smolensko tragedija

Lenkijos kariuomenės prokurorai nurodė iškėlę kaltinimus dviem Rusijos oro dispečeriams dėl jų vaidmens 2010 metais netoli vakarinio Smolensko miesto įvykusioje lėktuvo katastrofoje, per kurią žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis) ir 95 kiti pareigūnai bei visuomenės atstovai.

Lenkijos pareigūnai pirmadienį ekshumavo dar du 2010 metais Smolenske, Rusijoje, įvykusios lėktuvo katastrofos, per kurią žuvo tuometis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis ir dar 95 politikos ir elito atstovai, aukų kūnus dėl įtarimų, kad jie gali būti palaidoti ne jiems skirtuose kapuose, praneša „RIA Novosti“. „Susirūpinimas dėl to, jog aukų tapatybės gali būti supainiotos, kilo išanalizavus Rusijos tyrimų komiteto pateiktus dokumentus ir Lenkijos ekspertams pareiškus savo nuomonę“, – Len...

Lenkijos karinė prokuratūra neigia dienraščio „Rzeczpospolita“ informaciją apie tai, kad ekspertai rado sprogmenų pėdsakų ant Smolenske nukritusio lėktuv. Kaip praneša LRT radijas, specialiai sušauktojo konferencijoje generalinis karinis prokuroras pulkininkas Ireneuszas Szelągas pareiškė, kad  dienraštis savo publikacijoje pateikė „visą eilę neteisingos arba bent jau netikslios informacijos“. Anot jo, tik laboratoriniai tyrimai gali patvirtinti šių substancijų buvimą.

Pasitvirtino Lenkijos prielaidos, kad kai kurių žuvusiųjų aviakatastrofoje prie Smolensko, kuri ištiko 2010 metų balandį, aukų kūnai buvo supainioti ir palaidoti svetima pavarde. Tai praneša ITAR-TASS, kaip informacijos šaltinį nurodydama Lenkijos vyriausiosios karinės prokuratūros spaudos atstovą Zbignevą Žepą. Iki šiol tiksliai nustatyta, kad buvo sumaišyti dviejų aukų kūnai – judėjimo „Solidarnost“ dalyvės Annos Valentynovič ir visuomenės veikėjos Teresos Valevskos-Pšijalkovskos.

Lenkijoje nutarta išformuoti elitinį 36–ąjį specialųjį transporto aviacijos pulką, skraidinusį pirmuosius valstybės asmenis. Jame nustatyta rimtų pažeidimų rengiant lakūnus. „Tai – reakcija į neseniai pateiktą vyriausybinės komisijos ataskaitą apie pernykštės Lenkijos prezidento Lecho  Kaczynskio lėktuvo katastrofos prie Smolensko priežastis“, – pranešė Varšuvos radijo stotis „Zet“. Taip pat atleista 13 aukščiausios nacionalinių ginkluotųjų pajėgų vadovybės atstovų.

Sekmadienį Vilniuje bus paminėtos Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio, jo žmonos ir prezidentą lydėjusios delegacijos narių tragiškos žūties netoli Smolensko pirmosios metinės. Šv. Jonų bažnyčioje rengiamas koncertas „In memoriam“. Užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio globojamame renginyje kviečiami dalyvauti valstybės vadovai, užsienio šalių diplomatai, Seimo nariai, visuomenės atstovai. Įėjimas laisvas.

Jau ne kartą rašėme apie Katynės žudynes, kurioms sukanka 71-eri, ir tą lemtingą, iki šiol galutinai neišaiškintą Smolensko tragediją lygiai prieš metus, kai lėktuvo katastrofoje žuvo 96 Lenkijos delegacijos nariai, tarp kurių buvo ir prezidentas Lechas Kaczynskis. Abu atsitiktinai sutapę įvykiai gerokai atšaldė Lenkijos ir Rusijos santykius, o Smolensko katastrofos tyrimas užsitęsė.

