums padėtų? Arba, jeigu netikėtai užspringo šalia esantis žmogus? „Pirmiausia, reiktų atskirti žmogus užspringo dalinai, ar visiškai.

Šiais metais Didžiosios Britanijos karalienė Elžbietą ir princas Filipas šventas Kalėdas ramiai praleis Vindzoro pilyje, be kitų šeimos narių ir laikydamiesi saugumo reikalavimų. Nors tai nebus tokia šventė, prie kurių jie yra pratę, Kalėdos jiems vis tiek galės būti nuostabi diena, kupina virtualių susitikimų, dovanų ir ypatingų prisiminimų. Ir žinoma, Kalėdos nebūtų Kalėdos be gardaus maisto – turbūt nuostabos nekelia tai, kad karalienės šventinis stalas iš tiesų ištaigingas.

Milijonai žmonių visame pasaulyje ruošiasi pirmą kartą gyvenime ruošti kalėdinį stalą. Daugelis vietoj pasibuvimo su šeima ir giminėmis šiais metais liks namie, todėl kulinarijos įgūdžius teks patobulinti ne vienam. Tyrėjai apklausė 2000 žmonių ir paaiškėjo, kad net 79% gamins ar padės gaminti patiekalus šventiniam stalui šiais metais, o penktadaliui pirmą kartą teks visą maistą paruošti patiems. Ketvirtis apklausos dalyvių sako, kad šventinius patiekalus gaminti repetuosis iš anksto.

Stikliniai stalai per metus sužeidžia apie 2,5 milijonus žmonių. Dauguma jų – vaikai arba nė 30 nesulaukęs jaunimas. Ir mirčių pasitaiko pakankamai nemažai. Iš tikrųjų, Europoje tai yra mažesnė problema. Europos Sąjunga numato reikalavimus, kuriuos turi atitikti baldams naudojamas stiklas. Tačiau jei manote, kad visi stalai Europoje turi grūdinto stiklo stalviršius, klystate. Ir čia kartais naudojamas įprastas stiklas. Skirtumas tas, kad įprastas stiklas dūžta į kelias dideles šukes.

Smagus ir žavus vaizdelis iš Vokietijos. Šeima pasidalijo, kaip kasdien sulaukia ypatingo svečio, kuris jau turi savo vietą. Voveraitė vardu Madame užsuka pavalgyti ir pasimėgauti vaišėmis, kurias paruošia šeimos nariai. Po kiek laiko gyvūnas įsidrąsina užsukti ir į namus bei vaišintis maistu iš moters rankos. Ši pasakoja, kad jų draugė užsuka bent pora kartų per dieną. Kartais rytais ir vakarais, o kartais ir pietų metu.

„Šitas patiekalas visada palieka įspūdį mano svečiams. Traški plutelė, rožinė lašiša ir tirpstantis žalias špinatų ir kreminio sūrio sluoksnis – gardi puošmena jūsų šventiniam stalui. Galima pasiruošti iš anksto ir kepti tik prieš pat patiekiant, jei norite karšto patieko. Galite ir išsikepti, ir leisti atvėsti – labai tiks ir kaip šaltas užkandis“, – sako recepto autorė.

Tinklaraštininkė Rasa siūlo išbandyti labai gardžią vištienos mišrainę. Ji tinka ne tik šventėms, bet ir ant įprasto kasdienio stalo. Tai – karališkos, pasakiškai skanios. Jums reikės: 300 gramų vištienos filė, 250 gramų virtų arba konservuotų raudonųjų pupelių, 300 gramų marinuotų pievagrybių, 50 gramų graikiškų riešutų, 1 mėlynojo svogūno, šviežių krapų, kario, majonezo.

Jei jūs ne vegetarai, tai ant šventinio stalo greičiausiai turite ir mėsos. Pasirodo, lietuviai didžiųjų metų švenčių neįsivaizduoja be paukštienos ir renkasi klasiką – orkaitėje keptą žąsį, antį ar kalakutą. Štai kalakutus auginantis Širvintų ūkininkas tikina, kad užsakymų šventėms sulaukė gerokai iš anksto, mat kalakutus perka ne tik pavieniai asmenys.

