„Svarbiausia yra ne tai, ką valgome, o kaip valgome. Kai šeima sėda prie namų altoriaus – stalo, ir pasimeldę laužo kalėdaitį, maistas nebegali būti nesveikas, mat užliejanti ramybė padeda virškinimo sistemai.
Mums labiausiai kenkia greitas maistas ir greitas gyvenimas, tad išnaudokime šį laiką ir sustokime. Man visada labai gražu stebėti žmogų, ruošiantį šventėms maistą taip, kaip mama ar močiutė mokė – tai tarsi šventa jungtis su šaknimis, be kurios maža tauta išlikti negali“, – šypsosi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas Kęstutis Beržinis.
Pirma – produktų sąrašas
Pasak vaistininko, pirmiausiai pasiruošimą šventiniam stalui reikėtų pradėti nuo sąrašo, kuris padeda išvengti nereikalingų pirkinių. Jis siūlo atidžiai ant popieriaus lapo, prisimenant vaikystę ir savo šeimos tradicijas, surašyti patiekalus, kuriuos planuojama ruošti, o tada jau – maisto produktų, kurių reikės, sąrašą.
„Jei tradiciškai būtume išgyvenę Advento laikotarpį, tai nuodėmingasis persivalgymas būtų pavojingas sveikatai. Bet kaip yra pasakęs vienas mano pacientas, Kalėdos dabar ištisus metus – valgome ir geriame, ką tik norime. Tad siūlyčiau nors per Kūčias prisiminti protėvių papročius ir nepersivalgyti“, – rekomenduoja jis.
Šventinio stalo receptai kiekvienoje šeimoje skiriasi. Pavyzdžiui, telšiškio K. Beržinio mėgstamiausias žemaitiškas patiekalas yra spirginė-kanapinė, kurį gaminant reikia žinoti kelias paslaptis.
„Turiu atskirą keptuvę, kurioje karamelizuoju svogūnus, spraginu kanapių, linų ar saulėgrąžų sėklas. 2–3 svogūnų galvas supjaustau kubeliais ir sausoje keptuvėje kantriai maišydamas sukepinu iki trapumo ir rusvos spalvos. Atskirai paspraginu sėklas, nes kiekvienai rūšiai reikia skirtingo laiko ir karščio.
Jei kepinsim visas kartu – vienos sudegs, kitos net nesušils. Jas sutrinti taip pat reikia atskirai, kad nevirstų viskas miltais. Tik tuomet viską sumaišau ir paskaninu druska. Labai skanu į spirginę mirkyti bulvę“, – savo Kūčių stalo receptu pranešime spaudai dalijasi vaistininkas.
Bulvės, svogūnai ir baravykai
Ant šventinio stalo K. Beržinis rekomenduoja padėti daugiau daržovių, ieškoti sveikatai naudingesnių produktų ir patiekalų. Jis pataria bulves virti ir valgyti su lupenomis, mat nuskutant bulves kartu su jų lupenomis dingsta ir organizmui naudingas kalis. Sakoma, kad protėviai bulves taip ruošdavo tam, kad geriau avių vilna kirptųsi. Kitas vaistininko mėgstamas ir siūlomas patiekalas – žemaitiškoji cibulynė.
„Prisimenu, kaip tėvas sukdavo silkę į gausybę sluoksnių popieriaus ir krosnin ant žarijų pašaudavo. Tik jis žinojo, kiek laiko ją skrudinti reikia, kad nesudegtų, bet ir trynimui pasiduotų. Tirštumui išgauti jis kelias karštas bulves su smulkintais svogūnais sugrūsdavo – jie karštyje ypatingą aromatą išskleidžia.
Tuomet viską sudėdavo prie paruoštos silkės, užpildavo virinto šalto vandens – pagal skonį pildavo acto, berdavo pipirų, druskos ir truputį cukraus. Svogūnai neleidžia visiems per šventes suvalgytiems riebalams pavirsti papildomais kilogramais. Svogūnų lukštų arbata veikia kaip antioksidantas, o riebios silkės gabalas organizmą aprūpina vitaminu D“, – tikina K. Beržinis.
Džiovinti baravykai su voveraitėmis – dar vienas sveikas patiekalas ant šventinio stalo. Be skonio ir aromato kūną šie grybai apdovanoja tik juose randamais beta gliukanais, kurie yra svarbūs imuninei sistemai. Panašių medžiagų turi ir avižų grūdai. Dėl to avižinis kisielius ar avižiniai viso grūdo sausainiai priskiriami prie sveikatai itin vertingų produktų.
Anot vaistininko, reikėtų nepamiršti ir žirnių, pupų ar kitų ankštinių augalų, kurie turtingi baltymais. Spanguolių kisielius, patiekalai iš burokėlių ne tik malonūs akiai dėl savo ryškių spalvų, bet ir aprūpina fenoliniais junginiais, reikalingais organizmo antioksidacinei apsaugai, kovai su virusais ir mikrobais.
„Apie raugintų kopūstų, vienijančių Kūčių ir Kalėdų stalus, naudą šnekėti galima labai ilgai. Juose randamas vitaminas C, taip pat žarnyno veiklą gerinantys probiotikai, prebiotikai ir postbiotikai – tai pieno rūgštį gaminančios bakterijos. Trys viename“, – aiškina jis.
K. Beržinio teigimu, ant kiekvieno šventinio stalo ir krienų indelis savo vietą rasdavo. Krienai pagerina riebaus maisto skonį ir palengvina jo virškinimą.
„Daug ašarų išliedavau krienus betarkuodamas šventėms. Galima kartais ir nusižengti tradiciniam jų ruošimui, ypač kai šakniastiebis nestebina savo storiu. Nuvalytas smulkias šaknis supjaustau maždaug 1 cm ilgio gabaliukais. Imu 3 stiklines jų, užpilu stikline vandens, pridedu pusę šaukšto druskos, pusę šaukšto cukraus ir porą šaukštų acto. Viską sumetu į smulkintuvą minutei“, – receptu dalijasi vaistininkas.
Kalėdų stalas – geriau riebiau nei saldžiai
Visais laikais per Kalėdas buvo stengiamasi skaniai ir sočiai privalgyti, kad ateinančiais metais šeima nejaustų nepritekliaus. Anot K. Beržinio, senovinis Kalėdų valgis – šernas, kiaulės protėvis.
„Šventiniams pusryčiams Aukštaitijoje – kiaulės galva. Žemaitijoje – šiupinys su riebia uodega, o pietums – kiaulės galva su troškintais kopūstais. Pas turtingesnį ūkininką ant stalo būdavo kepta žąsis, o smulkesnieji ūkininkai ir antimi pasitenkindavo. Vakarienei, prieš naktį, ant stalo jau būdavo dedamas lengvesnis maistas – kruopos, – vardija jis.
Sakoma, kad šeimininkės stengdavosi ant stalo atnešti nepjaustytą maistą – šeimos vienybei išsaugoti. Balti miltai anuomet buvo prabanga. Remdamasis senelių pasakojimais bei užrašyta folklorine medžiaga, vaistininkas sako, kad gyventojai nepiktnaudžiavo saldžiais pyragais ar sausainiais, mat žinojo, kad saldus, o ne riebus maistas kelia daugiau sveikatos problemų.