Lenkijos prokuratūra atmetė hipotezę, kad prie Smolensko sudužusį prezidento lėktuvą pilotavo šalies karinių oro pajėgų vyriausiasis vadas Andrzejus Blasikas. Tai penktadienį per spaudos konferenciją pranešė pareigūnai, tiriantys tragedijos priežastis. „Mes iš Rusijos gavome įgulos narių kūnų tyrimo rezultatus.

Kryžius, skirtas Smolensko aukoms atminti, perkeltas nuo Lenkijos prezidentūros į prezidentūros rūmų koplyčią. Šis netikėtas veiksmas greičiausiai įpykdys protestuotojus, kurie siekė palikti kryžių čia tol, kol bus pastatytas memorialas L. Kaczynskiui ir kitoms Smolensko aviakatastrofoje žuvusioms aukoms pagerbti, praneša thenews.pl. Prezidentūros kancleris Jacekas Michalowskis spaudos konferencijoje šįryt teigė, kad kryžius buvo išgabentas 10 val.

Balandžio 10 dieną žuvusio Lenkijos prezidento brolio Lecho Kaczynskio brolis Jaroslawas antradienį tris valandas davė parodymus Varšuvos miesto karinėje prokuratūroje, kuri tiria Lenkijos prezidentinio lėktuvo avariją netoli Smolensko. J. Kaczynskis, kuris neseniai pralaimėjo Lenkijos prezidento rinkimus, žurnalistams nenorėjo atskleisti, ko jo klausinėjo prokurorai. „Tai buvo apklausa, kokios ir buvo galima laukti“ - tepasakė J. Kaczynskis.

Balandžio 10 dieną per lėktuvo katastrofą žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio kūne per skrodimą nerasta jokių alkoholio pėdsakų. Oficialūs skrodimo rezultatai L. Kaczynskio šeimai bus perduoti tik šiandien, tačiau dienraštis „Rzeczpospolita“ trečiadienį, remdamasis savais šaltiniais, cituoja tyrimo išvadas, kurios yra įslaptintos.

Balandžio 10 dieną netoli Smolensko sudužusio Lenkijos prezidentinio lėktuvo Tu-154 liekanos netrukus tolimesniems tyrimams bus grąžintos į Lenkiją. Apie tai pareiškė Lenkijos generalinis prokuroras Andrzejus Seremetas. Tiesa, konkrečios datos, kada rusai perduos lėktuvo nuolaužas, jis neatskleidė. A. Seremetas išreiškė įsitikinimą, kad nuolaužų analizė padės sužinoti daugiau detalių apie tragišką nelaimę.

Lenkijos prezidentinio lėktuvo Tu-154 juodosiose dėžėse užfiksuoti įrašai rodo, kad netoli Smolensko sudužusio orlaivio pilotas patyrė spaudimą. „Jei nesileisime, jis mane užmuš“ - taip likus kelioms akimirkoms iki tragedijos pareiškė pagrindinis lėktuvo pilotas Arkadiuszas Protasiukas. Tiesa, kol kas neaišku kokiame kontekste buvo ištarti šie žodžiai.

Pranešama, kad Lenkų ekspertams pavyko iššifruoti įrašus iš sudužusio prezidentinio lėktuvo pilotų kabinos, kurie iki šiol buvo nesuprantami. „Yra gerų žinių: mums pavyko iššifruoti ištraukas, kurios iki šiol buvo nesuprantamos“, – trečiadienį žurnalistams Varšuvoje sakė teisingumo ministras Krzysztofas Kwiatkowskis. Tačiau tikslesnių detalių apie iššifruotų įrašų turinį jis nepateikė. Ministras nenorėjo komentuoti ir lenkų stoties TVN24 informacijos.