Pats metas pagalvoti, kokius 12 patiekalų dėsite ant Kūčių stalo. Paragaukite visų, tačiau šiukštu nepersivalgykite. Tai yra pagrindinė dietologės Evelinos Cikanavičiūtės rekomendacija. Daugiau apie tai, kaip derinti maisto produktus ir ko verčiau atsisakyti, tv3.lt studijoje kalbamės su E.Cikanavičiūte.

Redakciją pasiekė anoniminis grožio salone dirbančios moters laiškas, kuri atvirai papasakojo, kas vyksta už uždarų durų, atliekant depiliacijos procedūras, rašoma bbc.co.uk. Jūs neatliekate bikinio depiliacijos taip pat paprastai kaip, pavyzdžiui, kojų depiliacijos. Bikinio depiliacija priklauso nuo daugelio dalykų: odos jautrumo, depiliacijos stiprumo, plaukų ilgio ir net menstruacinio periodo.

Artėjant mokslo metams, svarbu pasirūpinti tinkama moksleivio darbo vietą namuose, informuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Juk čia ruošdamas pamokas, skaitydamas, piešdamas, vaikas praleis nemažai laiko. Per aukštas stalas, vaiko ūgiui nepritaikyta kėdė, ar prastas apšvietimas gali sąlygoti sveikatos sutrikimus. Darbo stalas turėtų būti bent 70 cm ilgio ir 50 cm pločio.

 Gražiai padengtas stalas – svečius gerbiančių namų ženklas, būdas pasidalyti šiltais jausmais su tais, kuriuos kviečiame pavakaroti ar į šventę. Pabodo turimos staltiesės? Štai ką vertėtų žinoti ją renkantis. Dydis, forma, spalva Staltiesę rinkitės tokios pačios formos, kaip ir stalas – kvadratinę, ovalią, apskritą, trikampę. Tiesa, ant apskrito stalo tiks ir kvadratinė staltiesė ar net dvi: apačioje užtieskite ilgą, apskritą, ant viršaus – kitos spalvos trumpesnę, stačiakampę.

Šiandien visas pasaulis švenčia Velykas. Jokia paslaptis, kad šia proga didžiausia stalo puošmena tampa margučiai. Kaip kiaušinius šiemet puošė garsenybės? Socialiniuose tinkluose pramogų versle besisukantys žmonės noriai dalijasi savo talentais. Vieni margučius puošė tradiciškai – kiaušinius panardindami dažuose, kiti nepatingėjo išbandyti ir mažai kam girdėtų būdų. Šiemet itin madingos kiaušinių dažymo tendencijos – pačios įvairiausios.

Verslininkė Inga Stumbrienė šias Velykas sutinka kaip niekad šviesiai ir originaliai. Tai įrodo ir naujausios moters nuotraukos socialiniuose tinkluose. Savo bičiuliams ir gerbėjams Inga parodė, kaip jos šeimos stalas atrodo šiemet. Jame gausu spalvų, velykinių dokoracijų. Nepaisant jų, didžiausia puošmena verslininkės namuose tapo akį traukiantys geltoni ir oranžiniai margučiai. Iki mažyčių smulkmenų apgalvota šventė tik dar kartą įrodo, kad Inga – labai originali ir kruopšti mama.

Šv. Kalėdų dieną laukiate artimųjų, draugų ir giminių pulko savo namuose, tačiau niekaip nesugalvojate, kaip juos nustebinti prie šventinio stalo? Pasinaudokite šiomis keliomis paprastomis stalo servetėlių idėjomis, kurios privers nusišypsoti tikrai kiekvieną!...

Koks šventinis stalas be silkės ir žuvies? Ir kur geriausia jos ieškoti, jei ne pajūryje? Klaipėdiečiai šventėms galės kepti ir savo pamėgtas šviežias stintas – žvejai žada, kad agurkais kvepiančių žuvų nepritrūks. Žuvies turgus tiesiog dūzgia: nusidriekia pirkėjų eilės, pardavėjai vos spėja pildyti šaldytuvus. Nusistebėjus, kad žmonių daug, pardavėjai sako, čia dar nedaug: daug bus šeštadienį ir sekmadienį. Kokybiškų atvėsintų žuvų oda blizga, akys skaidrios, žiaunos rausvos.

