sociologija

Baltarusijoje opozicijai prijaučiančių ar tiesiog nepriklausomų sociologų apklausos buvo laikomos tabu. Visgi apeiti draudimus galima, tai ir padarė du baltarusių sociologai. Ir nepaisant skirtingų jų apklausos metodų, rezultatai turi daug bendro. Abiem apklausų atvejais dauguma respondentų (atitinkamai 85 ir 85,1 proc.) nenorėtų, kad Baltarusijos kariuomenė prisijungtų prie Rusijos karo Ukrainoje, rašo Jamestown Foundation.

Keleriais metais ilgesnė gyvenimo trukmė ir masinis gyventojų persikėlimas iš kaimų į miestus, tačiau vis labiau senstanti ir mažiau gimdanti visuomenė, beveik nekitęs santuokų, bet tūkstančiais išaugęs ištuokų skaičius – štai, kaip per šimtmetį nuo savo nepriklausomybės paskelbimo pasikeitė Lietuva. Lietuvos Respublikos nepriklausomybė paskelbta 1918 m. vasario 16 dieną. Minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, portalas tv3.lt kviečia susipažinti, kaip nuo tada pasikeitė gyvenimas Lietuvoje.

Vienas svarbiausių pasaulio socialinių mąstytojų ir postmodernizmo tyrinėtojų, profesorius Zygmuntas Baumanas, lankysis Lietuvoje ir su filosofu, Europos Parlamento nariu prof. Leonidu Donskiu diskutuos apie moralinį jautrumą netikrumo amžiuje, pranešė Vytauto Didžiojo universitetas. Susitikti su gyvuoju sociologijos klasiku visi norintys galės spalio 30 d., trečiadienį, 14 val. Vytauto Didžiojo universiteto didžiojoje salėje (S. Daukanto 28, II a., Kaunas), sakoma VDU pranešime.

Daugeliui mūsų sociologo profesija vis dar apgaubta paslapties arba apibendrintų vaizdinių skraiste. Nors su sociologiniais tyrimais kasdieniame gyvenime susiduriame gana dažnai, sociologo profesija ir sociologijos studijų programos absolvento karjeros galimybės Lietuvoje neretai turi egzotikos atspalvį.

„Išdaužtų langų“ teorija – tai teorija, kurią 1982 m. suformulavo sociologai Jamesas Q. Wilsonas ir George‘as L. Kellingas. Ši teorija dažniausiai pristatoma labai populiariai ir suprantamai vienu sakiniu, tarsi mokyklinė aksioma: „Jei pastate kas nors išdauš langą ir niekas to išdaužto lango nepakeis, tai po kurio laiko tame pastate neliks nė vieno sveiko lango“. Vis tik patys šios teorijos autoriai kalba apie kur kas rimtesnius dalykus nei langų daužymas, bet pristatydami teoriją pasirin...

Po 50 metų Lietuva dėl vieno sparčiausių plačiajuosčių internetų pasaulyje ir investicijų į jo plėtrą pateks tarp turtingiausių pasaulio šalių, prognozavo  į Lietuvą atvykęs švedų filosofas, rašytojas, sociologas, futuristas ir muzikantas Alexanderis Bardas.

Sociologai iš JAV nekomercinės organizacijos „Milken Institute“ teigia, jog rado glaudų ryšį tarp technologinio progreso ir žmonių populiacijos gausėjimo bei nutukimo. Tyrėjai palygino nutukimo lygį 27 šalyse, įeinančiose į Tarptautinę ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (TEBIPO), nuo 1988 iki 2009 metų, kai plėtojosi informacinės technologijos. Paaiškėjo, jog 10% investicijų padidėjimas į informacines technologijas vidutiniškai 1,4% padidina gyventojų antsvorį.

Šiandieninės įvairių visuomenių problemos dažnai pateikiamos per daug paviršutiniškai ar tik apibendrinus sausą statistiką, tad, norėdami kuo geriau pažinti margą ir sudėtingą šiuolaikinį pasaulį, turėtume labiau gilintis į tai, kuo gyvena ir ką jaučia paprasti žmonės. O norint tai padaryti, reikia pažinti ir suprasti socialinę antropologiją - mokslą, skirtą betarpiškai pažinčiai su žmonių kultūrų panašumais ir skirtumais.

Mykolo Romerio universitetas (MRU) būsimiems studentams šiais metais pristato unikalią ir analogų Lietuvoje neturinčią bakalauro studijų programą – Vertimas ir redagavimas. Kuo ši studijų programa paklausi rinkoje? Dažniausiai vertėjais ir redaktoriais dirba filologinį išsilavinimą turintys žmonės. Iki šiol nebuvo specialios bakalauro studijų programos, skirtos būtent tikslingam vertėjų ir redaktorių ruošimui, todėl susiduriama su įvairiais šios srities atstovų darbo defektais.

Vienas reikšmingiausių šiuolaikinių socialinių mokslų akademikų – norvegų politologas ir antropologas Iveras Neumannas – paskaitos Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute metu teigė, kad Baltijos šalys yra pajėgios įgyti šiaurietišką identitetą. Mokslininkas taip pat teigė, kad Baltijos šalys puikiai susidorojo su ekonomikos krize, o tokios valstybės kaip Graikija turėtų imti iš jų pavyzdį.

Idealus šiuolaikinės europietės amžius, kai ji jaučiasi esanti geriausios formos – 52 metai ir du mėnesiai. Tokią netikėtą išvadą priėjo sociologai, kurių tyrimo rezultatus ketvirtadienį paskelbė BBC. „Energinga 52 metų amžiaus moteris šiuolaikinėje Vakarų Europos visuomenėje gali iš naujo įvertinti tiek savo išvaizdą, tiek savo gyvenimo kokybę. Be to, ji įsitikinusi, kad priešakyje lieka geriausias laikotarpis, kurį reikia visiškai išnaudoti“, – pažymi tyrėjai.

Lapkričio 25 d. Mykolo Romerio universitete prasidės Nacionalinė Lietuvos sociologų konferencija „Proveržio beieškant“. Tai jau trečioji metinė Nacionalinė Lietuvos sociologų organizuojama konferencija. Šiais metais Universitete rengiamoje Konferencijoje bus svarstomos Lietuvos visuomenės ir sociologijos raidos trajektorijos.

Jaunoji karta dažnai kritikuojama už tai, kad nesiekia išlaikyti tautinių vertybių ir seniai pamiršo senelių puoselėtą pasaulėžiūrą – dirbti bendruomenei, būti aktyviai pilietiškais. Naujienų portalas „Balsas.

Ar kada pagalvojote, kad jūsų gyvenimo istorija yra labai svarbi visos istorijos dalis? Būtent tokiu šūkiu keli šalies universitetai ir „Versmės“ leidykla siūlo dalyvauti biografijų konkurse. Esą neįdomių gyvenimų nėra – tik neįamžinti ir nuplaukę užmarštin. Kaip interneto portalui lrt.lt aiškino Irena Šutinienė, Lietuvos socialinių tyrimų centro sociologė, biografijų rašymas yra vienas iš duomenų rinkimo metodų sociologijoje.

Ironiška, bet posakis, kad vaikai yra mūsų ateitis dažniausiai prisimenamas tik tomis progomis, kai kalbama apie teigiamus dalykus ar norima pasigirti kokiais nors pasiekimais. Kur kas kuklesni tampa politikai ar kiti oratoriai, kai reikia spręsti problemas, susijusias su vaikų ugdymu ir švietimu.