Per balandžio 10 dieną įvykusią Lenkijos prezidentinio lėktuvo katastrofą žuvusio Lenkijos parlamentaro Przemyslawo Gosiewskio žmona reikalauja ekshumuoti vyro palaikus. Moteris teigia abejojanti, ar iš Rusijos į Lenkiją grąžinti palaikai iš tikrųjų yra jos vyro. Beatai Gosiewskai kilo nemažai įtarimų. Visų pirma nuo to laiko, kai įvyko katastrofa, praėjo jau 3 mėnesiai, tačiau iš Rusijos kol kas taip ir neatsiųsti dokumentai apie žuvusio jos vyro kūno apžiūrą.

Lenkijos opozicinės „Teisės ir teisingumo“ partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis pareiškė, kad dėl balandžio 10 dieną įvykusios Smolensko tragedijos, per kurią žuvo 96 asmenys, tarp jų ir šalies prezidentas Lechas Kaczynskis, yra atsakinga Lenkijos vyriausybė.

Lenkijos vyriausybė jau išmokėjo beveik 50 proc. planuotų kompensacijų Smolensko tragedijos, per kurią žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis ir dar 95 asmenys, aukų artimiesiems. Iš viso kompensacijoms jau skirta 9,3 mln. zlotų. Pirminiuose planuose numatyta išmokėti 20 mln. zlotų kompensacijų. 67 asmenims apmokėtos laidotuvių išlaidos, o visų žuvusiųjų šeimos gavo vienkartines 40 tūkst. zlotų išmokas. Taip buvo išleisti 3,84 mln. zlotų.

Lenkijos valdančiosios „Pilietinės platformos“ partijos narys Januszas Palikotas, kuris išgarsėjo savo skandalingu elgesiu, sulaužė dar vieną tabu. Kaip rašo „The Wall Street Journal“, parlamentaras pareiškė, kad Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis prieš balandžio 10 dieną įvykusią lėktuvo katastrofą galėjo būti neblaivus. J. Palikotas jau ne kartą išgarsėjo savo skandalingu elgesiu, tačiau dažnai į jį nebuvo kreipiama dėmesio.

Teisininkas, atstovaujantis Smolensko katastrofos aukų šeimoms, pareiškė, kad tragiškos Lenkijos prezidnento lėktuvo katastrofos buvo galima išvengti, jei tik oro uoste, kuriame mėgino leistis lėktuvas, būtų buvę tvarkingai įrengti radijo švyturiai. Skelbiama, kad radijo švyturiai netoli Smolensko esančiame „Severny“ oro uoste veikiausiai buvo pastatyti toliau nei kad pažymėta žemėlapiuose, kuriuos naudojo lėktuvo TU-154 pilotai.

Iš Lenkijos prezidentinio lėktuvo avarijos vietos netoli Smolensko buvo pavogti ir Lenkijos centrinio banko vadovui Slawomirui Skrzypekui priklausę daiktai – prabangus laikrodis ir rankogalių segtukai. Birželio 24 dieną S. Skrzypeko žmona Dorota informavo Varšuvos karinę prokuratūrą, kad, jai nuvykus atpažinti balandžio 10 dieną per tragišką nelaimę žuvusio vyro palaikų, ji pasigedo kai kurių jo daiktų.

Lenkijos prezidento posto siekiantis Jaroslawas Kaczynskis pareiškė, kad Rusijos tyrėjai vilkina Smolensko katastrofos, kurioje žuvo jo brolis Lechas, tyrimą. J. Kaczynskis teigia, kad jo įtarimus dėl sąmoningo tyrimo vilkinimo stiprina tas faktas, kad Lenkijos tyrėjai iš rusų taip ir negavo kai kurių svarbių su Lenkijos prezidentinio lėktuvo avarija susijusių dokumentų. Įtarimus Rusijai J. Kaczynskis metė per televizinius debatus.