Kalėdos viena gražiausių ir labiausiai laukiamų švenčių ne tik dėl šeimos, artimųjų ar dovanų, bet ir dėl fantastiškų patiekalų, kurie būna ant stalo. Tačiau kaip žinia, visos šalys renkasi vis kitokius patiekalus, pas vienus tradicija – kepta antis, pas kitus – viščiukas, pas trečius – šaltiena ar net visas keptas paršelis. Kiekvienos šalies patiekalas priklauso nuo senų tradicijų.

Iki šventinės Kūčių vakarienės likus vos keturioms dienoms, žmonės skaičiuoja – dvylika patiekalų ant stalo bus, tik štai visi kone vienbalsiai tvirtina, kad produktai šventiniam stalui šiemet brangesni nei pernai. Labiausiai esą brango žuvis ir silkė. O štai grybai, kaip sako rinkėjai, išlaiko tą pačią kainą. Nebrango net ir vis dažniau ant Kūčių stalo statomi – pievagrybiai. Turgaus prekeiviai dievagojasi nebranginę ir džiovintų miško gėrybių.

 Sunku būtų pervertinti prieskonių reikšmę ne tik įvairių šalių virtuvėms, bet ir viso pasaulio istorijai – dėl jų kildavo karai, atsirado žemynus jungiantys prekybos keliai, iš prieskonių prekybos išsilaikydavo senovės imperijos. Net ir Amerikos atradimą lėmė prieskoniai. Papasakoti kiekvieno jų kilmę ir kelią iki Europos prireiktų ne vienos knygos. Aišku viena: be prieskonių ir jų pagrindu gaminamų pagardų neįsivaizduojama nė viena virtuvė – ar tai būtų restorano virtuvė, ar jūsų pačių.

Norite namus paruošti šventiniam laikotarpiui, bet nežinote, kaip tai padaryti skoningai ir originaliai? Kartu su skaitytojais dalinamės idėjomis, kurios padės papuošti namus, langus, spinteles, sienas ar net virtuvės stalą!...

Etnologas Libertas Klimka sako, kad seniau Šv. Velykoms buvo gaminama daug gardžių ir gilią prasmę turinčių patiekalų, šios tradicijos suvienydavo šeimas. „Gaila, kad artėjant šventėms dabar dažniausiai skubame į prekybos centrus pirkti jau pagamintų skanėstų, kuriuos galėtų paruošti pačios šeimininkės, patirtimi pasidalindamos su vaikais ir artimaisiais.

Savaitės gale lankysime giminaičius ir džiaugsimės spalvingais Velykiniais margučiais. Kiaušinių dažymo būdų yra pačių įvairiausių, bet populiariausi yra du – tradicinis svogūnų lukštais ir parduotuvių lentynose esančiais ryškiaspalviais sintetiniais kiaušinių dažais.

Prie panašaus Velykų stalo po savaitės sėdėsime visi. Tiesa, kiekvienas lietuvis šventines vaišes įsivaizduoja kitaip. Kol vieni mėgausis pigesniais tradiciniais patiekalais: kiaušiniais, krienais, silke, kiti – Velykų stalą nukraus brangiais vyniotiniais, krevetėmis ir įdarytais karpiais. Nors gyventojai piktinasi išaugusiomis maisto kainomis, Velykų stalui lietuviai pinigų žada negailėti. Tokį drąsesnį „priešvelykinį“ gyventojų išlaidavimą liudija ir prekybininkai.

Norime Velykų rytą skanių ir gerai besilupančių kiaušinių? Pasirodo jais turime pasirūpinti jau dabar, iki švenčių likus dar trims savaitėms. Bent jau tokias išvadas skelbia specialistai, kurie sako, kad apie dvi savaites pagulėję kiaušiniai subręsta, tad yra gerokai skanesni už šviežius, ir ne tik skanesni, bet ir maistingesni, tinkamesni vartoti. Gal todėl prekybininkai sako jau sulaukiantys pirkėjų, dešimtimis perkančių Velykų simbolį šventiniam stalui.

