socialinės įmonės

Jau ne vienus metus politikai, žiniasklaida, neįgalieji itin karštai diskutuoja svarbiu klausimu – kaip gerinti negalią turinčių žmonių užimtumą, suteikti jiems realią galimybę dirbti ir užsidirbti? Socialinės įmonės ar atvira darbo rinka, subsidijuojamos neįgaliųjų darbo vietos, privalomos kvotos ar socialinis verslas? Jeigu verslas – tai koks, kas jame etiška ir kas ‒ ne? Atviros darbo rinkos idėją remia Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF), būtinybę išlaikyti apsaugotas (socialines)...

Vyriausybė priversta griežtinti socialinių įmonių finansavimą, nes pritrūko pinigų. Radikalios reformos šalininkai aiškina, kad dalis socialinių įmonių savininkų išmoko iš sistemos pelnytis, todėl reikia siekti, kad kuo daugiau žmonių su negalia gautų galimybę įsidarbinti atviroje rinkoje. Socialinių įmonių savininkai save pateikia kaip darbuotojų interesų gynėjus ir aiškina, jog nėra garantijų, kad sugriovus veikiančią sistemą naujoji veiks efektyviai.

Socialinės įmonės statuso neturinčios šalies bendrovės nenori įdarbinti neįgaliųjų, nes gauna per mažą valstybės finansinę pagalbą, tvirtina socialinių įmonių atstovai. Jie pasipiktinę Seime pradėtomis svarstyti pataisomis, nuo birželio uždrausiančiomis kurtis naujoms socialinėms įmonėms. Reformos autoriai sako, kad taip pat valstybė sudarys sąlygas negalią turintiems gyventojams lengviau įsidarbinti laisvoje rinkoje.

Keli šimtai neįgalių žmonių, išsigandusių netekti darbo ir duonos kąsnio, išėjo protestuoti prie Seimo. Likti gatvėje jie baiminasi, nes valdžia nusitaikė į socialines įmones. Nesąžiningi verslininkai piktnaudžiauja socialinėms įmonėms taikomomis lengvatomis ir sutaupo milijonus, o įvedant tvarką gali nukentėti dirbantys likimo ir taip nuskriausti žmonės. Jie baiminasi, kad panaikinus lengvatas jų niekas nenorės priimti į darbą.

Vilnietė Eleonora Kaminskaitė neturėjo nė trisdešimties metų, kai jos gyvenimas ėmė virsti aukštyn kojomis. Moteris išgyveno tiek, kiek žmogus net baisiausiame košmare nėra sapnavęs: nesuskaičiuojamą kiekį operacijų, komą, mirties nuosprendį, vėliau – gydytojų tikinimą, kad ji nepakils iš neįgaliojo vežimėlio. Tačiau Eleonora pakilo, atsilaikė, įsikibo į gyvenimą ir net turi mylimą darbą – pirmos grupės neįgalumas jai netrukdo džiaugtis gyvenimu. „Viskas yra mūsų galvose“, – sako ji.

Socialinėms įmonėms ir jų darbuotojams neramus metas – žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad kitąmet tokioms įmonėms parama gali mažėti tris kartus. Tai reikštų darbo praradimą tūkstančiams negalią turinčių žmonių. Socialinių įmonių atstovai sako, kad tokia informacija tik baugina žmonės, o neįgaliųjų bendruomenės nariai apskritai kai kurių socialinių įmonių veiklą vertina kritiškai. Iki šiol socialinės įmonės 75 proc.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė pasirašė įsakymą, kuriuo Lietuvos darbo biržos projektui „Parama socialinėms įmonėms 2014–2015 metams“ įgyvendinti skirta 73,92 mln. litų. Pasak ministrės, tokiu būdu siekiama paskatinti socialines įmones didinti neįgalių darbuotojų užimtumo lygį. „Socialinės įmonės sukuria tinkamas darbo vietas neįgaliesiems, užtikrindamos sąlygas visapusiškai savirealizacijai.

Sveikieji be darbo, o jūs norite. Tokiais žodžiais po sunkmečio neretai pasitinkami neįgalieji, bandantys įsitvirtinti darbo rinkoje. Įsidarbinti turint negalią lengviausia įmonėje, turinčioje specifinį statusą – neįgaliųjų socialinį. Arba tada, jei negalia nematoma plika akimi ir darbdaviui nerodomas neįgalumo pažymėjimas.

Sunkmečiu išsilaikyti darbo rinkoje negalią turintiems žmonėms padės Europos socialinio fondo (ESF) parama. Šiemet ji dvigubai didesnė nei pernai, ir bus skirta socialinėse įmonėse dirbančių neįgaliųjų darbo užmokesčiui kompensuoti, mokymams rengti, neįgaliesiems bus teikiama nemokama asistento pagalba. Tikimasi, kad parama pasinaudos beveik 100 socialinių įmonių.