Komentuodamas kilusį skandalą, kurio epicentre atsidūrė Rusijos šauktiniai, pavogę banko mokėjimo kortelę iš lenkų pareigūno, žuvusio per balandžio mėnesį įvykusią Smolensko tragediją, „The Forbes“ žurnalistas Dmitrijus Sidorovas pareiškė, kad situacija Rusijos kariuomenėje primena padėtį, aprašytą George'o Orwello romane „Gyvulių ūkis“. D. Sidorovas teigia, kad tokiu atveju, jei banko kortleę pavogę šauktiniai stos prieš teismą, tai iškils Rusijai nepatogus klausimas dėl žmogaus teisių nepais...

Rusijos prokurorai paprašė savo kolegų Lenkijoje suteikti pagalbą tiriant balandžio 10 dieną netoli Smolensko įvykusios Lenkijos prezidento lėktuvo avarijos priežastis. Anoniminiai šaltiniai televizijai TVN24 pranešė, kad Rusija prašo lenkų apklausti liudininkus ir perduoti dokumentus, susijusius su tragiškai pasibaigusio skrydžio organizavimu. Skelbiama, kad Lenkijos pareigūnai artimiausiomis dienomis apsvarstys rusų prašymą.

Rusijos tyrėjai antradienį patvirtino, kad sulaikyti 4 kariai, įtariami pavogę banko mokėjimo kortelę iš Andrzejaus Przewozniko, kuris žuvo per balandžio 10 dieną įvykusią Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofą. Rusijos tyrimų komiteto atstovas Vladimiras Markinas teigia, kad banko kortelės vagyste apkaltinti S. A. Syrovas, I. V. Pustovaras, A. S. Pankratovas ir Y. S. Sankovas.

Lenkijos vyriausybės atstovas pareiškė, kad „komunikacijos problemos“ lėmė tai, kad Varšuva neteisingai apkaltino Rusijos specialaus milicijos dalinio OMON narius pavogus banko kortelę, priklausiusią asmeniui, žuvusiam per balandžio 10 dieną įvykusią Lenkijos prezidentinio lėktuvo avariją.

Kreditinę kortelę iš vienos Smolensko tragedijos aukos vogė ne Rusijos specialaus būrio OMON nariai, o eiliniai kariai, atsitiktinai atsidūrę Lenkijos prezidento lėktuvo sudužimo vietoje, skelbia dienraštis „Kommersant“. Negana to, kariai dėl vagystės teisiami nebus, nes nusikaltimas esą nėra sunkus. Dėl nuobaudų prasikaltusiems spręs jų karinė vadovybė.

Nuo balandžio 10 iki 12 dienos vogta Andrzejaus Przewozniko, kuris žuvo per balandžio 10 dieną įvykusią Lenkijos prezidentinio lėktuvo avariją netoli Smolensko, banko kortele atlikta net 11 mokėjimų, skelbia Lenkijos Generalinė prokuratūra. Prokuratūros atstovė Monika Lewandowska patvirtino žiniasklaidoje pasirodžiusią infiormaciją, kad po lėktuvo katastrofos iš A. Przewozniko, kuris ėjo Mūšių ir kankinystės vietų apsaugos tarybos vadovo pareigas, kortelės buvo paimta 1,4 tūkst. eurų.

Rusijoje suimti 3 specialiųjų pajėgų OMON nariai, kurie įtariami tuo, kad iš Lenkijos prezidento lėktuvo avarijos vietos pavogė mokėjimo kortelę, priklausiusią vienai iš katastrofos aukų Andrzejui Przewodnikui. Pareigūnai iš vogtos kortelės suspėjo išleisti 1,4 tūkst. eurų. Omonininkai kortelę panaudojo 3 kartus: tragedijos dieną ir dar dukart prabėgus kelioms dienoms. Visi mokėjimai buvo padaryti Smolensko mieste, netoli kurio ir įvyko tragiška avarija.

Lenkijos karinių oro pajėgų pulkininkas Bartoszas Stroinskis, kuris anksčiau buvo iškviestas į Maskvą ir dalyvavo šifruojant balandžio 10 dieną sudužusio Lenkijos prezidento lėktuvo juodąsias dėžes, teigia, kad šią savaitę lenkų išslaptintos stenogramos yra ne tos, po kuriomis jis padėjo savo parašą.