Iš pirmo žvilgsnio galite pagalvoti, kad žiūrite į paprastą, daiktais nukrautą stalą. Vis dėlto peržvelgę visą galeriją suprasite, kad tai – puikiai sugalvota optinė apgaulė. Net sunku patikėti, kad visi ant stalo esantys daiktai tėra piešiniai. Svarbiausia, peržvelgę visą galeriją ir išvydę paskutinę nuotrauką pamatysite, kur slypi visa šios iliuzijos esmė.

Po savo mamos mirties vyras sunkiai galėjo grįžti į gyvenimą. Netikėta netektis sukrėtė, tačiau jo laukė dar vienas išbandymas – sutvarkyti buvusią mamos darbo vietą. Iš darbovietės istorijos dalyvis norėjo pasiimti stalą, kurį savo rankomis pagamino jo jau taip pat miręs tėtis. Visgi jis nesitikėjo, kad jo laukia toks atradimas. Vyras nukraustė savo siuvėja dirbusios mamos stalą, susirinko visus daiktus.

Įdaryta višta, kalakutas, žąsis – patiekalai, jau daugelį metų neužleidžiantys svarbiausių pozicijų ant šventinio stalo. Tiesa, kitokio pasirinkimo anksčiau ir nebuvo – pasak virtuvės šefės Galinos Bovševič, parduotuvių lentynose ilgą laiką vienintelis paukštienos produktas buvo šaldytas neišpjaustytas viščiukas, trūko ir prieskonių.

Velykos – tai nuostabi pavasario šventė, kurią kiekvienas norime praleisti su savo brangiausiais žmonėmis – šeima. Prie gausaus stalo susirinkę mes atsimename ne tik praėjusių metų istorijas, bet ir žiūrime į ateitį su viltimi, jog ateinantis laikotarpis bus dar geresnis. Neretai pramogų verslo atstovams šventės tampa darbymečiu. Koncertai, TV projektai, filmavimai... Tačiau buvo ir tų laimingųjų, kurie šią ypatingą dieną galėjo pabūti kartu su artimaisiais.

Šiandien nuo pat ankstyvo ryto parduotuvėse šventinis sujudimas – pirkėjai ruošiasi Velykoms ir kraunasi pilnus krepšius maisto. Žmonės rikiuojasi ne tik prie žuvies, mėsos produktų, bet ir kiaušinių lentynų. Pasak šventiškai nusiteikusių pirkėjų, šiemet Velykos bus sotesnės, mat artėja ilgasis savaitgalis. Pasirodo, šiais metais Velykos ne tik sočios, bet ir sveikos. Pasak prekybininkų, prieš šventes kur kas daugiau perkama šviežių vaisių ir daržovių, taip pat šviežios mėsos ir žuvies.

Artėjant vienai seniausių lietuvių tradicinių švenčių – Velykoms – dažnas suka galvą, kokiais patiekalais šiemet nustebinti savo artimuosius. Akivaizdu, kad ne kiekvienas į savo meniu išdrįs įsileisti gurmaniškus valgius, visgi, nesinori pamiršti ir tradicinių iš senų laikų išlikusių šventinių patiekalų. Patarimais, kaip per Velykas įdomesniais tradicinių patiekalų skoniais pradžiuginti šeimos narius, dalinasi profesionalai, pristatę puikų ėriuko kojos, ruoštos garuose, receptą.

Iki Velykų liko tik šešios dienos ir lietuviai jau pradėjo rūpintis, ką patieks ant stalo. Kad pagrindiniu maistu taps margučiai, abejonių nėra, tačiau ką dar Lietuvos gyventojai gamina svarbiausiai pavasario šventei ir be kokių patiekalų neįsivaizduoja šventinio stalo? Beveik trečdalis – 30 proc. – šalies gyventojų nurodo, kad ant šventinio Velykų stalo būtinai turėtų būti mėsos vyniotinių. Kiek mažiau – 28 proc. – lietuvių svarbu, kad netrūktų lietuviškos mišrainės, o 27 proc.