Rusijos vyriausybės laikraštis „Rossiskaja Gazeta“ apkaltino Lenkiją sulaužius susitarimą nepublikuoti balandžio 10 dieną sudužusio Lenkijos prezidentinio lėktuvo juodųjų dėžių įrašų. Laikraštis rašo, kad Rusija ir Lenkija anksčiau buvo susitarusius nepublikuoti įrašų, susijusių su paskutinėmis lemtingo skrydžio akimirkomis, tačiau Varšuva susitarimo nesilaikė. „Rossiskaja Gazeta“ spėja, kad sprendimą paviešinti įrašus lėmė Lenkijoje vykstanti prezidentinė rinkimų kampanija.

Lenkijos sprendimas paviešinti balandžio 10-osios aviakatastrofos prie Smolensko juodųjų dėžių įrašus šalyje vertinamas prieštaringai. Žuvusiojo prezidento Lecho Kačinskio (Lech Kaczynski) brolis Jaroslavas Kačinskis (Jaroslaw Kaczynski) įsitikinęs, kad su įrašais pirmiausia turėjo būti leista susipažinti aukų artimiesiems. Nepasitiki rusų tyrimu Savo brolį dvynį prezidento poste pakeisti sieksiantis J.Kačinskis atvirai pareiškė ne visiškai pasitikįs Rusijos atliekamu katastrofos tyrimu.

Antradienį paviešinti sudužusio Lenkijos prezidento lėktuvo juodųjų dėžių įrašai rodo, kad prezidentas Lechas Kaczynskis buvo informuotas apie tai, kad lėktuvui TU 154 veikiausiai nepavyks nusileisti Smolensko oro uoste. Lėktuvo pilotų kabinoje prieš pat lėktuvo katastrofą, įvykusią balandžio 10 dieną, buvo Lenkijos užsienio reikalų ministerijos diplomatinio protokolo vadovas Mariuszas Kazana. Likus 15 minučių iki nelaimės, M. Kazana pasiteiravo pilotų apie galimybę leistis.

Lenkijos vyriausybė paskelbė, kad šiandien paviešins balandžio 10 dieną netoli Smolensko sudužusio Lenkijos prezidentinio lėktuvo juodųjų dėžių įrašus. Toks sprendimas, anot vyriausybės atstovo Pawelo Graso, priimtas po Nacionalinės saugumo tarybps posėdžio. Skelbiama, kad bus paviešinti visi be išimties įrašai lenkų, rusų ir anglų kalbomis.

Priešingai nei buvo skelbiama anksčiau duomenys apie Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio lėktuvo katastrofą nebus paviešinti žiniasklaidai. Tokį žingsnį dėl iki šiol nesuprantamų motyvų užblokavo Rusija. Oficialiai Rusija aiškina, kad informacijos, užfiksuotos sudužusio lėktuvo juodosiose dėžėse paviešinimas, prieštarautų 1948 metais pasirašytai Čikagos konvencijai dėl tarptautinės aviacijos.

Lenkijos teisingumo ministras Krzysztofas Kwiatkowskis teigia, kad po to, kai Nacionalinio saugumo taryba baigs analizuoti sudužusio prezidentinio lėktuvo Tu-154 juodosiose dėžese užfiksuotus įrašus, jų turinys bus paviešintas žiniasklaidai. Lenkijos vidaus reikalų ministras Jerzy Milleris sekmadienį nuskrido į Maskvą, kur jam bus perduoti pokalbių tarp lėktuvo pilotų bei kitų kabinoje buvusių asmenų įrašai ir išklotinės. Tiesa, Lenkija gaus tik šių įrašų kopijas.

Rusija pirmadienį Lenkijai perduos balandžio 10 dieną netoli Smolensko sudužusio Lenkijos prezidento lėktuvo skrydžio įrašų kopijas, penktadienį pareiškė Tarpvalstybinio aviacijos komiteto atstovė. „Skrydžio įrašų kopijos Lenkijai bus perduotos gegužės 31 dieną“ - pareiškė Marina Šnitova, kuri čia pat pridūrė, kad pačios juodosios dėžės iki tyrimo pabaigos liks Rusijoje. Sovietų gamybos lėktuvas Tu-154 sudužo balandžio 10 dieną netoli Smolensko.

Į Varšuvą ketvirtadienį atvykęs Rusijos Užsienio riekalų komiteto pirmininkas Kanstantinas Kosačiovas pareiškė, kad, kalbant apie Smolensko tragedijos, per kurią žuvo Lenkijos prezidentas ir dar 95 su juo skrię asmenys, tyrimą, Maskva neturi ką slėpti. „Neabejotina, kad viskas turi būti paviešinta tam, kad užtikrintume, jog neliktų jokių užuominų, kad Rusija ir vėl surezgė kokį nors sąmokslą ar kažką nuslėpė. Rusija neturi ką slėpti“ - teigė K. Kosačiovas.

Pilotų padarytos klaidos lėmė balandžio 10 dieną įvykusią Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofą netoli Smolensko, pareiškė Lenkijos pasiuntinys prie avarijos priežastį tiriančios grupės. Edmundas Klichas, kuris vadovauja Lenkijos oro nelaimių tyrimų komisijai, tokias išvadas pareiškė išanalizavęs lėktuvo juodąsias dėžes ir pokalbius tarp įgulos narių. „Pilotai ignoravo visus perspėjimus dėl kylančio pavojaus ir prisiėmė nepamatuotą riziką.

Penki buvę Sovietų Sąjungos disidentai ir dabartinio režimo Kremliuje oponentai vienam iš Lenkijso laikraščių nusiuntė atvirą laišką, kuriame reiškiami nuogąstavimai dėl vykdomo Smolensko tragedijos tyrimo. Dienraštis „Rzeczpospolita“ paskelbė disidentų laišką, kuriame jie reiškia savo nuostabą ir nerimą dėl to, kaip dabar vyksta balandžio 10 dieną įvykusios Lenkijos prezidento lėktuvo avarijos tyrimas.

Ir toliau netyla kalbos, kad balandžio 10 dieną katastrofą patyrusio Lenkijos prezidentinio lėktuvo pilotas buvo spaudžiamas leistis kariniame oro uoste netoli Smolensko nepaisant itin prastų sąlygų. Lenkijos gynybos ministras Bogdanas Klichas pripažino, kad avarijos metu pilotų kabinoje buvo Lenkijos karinių oro pajėgų vadas. Jau anksčiau buvo skelbiama, kad prieš pat katastrofą lėktuvo pilotų kabinoje buvo pašalinių žmonių, kurių balsai užfiksuoti lėktuvo juodosiose dėžėse.

51 proc. lenkų teigia nesitikintys, kad Smolensko tragedijos priežastys bus kada nors pilnai atskleistos. OBOP instituto atlikta apklausa rodo, kad daugiau nei 60 proc. skeptikų teigia manantys, kad tragedijos priežastys yra pernelyg komplikuotos, o Rusija nesistengs pilnai atskleisti visų nelaimės priežasčių. 39 proc. apklaustųjų taip pat teigia, kad ir Lenkijos pusė nesistengs pilnai paaiškinti tragedijos priežasčių.

Balandžio 10 dieną katastrofą prie Smolensko patyrusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio lėktuvo juodosios dėžės užfiksavo, kad prieš pat avariją lėktuvo pilotų kabinoje buvo du pašaliniai asmenys. Rusijos Tarpvalstybinio aviacijos komiteto vadovė Tatjana Anodina teigė, kad tyrėjai identifikavo vieną balsą, tačiau jo tapatybės neatskleidė.