Ši miela kačių porelė tapo tikromis įžymybėmis, kuomet jų šeimininkai socialiniame tinkle „Instagram“ ėmė publikuoti užfiksuotas savo gyvenimo akimirkas. Bendra augintinių anketa šiandien turi virš 63 tūkst. sekėjų „Instagram“ platformoje. Japonijoje gyvenanti šeimynėlė, kaip ir visi tie, kurie augina kates, žino, kad ramiai pavalgyti tampa beveik neįmanoma.

Vos spėjus atsipūsti po Kūčių ir Kalėdų, štai sulaukėme ir Naujųjų metų. Aplink vyraujančios pakilios nuotaikos išties nestinga, o šventiniai rūpesčiai vis dar mūsų nepaleidžia. Šį kartą apie šventes, dovanas ir patiekalus kalbiname televizijos laidų vedėją Eglę Skrolytę. „Kiekvienais metais man šventės prasideda tuomet, kai imu jų laukti ir joms ruoštis.

 Ant švaraus pliko stalo dedamos kelios saujos smulkaus šieno. Jis tolygiai paskirstomas po visą paviršių, tada stalas uždengiamas skaisčiai balta staltiese. Kai stalas jau paruoštas, viduryje dedama lėkštelė su kalėdaičiais, liaudiškai vadinamais „plotkelėmis“. Ir tik tada dėliojama 12-a tradicinių visą dieną ruoštų Kūčių patiekalų... Šįkart siūlome pabandyti paskaninti šiuos patiekalus, naudojant vieną mėgstamiausių mūsų protėvių pagardų – riešutus ir džiovintus vaisius.

Prieš šventes dažnai pritrūkstame laiko, o taip norisi ne tik dovanomis stebinti, bet ir į pačius namus įnešti jaukios švenčių nuotaikos. Kaip tai padaryti be didelių pastangų ir kartu skoningai? „Jokių gudrybių čia nėra. Tiesiog elementarios taisyklės kaip ir visame gyvenime. Galima taikyti mažos uodos suknelės taisyklę, nes šventėmis vis tiek rūpinasi moterys.

Kasmetinis šeimininkių galvos skausmas – Kalėdinis vaišių stalas. Kiekvieną kartą norisi susirinkusius artimuosius nustebinti vis kitokiais, gardžiais ir nepabodusiais patiekalais. Dalinamės keletu receptų, kurie padės paįvairinti šventinį stalą ir šeimininkėms suteiks daugiau idėjų. 1. Kalėdinė kepta žąsis su obuoliais Reikės. Pasirinkto bet kokio dydžio žąsies, druskos, pipirų, mėgstamų prieskonių, česnako, 3 šaukštai citrinų sulčių arba baltojo vyno, obuolių. Paruošimas.

Kalėdinėms dovanoms ir šventiniam stalui šiemet gyventojai turėtų dosniau praverti pinigines. Pasirodo, pirkinių krepšelio dydį ir dovanų kiekį lems ne tik optimistinės pirkėjų nuotaikos, bet ir euras. Šeimos finansų ekspertai įspėja, kad skaičiuojant kainas eurais, dovanoms gyventojai šiemet išleis daugiau nei iš tikrųjų leidžia jų piniginė. Toks pats paradoksas gali nutikti ir su dovanomis vokeliuose – esą po euro įvedimo vokelių vertė gerokai padidėjo.

 Atėjus margaspalviam pavasariui ruošiamės sutikti Šv. Velykas. Tai šeimos šventė, kuomet prie bendro stalo maloniems pokalbiams susėda patys artimiausi žmonės. O juk bendravimas – viena didžiausių vertybių, todėl ją reikia puoselėti, mėgautis ta diena, kai visi, pabaigę dienos darbus, pagaliau besišnekučiuodami galime džiaugtis vienas kito kompanija ir vaišintis įvairiais velykinio stalo patiekalais. O pastarųjų pas daugelį – tikra įvairovė.

Šio žmogaus išradingumas ir kūrybiškumas nustebins net ir daug mačiusį automaną.  Turbūt daugelis matėte kaip žmonės iš įvairiausių automobilio detalių pasigamina kėdes, stalus, žibintus ir kitus baldus, kurie puošia automobilių mėgėjų namus. Tačiau ar kada nors matėte stalą į kurio viduje „tupi“ sumaitotas Ferrari.