Prie Rusijos Generalinės prokuratūros veikiantis tyrimų komistetas prašo, kad Lenkija perduotų Rusijai visų per balandžio 10 dieną įvykusią aviakatastrofą netoli Smolensko žuvusių Lenkijos prezidentinio lėktuvo keleivių pokalbių įrašus ir išklotines su siųstomis trumposiomis žinutėmis. Rusijos prokuratūros atstovas Vladimiras Markinas aiškina, kad tokia informacija padės geriau ištirti katastrofos aplinkybes.

Balandžio 10 dieną netoli Smolensko įvykusi Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio lėktuvo avarija nebuvo teroristinis išpuolis, teigia Rusijos Tarpvalstybinis aviacijos komitetas. Taip pat atmestos ir versijos, kad avarija galėjo įvykti dėl lėktuvo gedimo ar orlaivio salone kilusio gaisro. Skelbiama, kad avarijos metu lėktuvo bakuose dar buvo likę 19 tonų kuro, o tokio kiekio būtų pilnai pakakę, jog lėktuvas nuskristų į kitą Rusijos oro uostą užuot itin prastomis sąlygomis leidęsis Smolenske.

Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio lėktuvo katastrofą tiriantys ekspertai teigia nustatę, kad prieš pat avariją pilotų kabinoje buvo pašalinių žmonių, nepriklausančių lėktuvo įgulai. Apie tai pareiškė Tarpvalstybinio aviacinio komiteto vadovė Tatjana Anodina. Duomenys, kiek pašalinių asmenų buvo kabinoje ir kokios jų tapatybės, kol kas nėra skelbiami. Pranešama tik tiek, kad ekspertams pavyko nustatyti vieno pilotų kabinoje buvusio pašalinio asmens tapatybę.

Specialistai, tiriantys Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio lėktuvo avarijos prie Smolensko priežastis, sukūrė kompiuterinį lemiamo lėktuvo Tu-154 skrydžio modelį, skelbia „Polska Times“. Leidinys rašo, kad modelis neduoda jokio atsakymo į vieną iš pagrindinių tyrimo klausimų, kodėl lėktuvo pilotas nusprendė nutupdyti lėktuvą būtent kariniame oro uoste, esančiame netoli Smolensko.

Rusai nenorėjo leisti Lenkijos prezidentiniam lėktuvui leistis netoli Smolensko miesto esančiame kariniame oro uoste. Vietoje to buvo siūlomas Briansko oro uostas, tačiau lenkai neklausė ir pasirinko nusileidimą arčiau Katynės. Rusijos pareigūnai perspėjo lenkų delegaciją, kad tokiu atveju, jei prezidentinis lėktuvas leisis Smolenske, tai niekas negali garantuoti saugumo. Lenkams buvo pranešta, kad karinis oro uostas nėra aprūpintas tinkama navigacijos sistema.

JAV baiminasi, kad Rusija po balandžio 10 dienos Lenkijos prezidentinio lėktuvo katastrofos galėjo sužinoti slaptus NATO kodus. Skelbiama, kad kartu su Lenkijos prezidentu Lechu Kaczynskio žuvę kariuomenės vadai bei nacionalinio saugumo darbuotojai su savimi turėjo nešiojamuosius kompiuterius ir atminties korteles, kurios būta slaptos su NATO aljansu susijusios informacijos.

Lenkijos prokuratūra tiria naują netoli Smolensko nuktirusio šalies prezidento Lecho Kaczynskio lėktuvo Tu-154 avarijos versiją. Bandoma nustatyti, ar katastrofos priežastimi negalėjo tapti mobilieji telefonai, kurių didžioji dauguma iki pat nelaimės veikė lėktuvo salone. Lenkijos generalinis prokuroras Andrzejus Seremetas teigia, kad ekspertai dabar analizuoja apie 100 mobiliųjų telefonų, iš kurių buvo skambinama ir rašomos trumposios žinutės.